Dauguma vairuotojų apie tai net nesusimąsto. Automobilis sustoja, variklis išjungiamas, ranka automatiškai siekia durelių rankenos, ir žmogus išlipa. Atrodo, paprastas veiksmas, kurį kiekvienas daro šimtus ar tūkstančius kartų per metus.
Tačiau būtent ši kasdienė smulkmena gali baigtis labai rimta avarija.
Automobilio durelių atidarymas daugeliui atrodo visiškai nekaltas veiksmas, tačiau neatidumo akimirkos kartais pakanka, kad pavojingoje situacijoje atsidurtų dviratininkas, paspirtuko vairuotojas, motociklininkas ar net kitas automobilis.
Ekspertai primena: prieš atidarant automobilio dureles neužtenka tik sustoti ir manyti, kad viskas saugu. Vairuotojas privalo įsitikinti, kad durelių atidarymas nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Ir būtent šią pareigą daugelis pamiršta.
Nekaltas judesys gali baigtis avarija
Situacija pažįstama daugeliui miestų vairuotojų. Automobilis pastatytas gatvės krašte. Vairuotojas skuba į darbą, parduotuvę ar susitikimą. Jis atsega saugos diržą, pasiima telefoną, rankinę ar kuprinę ir atidaro dureles.
Tuo metu šalia gali važiuoti dviratininkas.
Jei durelės atsidaro staiga, žmogus ant dviračio dažnai beveik neturi laiko sureaguoti. Vienas pasirinkimas – trenktis į dureles. Kitas – staigiai sukti į važiuojamąją dalį, kur gali važiuoti automobiliai.
Abi situacijos pavojingos.
Tokie incidentai kai kuriose šalyse net turi atskirą pavadinimą – „dooring“, kai dviratininkas atsitrenkia į netikėtai atidarytas automobilio dureles. Tai nėra smulkmena ar tik nemalonus kontaktas. Pasekmės gali būti rimtos: kritimai, lūžiai, galvos traumos, susidūrimas su kitu transportu ar ilgalaikis gydymas.
Ypač pavojinga tai ten, kur dviračių takas eina šalia stovinčių automobilių arba kur dviratininkai priversti važiuoti kelkraščiu palei automobilių eilę.
Atsakomybė tenka tam, kuris atidaro dureles
Dalis vairuotojų klaidingai mano, kad jei automobilis jau stovi, jie tarsi nebedalyvauja eisme. Tačiau taip nėra.
Lietuvos kelių eismo taisyklės įpareigoja eismo dalyvius elgtis taip, kad nekeltų pavojaus kitiems. Tai reiškia, kad net stovinčio automobilio vairuotojas ar keleivis turi įvertinti situaciją prieš atidarydamas dureles.
Praktikoje tai labai paprasta: jei atidarote dureles ir dėl to kitas eismo dalyvis patenka į pavojų, atsakomybės išvengti gali būti sunku.
Juk durelės neturi staiga tapti kliūtimi žmogui, kuris teisėtai juda gatve, dviračių juosta ar kelio pakraščiu.
Todėl prieš išlipant būtina pažvelgti į veidrodėlį, pasukti galvą ir įsitikinti, kad šalia neartėja dviratininkas, paspirtuko vairuotojas, motociklininkas ar kita transporto priemonė.
Vienas neatsargus judesys gali būti ne tik moralinė, bet ir teisinė bei finansinė problema.
Kodėl ši klaida tokia dažna?
Durelių atidarymas yra automatinis įprotis. Vairuotojas dažnai galvoja ne apie eismą, o apie tai, kur eina, ar pasiėmė telefoną, ar nepamiršo dokumentų, ar spės į darbą, ar vaikui reikia padėti išlipti iš automobilio.
Būtent dėl to pavojus dažnai lieka nepastebėtas.
Miestuose situacija dar sudėtingesnė, nes šalia automobilių juda ne tik kitos mašinos. Vis daugiau žmonių važinėja dviračiais, elektriniais paspirtukais, mopedais, motociklais. Jie gali artėti greitai ir tyliai, o vairuotojas juos pastebi tik paskutinę akimirką.
Ypač rizikingos vietos yra siauros gatvės, stovėjimo vietos palei važiuojamąją dalį, senamiesčiai, gyvenamieji rajonai, gatvės prie mokyklų, biurų, kavinių ir prekybos centrų.
Ten, kur daug stovinčių automobilių ir judančių žmonių, durelės gali tapti netikėta kliūtimi per sekundę.
Dviratininkui pasekmės gali būti kur kas rimtesnės, nei atrodo vairuotojui
Vairuotojas dažnai mato tik automobilio dureles. Tačiau dviratininkui jos gali tapti staigia siena.
Jei dviratininkas važiuoja 20 ar 25 km/val. greičiu ir prieš jį staiga atsidaro durelės, sustoti gali būti neįmanoma. Net jei susidūrimas atrodo nedidelis, kritimas ant asfalto gali baigtis skaudžiai.
Dar pavojingiau, jei dviratininkas bandydamas išvengti durelių staiga išvažiuoja į eismo juostą. Tokiu atveju jį gali kliudyti iš paskos važiuojantis automobilis.
