Langai rasoja iš vidaus net vasarą: vairuotojai dažnai kaltina orą, bet bėda gali būti automobilyje
Vasarą automobilio langai turėtų būti paskutinė vieta, apie kurią galvotumėte. Lauke šilta, kondicionierius veikia, kelias sausas, tačiau įsėdus po darbo priekinis stiklas iš vidaus ima trauktis plona migla. Vairuotojas trumpam įjungia stipresnį pūtimą, nuvalo stiklą rankove ir nusprendžia, kad kaltas permainingas oras.
Tačiau būtent šis kontrastas ir turėtų sukelti klausimų: kai lauke vasara, o automobilio viduje vis tiek kaupiasi drėgmė, problema ne visada lieka už lango. Rasojantis stiklas dažnai yra mažas ženklas, kad salone per daug drėgmės, oras necirkuliuoja taip, kaip turėtų, arba automobilis tyliai kaupia vandenį ten, kur jo neturėtų būti.
Vienas toks rytas dar nebūtinai reiškia gedimą. Tačiau jei langus tenka valyti nuolat, ant stiklo lieka riebi plėvelė, jaučiamas užsistovėjęs kvapas ar po kilimėliais drėgna, verta ne tik keikti lietų ir temperatūrų skirtumus. Automobilis, kaip ir namai, apie savo problemas dažniausiai pirmiausia praneša ne garsiai, o per smulkius kasdienius nepatogumus.
Stiklas rasoja ne vien nuo lietaus
Rasojimas atsiranda tada, kai šiltame salono ore esanti drėgmė susiduria su vėsesniu stiklu ir virsta mažais vandens lašeliais. Vasarą tam pakanka vėsaus stiklo, ypač kai kondicionierius ilgai vėsino saloną, o paskui atidaromos durys ar langai ir į vidų plūsteli šiltas, drėgnas oras. Taip gali nutikti po liūties, važiuojant anksti ryte arba kai automobilyje sėdi keli žmonės.
Vis dėlto normalus, trumpai trunkantis rasojimas paprastai greitai dingsta įjungus oro kondicionierių ir nukreipus srautą į stiklą. Kondicionierius ne tik vėsina – jis sausina orą, todėl dažnai padeda net tada, kai lauke nėra karšta. Jei po kelių minučių matomumas grįžta, o salone nejaučiama drėgmės, vienkartinė migla gali būti tiesiog fizikos pasekmė.
Nerimas prasideda tada, kai langai rasoja vis iš naujo, nors lauke sausa, automobilis ilgiau stovi užrakintas arba ventiliatorius tarsi pučia, bet stiklo neįveikia. Dar labiau dėmesį turėtų patraukti situacija, kai rasojimas atsiranda kartu su nemaloniu kvapu. Tada vairuotojas pyksta ne dėl kelių sekundžių, sugaištų valant stiklą, o dėl jausmo, kad prieš kiekvieną kelionę turi kovoti su automobiliu dėl paprasčiausio matomumo.
Drėgmė kartais slepiasi po kojomis
Dažniausias neįvertinamas šaltinis – paprasčiausiai šlapias salonas. Ant batų parsineštas vanduo, išlietas gėrimas, šlapi paplūdimio daiktai, vaikų maudymosi apranga ar nuo lietaus permirkęs skėtis gali ilgai džiūti po kilimėliais. Viršutinis kilimėlis gali atrodyti beveik sausas, nors po juo esanti danga jau būna prisigėrusi vandens.
Vanduo į saloną gali patekti ir mažiau akivaizdžiais keliais: pro nesandarias durų ar langų tarpines, užsikimšusias vandens nutekėjimo vietas, bagažinės sandarinimą ar kitus kėbulo nesandarumus. Po stipraus lietaus verta ne tik žvilgtelėti į kilimėlius, bet ir paliesti dangą prie durų slenksčių, po priekinių sėdynių zona, patikrinti bagažinę. Tokia apžiūra nėra diagnozė, bet ji dažnai greitai parodo, ar automobilis nekaupia drėgmės.
