Degalinėje vairuotojas pripylė kuro ir nuėjo gerti kavos, o už jo laukia penkios mašinos. Tikriausiai kiekvienas esate susidūrę su tuo? Tai erzina
Prie kolonėlės sustoja automobilis, vairuotojas ramiai įstato pistoletą į baką, paspaudžia mygtuką ir, kol skaičiai ekrane kyla, dar spėja akimis peržvelgti degalinės vitrinoje sudėtas bandeles. Kuras pripiltas, žarna pakabinta, tačiau automobilis lieka ten pat. Vairuotojas jau viduje – renkasi kavą, gal dar perka vandens ar cigarečių.
Už jo viena po kitos stoja mašinos. Iš pradžių niekas neskuba pykti: gal žmogus tik atsiskaito. Po kelių minučių kažkas pažvelgia į laikrodį, kitas pradeda dairytis, ar neprivažiuos prie kitos pusės, o trečias jau nekantriai perjungia pavarą. Ypač nemalonu, kai laisvų kolonėlių nėra, o eilėje laukia penkios mašinos ir kiekvienas jų vairuotojas turi savo priežastį skubėti.
Tokia situacija degalinėse kartojasi nuolat, nors iš šalies ji atrodo menka. Juk žmogus tik nusipirko kavos. Tačiau laukiantiesiems tai ne apie kavą ir ne apie vieną papildomą minutę. Tai apie paprastą taisyklę, kuri, atrodo, turėtų galioti savaime: pripylei kuro – patrauk automobilį, o tada ramiai eik apsipirkti.
Kai kolonėlė virsta stovėjimo vieta
Degalinės kolonėlė nėra paprasta stovėjimo aikštelės vieta, nors kai kurie vairuotojai ją taip ir naudoja. Kol automobilis stovi prie kuro siurblio, kitas žmogus negali atlikti vieno konkretaus darbo – įsipilti kuro ir važiuoti toliau. Jei degalinė nedidelė, o piko metas sutampa su rytiniu važiavimu į darbą ar penktadienio išvykimu iš miesto, viena užimta vieta greitai sukuria visą mažą kamštį.
Dažniausiai laukiančius erzina ne pats faktas, kad kažkas užėjo į vidų. Atsiskaityti juk reikia, o kartais vairuotojas nori panaudoti lojalumo kortelę, paprašyti sąskaitos ar nusipirkti kelionei reikalingų smulkmenų. Problema prasideda tada, kai automobilis paliekamas prie kolonėlės jau baigus pilti kurą, nors už kelių metrų yra laisvų vietų pastatyti mašiną.
Tada eilėje stovintis žmogus mato aiškų vaizdą: bakas pripiltas, vairuotojo nėra, o jis pats negali net pradėti piltis kuro. Toks laukimas ypač greitai užkabina, nes atrodo bereikalingas. Vienas automobilis stovi ne todėl, kad būtina, o todėl, kad jo savininkui taip paprasčiau.
Penki automobiliai eilėje – penkios skirtingos priežastys skubėti
Vienam vairuotojui iki darbo pradžios liko kelios minutės. Kitame automobilyje sėdi pavargę tėvai su vaiku, kuriam jau seniai reikia į tualetą arba kuris ima zirzti dėl kiekvieno sustojimo. Dar kažkas važiuoja pas gydytoją, į oro uostą ar tiesiog nori grįžti namo po ilgos darbo dienos. Iš automobilio vidaus to nematyti, todėl prie kolonėlės kavos laukiančiam žmogui gali atrodyti, kad už jo tiesiog susidarė eilė.
Yra ir senjorų, kuriems manevruoti ankštoje degalinėje, persėsti į kitą vietą ar vėl įsilieti į srautą nėra taip paprasta. Tačiau būtent todėl aplinkinių kantrybė turėtų veikti į abi puses. Jei žmogus žino, kad viduje užtruks ilgiau, jis gali pirmiausia patraukti automobilį į stovėjimo vietą ir tik tada neskubėdamas tvarkyti savo reikalų.
