Sukčiai iš žmonių išviliojo 13,2 mln. eurų: daugiausia aukų įkliūva į dvi tas pačias schemas
Telefonas suskamba visiškai įprastai. Kitame laido gale žmogus prisistato banko, ryšio operatoriaus ar kitos gerai žinomos įmonės darbuotoju, todėl pirmomis minutėmis pokalbis gali nekelti jokio įtarimo. Tačiau būtent taip dažnai prasideda schema, kurios pabaigoje žmogus gali prarasti santaupas. Estijoje vien per pirmąjį šių metų pusmetį sukčiai iš gyventojų išviliojo 13,2 mln. eurų, o policija sulaukė 1816 nukentėjusių žmonių pareiškimų.
Pareigūnai perspėja, kad sukčiavimo mastas nemažėja, o nusikaltėlių naudojami metodai tampa vis labiau apgalvoti. Dažnai pinigų nebandoma išvilioti vienu skambučiu – žmogus įtraukiamas palaipsniui, kelių pokalbių metu kuriant pasitikėjimą ir vis didesnį spaudimą. Daugiausia žmonių šiuo metu nukenčia nuo dviejų schemų: daugiapakopio telefoninio sukčiavimo ir netikrų investavimo platformų.
Vienas skambutis gali būti tik visos schemos pradžia
Estijos sukčiavimo prevencijos ir tyrimų centro vadovo Jäägupo Tompuu teigimu, daugiau nei pusė užregistruotų atvejų yra susiję su vadinamuoju daugiapakopiu telefoniniu sukčiavimu. Tokiais atvejais pirmasis skambutis gali atrodyti beveik nekaltas – nusikaltėlis prisistato žinomo paslaugų teikėjo atstovu ir bando užmegzti normalų pokalbį. Tik vėliau į schemą gali įsitraukti kitas žmogus, kuris jau prisistato banko darbuotoju, saugumo specialistu ar kitos institucijos atstovu ir praneša apie tariamą pavojų žmogaus pinigams.
Būtent tada prasideda spaudimas veikti greitai. Aukos gali būti raginamos prisijungti prie elektroninės bankininkystės, patvirtinti operaciją, įvesti kodus, įdiegti programą ar atlikti kitą veiksmą, kuris iš tikrųjų suteikia sukčiams prieigą prie pinigų. Vienas svarbiausių tokių schemų požymių – dirbtinai kuriamas skubos jausmas, kai žmogui nepaliekama laiko ramiai pagalvoti, pasitarti su artimaisiais ar pačiam paskambinti į banką.
Netikros investicijos vilioja greito pelno pažadais
Kita itin paplitusi schema – netikros investavimo platformos. Sukčiai kuria profesionaliai atrodančias svetaines, reklamas ir net tariamus naujienų straipsnius, kuriuose be leidimo naudojamos žinomų žmonių nuotraukos bei vardai. Tokiuose tekstuose žinomi žmonės neva pasakoja, kaip jiems pavyko greitai uždirbti investuojant per tam tikrą platformą, nors iš tikrųjų su ja neturi nieko bendro.
Žmogui užsiregistravus tokioje svetainėje, dažnai netrukus paskambina tariamas investicijų konsultantas. Iš pradžių gali būti siūloma įnešti nedidelę sumą, o vėliau netikroje paskyroje rodoma, kad investicija neva sparčiai auga. Pamatęs tariamą pelną žmogus skatinamas investuoti dar daugiau, tačiau pabandžius pinigus išsiimti prasideda nauji reikalavimai – sumokėti „mokestį“, „komisinį“ ar dar kartą papildyti sąskaitą. Tokios platformos sukurtos ne investuoti, o kuo ilgiau išlaikyti žmogų schemoje ir išvilioti iš jo kuo daugiau pinigų.
Per metus prarastos sumos beveik padvigubėjo
Statistika rodo, kad problema sparčiai didėja. 2025 metais Estijoje sukčiavimo aukomis tapo 3685 žmonės, o bendri jų nuostoliai viršijo 29 mln. eurų. Palyginimui, 2024 metais nusikaltėliai iš gyventojų buvo išvilioję apie 16 mln. eurų, todėl vos per metus prarasta suma beveik padvigubėjo. Šiemet vien per pirmuosius šešis mėnesius nuostoliai jau pasiekė 13,2 mln. eurų.
Šios schemos pavojingos tuo, kad jos vis rečiau atrodo primityvios. Nusikaltėliai naudoja tikrų įmonių pavadinimus, žinomų žmonių atvaizdus, profesionaliai sukurtas svetaines ir kelis skirtingus skambinančius asmenis, todėl įkliūti gali ne tik technologijomis prasčiau besinaudojantys žmonės. Jeigu skambinantis asmuo spaudžia skubiai pervesti pinigus, atskleisti prisijungimo duomenis, patvirtinti neaiškią operaciją ar įdiegti programėlę, saugiausia pokalbį nutraukti ir pačiam susisiekti su banku ar kita minima institucija oficialiais kontaktais.
Komentarai
Parašyti komentarą
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?



Būkite pirmi ir pradėkite diskusiją.