Kita galima kryptis – oro cirkuliacija. Užsiteršęs salono oro filtras gali apsunkinti oro srautą, o ilgai naudojamas vidaus oro recirkuliacijos režimas neleidžia drėgnam orui taip lengvai pasišalinti. Recirkuliacija praverčia trumpam, pavyzdžiui, važiuojant per dulkes ar nemalonaus kvapo zoną, tačiau nuolat uždaras ratas salone gali palikti tą pačią drėgmę suktis aplink keleivius ir stiklą.

Skirtingiems žmonėms tai tampa vis kita problema
Vienam vairuotojui rasojantis langas atrodo tik kaip erzinantis rytinis ritualas. Kitam, kuris anksti veža vaikus į darželį ar skuba į darbą, tai jau papildoma įtampa: vienoje rankoje rakteliai, kitoje vaikų daiktai, o stiklas neleidžia saugiai išvažiuoti iš kiemo. Mažoje mašinoje, kur susėda visa šeima, drėgmė ir šiltas kvėpavimas susikaupia dar greičiau.
Senjorui ar žmogui, kuriam sunkiau greitai judėti, nuolatinis išlipimas nuvalyti stiklą gali būti nepatogus ir nesaugus. Vairuotojui, daug laiko praleidžiančiam automobilyje, ypač nemalonu, kai stiklas rasoja kelionės metu ir tenka blaškytis tarp pūtimo nustatymų. O mažų miestų gyventojui gedimo paieška gali reikšti ne trumpą užsukimą į servisą, bet planuojamą kelionę ir papildomas išlaidas.
Yra ir kita pusė. Autoservisas ar kondicionavimo sistemų meistras negali vien iš frazės „rasoja langai“ pasakyti vienos tikslios priežasties, nes ji gali būti visai paprasta arba reikalauti nuodugnesnės apžiūros. Darbuotojui svarbu rasti, kur susidaro drėgmė, o ne pakeisti pirmą pasitaikiusią detalę. Vairuotojui svarbu neignoruoti požymių, nes kuo ilgiau salonas lieka drėgnas, tuo didesnė tikimybė sulaukti pelėsio kvapo, aprasojusių stiklų ir vis nemalonesnių kelionių.
Pirmiausia ne šluostykite, o pažiūrėkite, kas vyksta
Jei langas aprasojo, pirmas ramus žingsnis – įjungti oro kondicionierių, pasirinkti pūtimą į priekinį stiklą ir, jei naudojama recirkuliacija, ją išjungti. Verta leisti sistemai kelias minutes padirbėti, o ne iškart trinti stiklą ranka. Rankovė ar popierinė servetėlė dažnai tik ištepa paviršių, o ant stiklo likusi plėvelė vėliau dar lengviau pritraukia miglą ir blogina vaizdą prieš saulę.
Kitą kartą valant automobilį verta pakelti kilimėlius ir patikrinti, ar po jais nėra drėgna. Jei taip, vien išvėdinti saloną gali nepakakti: reikėtų gerai išdžiovinti dangą, nepalikti automobilyje šlapių daiktų, o pasikartojant drėgmei ieškoti patekimo vietos. Taip pat naudinga pasirūpinti švariu salono oro filtru ir stebėti, ar ventiliacija pučia pakankamai stipriai.
Jeigu rasojimą lydi saldokas kvapas, neįprasta riebi plėvelė ant stiklo, mažėjantis skysčio lygis automobilio sistemose arba aiškiai šlapia danga be suprantamos priežasties, delsti nereikėtų. Tokiais atvejais protingiau kreiptis į specialistus ir aprašyti visus pastebėtus požymius, o ne prašyti abstrakčiai „sutvarkyti kondicionierių“. Kuo tiksliau vairuotojas pasako, kada ir kokiomis sąlygomis rasoja langai, tuo lengviau rasti tikrąją bėdos vietą.
Vasarą rasojantis langas kartais tėra trumpas susidūrimas tarp vėsaus stiklo ir drėgno oro. Bet kai tas pats vaizdas kartojasi diena po dienos, automobilis prašo ne dar vieno greito perbraukimo šluoste, o šiek tiek dėmesio. Geras matomumas prasideda ne nuo švaraus stiklo – jis prasideda nuo sauso, tvarkingo salono, kuriame orui yra kur judėti.
Komentarai
Parašyti komentarą
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?



Būkite pirmi ir pradėkite diskusiją.