Dirbantys vairuotojai tokią problemą neretai pajunta stipriausiai. Kurjeris, taksi vairuotojas ar žmogus, kuriam automobilis yra darbo priemonė, degalinėje dažniausiai sustoja ne pasimėgauti kava, o atlikti trumpą būtinybę. Kai priešais stovi keli automobiliai ir nė vienas nejuda, prarandamas ne tik laikas, bet ir ramybė, kurios kelyje taip dažnai trūksta.

Kodėl vieni taip daro, o kiti verda iš pykčio
Vairuotojas, palikęs automobilį prie kolonėlės, nebūtinai nori ką nors erzinti. Kartais jis nuoširdžiai mano, kad užtruks akimirką: atsiskaitys už kurą, pasiims kavą ir grįš. Kartais jis nemato eilės, nes viduje jau kalba telefonu, renkasi maistą ar laukia prie kasos. O kai automobilis didelis, su priekaba ar pilnas keleivių, persistatyti gali atrodyti kaip papildomas vargas.
Tačiau laukiančio žmogaus akimis vaizdas kitoks. Jis nežino, ar tas „akimirksnis“ truks dvi minutes, ar dešimt. Jis negali priimti sprendimo: apvažiuoti, apsisukti ar kantriai laukti. Būtent pasirinkimo nebuvimas ir kelia didžiausią susierzinimą – ne vienas kavos puodelis, o jausmas, kad tavo laikas kitam žmogui visai nesvarbus.
Degalinės darbuotojai taip pat atsiduria nepatogioje padėtyje. Jie gali mandagiai priminti, kad automobilį reikėtų patraukti, tačiau kiekvienas toks pokalbis gali baigtis nemalonia reakcija. Verslui svarbu parduoti ne tik kurą, bet ir kavą, užkandžius ar kitus kelionei skirtus daiktus, todėl vien draudimais problemos neišspręsi. Vis dėlto aiškus ženklinimas, patogios trumpalaikio stovėjimo vietos ir paprastas priminimas prie kasų dažnai veiktų geriau nei tylus visų pusių pyktis.
Paprasta taisyklė, kuri sutaupo nervų
Patogiausias sprendimas vairuotojui labai paprastas: pripylus kuro, sumokėti už jį ir, jei dar norisi kavos ar užkandžio, pirmiausia perstatyti automobilį. Tai užima mažiau laiko, nei vėliau tenka klausytis pypsėjimo, gaudyti piktus žvilgsnius ar jaustis nejaukiai grįžus prie mašinos. Jei degalinėje tuščia, situacija, žinoma, kitokia, tačiau pamačius besiformuojančią eilę abejonių nebelieka.
Laukiantiems verta išlaikyti šaltą protą, nors tai ne visada paprasta. Trumpas garso signalas kartais atkreipia dėmesį, bet agresyvus pypsėjimas ar ginčas retai ką išsprendžia – kelionė nuo to tik tampa sunkesnė. Jei yra galimybė, geriau pasirinkti kitą kolonėlę, o jei ne, tiesiog prisiminti šią situaciją tada, kai kitą kartą pats laikysi rankoje kavos puodelį.
Degalinėse mandagumas matuojamas ne gražiais žodžiais prie kasos. Jis matuojamas tuo, ar paliekame vietos kitam žmogui atlikti tai, dėl ko jis čia sustojo. Kuras jau bake, automobilis gali pajudėti – ir kartais būtent toks mažas judesys išgelbsti penkių žmonių nuotaiką.
Galiausiai niekas nesako, kad vairuotojas negali nusipirkti kavos. Problema atsiranda tik tuomet, kai jo patogumas sustabdo visus kitus. Kelias moko dalytis erdve, o degalinė yra tokia pati kelio dalis: vienam užtenka patraukti automobilį keliais metrais, kad kiti galėtų važiuoti toliau.
Komentarai
Parašyti komentarą
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?



Būkite pirmi ir pradėkite diskusiją.