Todėl atsainus požiūris „jis turėjo apvažiuoti“ nėra teisingas. Dviratininkas ne visada turi pakankamai vietos, laiko ar galimybės saugiai išvengti kliūties.
Kelių eisme svarbiausia ne tai, kas spėjo sureaguoti, o tai, kas galėjo išvengti pavojaus dar prieš jam atsirandant.
Paprastas įprotis, kuris gali išgelbėti nuo avarijos
Laimei, yra labai paprastas būdas sumažinti riziką. Jis vadinamas „olandišku durelių atidarymu“ arba „olandišku sukibimu“.
Principas labai paprastas: vairuotojas dureles atidaro ne arčiau esančia kaire ranka, o dešine.
Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo keista ir nepatogu. Tačiau būtent dėl to šis metodas ir veikia. Kai vairuotojas siekia durelių rankenos dešine ranka, jo kūnas natūraliai pasisuka į kairę. Tada žmogus lengviau pažvelgia per petį, į šoninį langą ir veidrodėlį.
Kitaip tariant, kūno judesys priverčia padaryti tai, ką dažnas vairuotojas pamiršta – pažiūrėti, kas vyksta už automobilio.
Šis metodas ypač plačiai žinomas Nyderlanduose, kur dviračių eismas yra labai intensyvus. Ten vairuotojai mokomi ne tik vairuoti automobilį, bet ir nuolat galvoti apie dviratininkus.
Lietuvos miestuose, kur dviračių takų ir paspirtukų daugėja, toks įprotis taip pat gali būti labai naudingas.
Tai svarbu ne tik vairuotojui, bet ir keleiviams
Dažnai kalbant apie durelių atidarymą akcentuojamas vairuotojas, tačiau pavojų gali sukelti ir keleiviai. Ypač tie, kurie sėdi kairėje automobilio pusėje arba išlipa į važiuojamąją dalį.
Vaikai, paaugliai, vyresnio amžiaus žmonės ar skubantys keleiviai dažnai atidaro dureles nepažiūrėję. Jie gali net nesuprasti, kad už automobilio artėja dviratininkas ar paspirtuko vairuotojas.
Todėl vairuotojo atsakomybė – ne tik pačiam elgtis atsargiai, bet ir priminti keleiviams.
Ypač jei automobilis sustojo prie gatvės, prie mokyklos, darželio, prekybos centro, renginio vietos ar ten, kur daug dviračių ir paspirtukų.
Prieš atidarant dureles verta pasakyti paprastai: „Palauk, pažiūrėk, ar niekas nevažiuoja.“
Kartais tokia frazė gali išvengti labai skaudžios nelaimės.
Kodėl vien veidrodėlio ne visada pakanka?
Dalis vairuotojų sako, kad prieš atidarydami dureles pažvelgia į veidrodėlį. Tai gerai, bet ne visada pakanka.
Veidrodėliai turi akląsias zonas. Dviratininkas ar paspirtuko vairuotojas gali būti tokioje vietoje, kurios veidrodėlyje aiškiai nesimato. Be to, žmogus gali artėti greitai, o vairuotojas žvilgteli tik akimirkai.
Todėl saugiausia derinti kelis veiksmus: pažvelgti į veidrodėlį, pasukti galvą, įvertinti šoninį langą ir dureles atidaryti pamažu, ne staigiu judesiu.
Jei duris pradėsite verti lėtai, kiti eismo dalyviai turės daugiau laiko pastebėti jūsų veiksmą. Tai nereiškia, kad galima jas atidaryti neįsitikinus saugumu, tačiau staigus platus durelių atvėrimas yra pavojingiausias scenarijus.
Mažas įprotis gali pakeisti labai daug
Dėl saugesnio eismo ne visada reikia brangios įrangos, naujų technologijų ar sudėtingų taisyklių. Kartais pakanka kelių papildomų sekundžių.
Pažvelgti į veidrodėlį. Pasukti galvą. Atidaryti dureles tolimesne ranka. Įspėti keleivius. Neatverti durelių staigiai. Įvertinti, ar šalia nevažiuoja dviratininkas, paspirtukas ar motociklas.
Visa tai užtrunka labai trumpai.
Tačiau dviratininkui ar kitam eismo dalyviui tai gali būti skirtumas tarp saugaus pravažiavimo ir avarijos, kurios niekada neturėjo būti.
Šią klaidą daro daugelis, bet išvengti jos labai lengva
Automobilio durelių atidarymas atrodo toks paprastas veiksmas, kad apie jį beveik negalvojame. Tačiau būtent dėl to jis ir pavojingas.
Kai veiksmas tampa automatinis, dingsta budrumas.
Todėl verta išsiugdyti naują įprotį: prieš atidarant dureles visada įsitikinti, kad niekam nesukelsite pavojaus. Dar geriau – naudoti „olandišką“ būdą ir dureles atidaryti tolimesne ranka.
Tai gali atrodyti kaip smulkmena. Tačiau keliuose smulkmenos kartais lemia labai daug.
Kitą kartą sustoję prie gatvės ir ruošdamiesi išlipti, neskubėkite. Vienas žvilgsnis per petį gali apsaugoti kitą žmogų nuo traumos, o jus – nuo kaltės, atsakomybės ir labai nemalonių pasekmių.
