Per pastaruosius porą metų vairuotojai nustojo naudoti vėjo deflektorius. Dabar suprantu, kodėl

Dar visai neseniai atrodė, kad vėjo deflektoriai ant automobilio langų yra beveik privalomas daiktas. Juos matydavau visur: ant senesnių sedanų, šeimyninių universalų, visureigių, taksi automobilių, net ant ką tik iš salono išriedėjusių mašinų. Atrodė, kad vairuotojai juos montuoja ne dėl grožio, o todėl, kad „taip reikia“.

Bet per pastaruosius porą metų kažkas pasikeitė. Staiga pradėjau pastebėti, kad naujesni automobiliai važinėja be deflektorių. Net tie vairuotojai, kurie anksčiau juos laikė labai praktišku priedu, dabar dažnai numoja ranka. Iš pradžių man tai atrodė keista, bet kuo daugiau stebėjau, tuo aiškiau supratau: vėjo deflektoriai ne dingo šiaip sau – jie tiesiog prarado dalį savo prasmės.

Anksčiau jie atrodė kaip išsigelbėjimas

Pamenu, kodėl žmonės juos taip mėgo. Atidarai langą per lietų – vanduo nebėga tiesiai į saloną. Nori praverti langą karštą dieną – galima įleisti oro ir nebijoti, kad viduje iškart kils skersvėjis. Rūkantiems vairuotojams tai apskritai buvo beveik būtinas atributas, nes pravertas langas padėdavo greičiau ištraukti dūmus.

Deflektoriai turėjo tą paprastą, žemišką logiką: jie saugojo nuo lietaus, mažino vėjo smūgį į veidą ir leisdavo važiuoti su truputį pravertu langu. Atrodė patogu, pigu ir praktiška. Todėl niekas per daug nesvarstė, ar jie gadina automobilio išvaizdą, ar keičia triukšmą važiuojant greičiau.

Tais laikais automobilio komfortas dažnai priklausė nuo mažų gudrybių. Jei kondicionierius veikė prastai arba jo visai nebuvo, pravertas langas buvo vienas pagrindinių išsigelbėjimų. O jei langą praveri dažnai, deflektorius tikrai atrodo kaip geras sprendimas.

Naujesni automobiliai pakeitė įpročius

Dabar situacija kita. Vis daugiau automobilių turi geresnes klimato sistemas, tylesnius salonus, jautresnę aerodinamiką ir daugiau komforto sprendimų. Vairuotojas nebe taip dažnai važiuoja pravėręs langą, nes saloną galima greitai atvėsinti ar pašildyti mygtuko paspaudimu.

Aš pats pastebėjau, kad langą dabar atidarau daug rečiau nei anksčiau. Karšta? Įjungiu kondicionierių. Aprasojo langai? Sistema pati gana greitai sutvarko. Norisi gryno oro? Dažniausiai pakanka ventiliacijos. Ir tada kyla klausimas: kam ant automobilio klijuoti papildomas plastiko juostas, jei langai beveik visada uždaryti?

Čia ir prasideda didysis deflektorių nuosmukis. Jie buvo sukurti laikui, kai atviras langas buvo kasdienybė. O dabar daugeliui vairuotojų atviras langas tapo išimtimi.

Plastikas ant langų ne visiems atrodo gražiai

Dar viena priežastis – išvaizda. Nauji automobiliai dabar kuriami labai vientisomis linijomis. Gamintojai ilgai dirba su forma, stiklo linija, veidrodėliais, stogo kampu, oro srautais. Ir tada ant to kruopščiai suprojektuoto kėbulo kažkas priklijuoja juodą plastikinį deflektorių.

Ant kai kurių automobilių jis dar atrodo pakenčiamai. Ant kitų – lyg svetimkūnis. Ypač jei deflektorius pigesnis, per storas, prastai prigludęs arba po kurio laiko pradeda blukti. Automobilis gali būti tvarkingas, blizgantis, prižiūrėtas, bet tos plastiko juostos prie langų staiga prideda jam senumo.

Man atrodo, kad būtent estetika dabar tapo labai svarbi. Vairuotojai nebenori, kad automobilis atrodytų apkrautas nereikalingais priedais. Vis daugiau žmonių renkasi švaresnį vaizdą: be papildomų lipdukų, chromuotų juostų, plastiko apvadų ir atsitiktinių aksesuarų.

Deflektoriai kartais sukuria daugiau problemų nei naudos

Kai deflektoriai nauji ir kokybiškai sumontuoti, viskas gali atrodyti gerai. Tačiau po kurio laiko prasideda smulkmenos, kurios erzina. Vienur jie pradeda silpniau laikytis, kitur atsiranda tarpelis, dar kitur plaunant automobilį ar žiemą ima kauptis purvas, drėgmė, ledas.

Kai kurie vairuotojai skundžiasi ir papildomu triukšmu. Važiuojant didesniu greičiu deflektoriai gali keisti oro srautą aplink langus. Kartais tas skirtumas nedidelis, o kartais salone atsiranda ūžesys, kurio anksčiau nebuvo. Ir tada supranti paradoksą: priedas, kuris turėjo padidinti komfortą, pats pradeda nervinti.

Dar yra ir praktinis momentas. Jei deflektorius įstatomas į lango kanalą, kai kuriuose automobiliuose jis gali trukdyti langui normaliai užsidaryti arba dirginti apsaugos nuo prispaudimo sistemą. Jei klijuojamas iš išorės, viskas priklauso nuo lipnios juostos kokybės, paviršiaus paruošimo ir oro sąlygų. Kitaip tariant, paprastas aksesuaras kartais tampa dar vienu dalyku, kurį reikia prižiūrėti.

Rūkymo įpročių pokytis irgi padarė savo

Apie tai retai kalbama, bet vėjo deflektoriai ilgą laiką buvo labai populiarūs tarp rūkančių vairuotojų. Pravertas langas, mažiau lietaus salone, lengviau ištraukiami dūmai – viskas aišku. Tačiau dabar vis daugiau žmonių automobilyje neberūko arba bent jau vengia tai daryti dėl kvapo, vaikų, keleivių ar paties automobilio vertės.

Kai dingsta šis įprotis, dingsta ir vienas svarbiausių deflektorių argumentų. Jeigu nebereikia važiuoti su pravertu langu per lietų, jei nebereikia nuolat vėdinti salono dėl dūmų, plastikinės juostos ant langų tampa mažiau reikalingos.

Ir čia nėra jokios didelės paslapties. Tiesiog pasikeitė vairuotojų kasdienybė. O kai pasikeičia įpročiai, keičiasi ir priedai, kurie anksčiau atrodė būtini.

Elektromobiliai ir degalų ekonomija pakeitė požiūrį

Dar vienas dalykas, apie kurį anksčiau mažai kas galvojo, yra oro pasipriešinimas. Kai degalai buvo pigesni, o apie elektromobilių nuvažiuojamą atstumą niekas kasdien nekalbėjo, mažas plastikinis priedas ant lango neatrodė svarbus. Dabar vairuotojai vis dažniau skaičiuoja: kiek automobilis sunaudoja, kiek nuvažiuoja, kas kelia triukšmą, kas blogina aerodinamiką.

Žinoma, nereikia apsimesti, kad vien deflektoriai staiga sugadina visą automobilio efektyvumą. Bet naujesniuose automobiliuose net smulkūs išoriniai priedai gali turėti reikšmės triukšmui, oro srautui ir bendram važiavimo pojūčiui. Todėl dalis vairuotojų tiesiog nebenori montuoti nieko, ko gamintojas nenumatė.

Automobilis tapo ne tik transporto priemone, bet ir gana tiksliai suprojektuotu daiktu. O kai pradedi taip į jį žiūrėti, kiekvienas papildomas plastiko gabalas kelia klausimą: ar man jo tikrai reikia?

Kodėl jų dar visiškai nenurašyčiau

Vis dėlto sakyti, kad vėjo deflektoriai visiškai nereikalingi, būtų neteisinga. Yra vairuotojų, kuriems jie vis dar labai patogūs. Jei dažnai važinėjate su pravertu langu, nemėgstate kondicionieriaus, laikote automobilį lauke, daug keliaujate ar tiesiog norite vėdinti saloną per lietų, deflektoriai gali būti naudingi.

Jie ypač tinka senesniems automobiliams, kuriuose ventiliacija nėra tokia efektyvi, arba tiems, kurie mėgsta natūralų oro srautą. Taip pat jie gali praversti žmonėms, kurie dažnai veža gyvūnus, nori truputį praverti langą stovint ar tiesiog vertina šį seną, patikrintą patogumą.

Tačiau skirtumas tas, kad anksčiau deflektoriai atrodė beveik universalus patobulinimas. Dabar jie tapo nišiniu pasirinkimu. Vienam tai patogumas, kitam – nereikalingas triukšmo, plastiko ir vizualinio chaoso šaltinis.

Dabar suprantu, kodėl jie dingo nuo daugelio automobilių

Vėjo deflektoriai neišnyko todėl, kad staiga tapo blogi. Jie tiesiog atsidūrė kitame laike. Automobiliai tapo tylesni, patogesni, geriau vėdinami. Vairuotojai rečiau važiuoja su atidarytais langais. Daugeliui svarbesnė tapo švari automobilio išvaizda, mažesnis triukšmas ir mažiau papildomų detalių.

Todėl kai dabar matau naują automobilį be deflektorių, man tai nebeatrodo keista. Priešingai – atrodo natūralu. Žmonės tiesiog pradėjo atsisakyti priedų, kurie kadaise sprendė realias problemas, bet šiandien daugeliui jau nebeduoda tiek naudos.

Ir vis dėlto šioje istorijoje yra kažkas nostalgiško. Deflektoriai primena laiką, kai vairuotojai automobilius „tobulindavo“ patys: uždėdavo apsaugas, kilimėlius, juosteles, kvapukus, užuolaidėles ir viską, kas atrodė praktiška. Dabar viskas tapo švaresnė, tylesnė, modernesnė. Gal net geriau.

Bet kartais, pamatęs senesnį automobilį su tvarkingais deflektoriais, vis tiek pagalvoju: buvo laikai, kai toks plastiko gabalas ant lango reiškė ne madą, o paprastą vairuotojo norą važiuoti patogiau.