Nupirkome naują automobilį iš salono, o po trijų mėnesių supratome, kad reikėjo imti naudotą
20 komentarų
Iki šiol labai gerai prisimenu tą jausmą, kai pirmą kartą atsisėdome į visiškai naują automobilį. Salone dar kvepėjo plastiku, oda ir kažkokiu keistu pažadu, kad nuo šiol viskas bus paprasčiau. Jokių netikėtų gedimų, jokių rytinių baimių, ar užsives, jokių servisų, kuriuose meistras, pakėlęs antakį, sako: „Na, čia dar pažiūrėsim.“ Tiesiog naujas automobilis, garantija ir ramybė.
Bent jau taip tada atrodė.
Iki tol važinėjome senu universalu. Jis buvo patogus, talpus, bet jau pavargęs. Vieną mėnesį keitėme generatorių, kitą – važiuoklės dalis, paskui pradėjo leisti aušinimo skystį, dar vėliau užsidegė lemputė, kurios net servise iš pirmo karto normaliai nepaaiškino. Kiekvienas garsas tapo įtarimu. Kiekvienas ilgesnis važiavimas – maža loterija.
Vieną vakarą, grįžę iš serviso su dar viena sąskaita, sėdėjome virtuvėje ir žiūrėjome vienas į kitą. Žmona pasakė:
– Gal užtenka? Gal vieną kartą nusiperkam naują ir baigiam šitą remontų maratoną?
Tą akimirką tai nuskambėjo labai logiškai. Ne prabangiai, ne pasipuikavimui, o tiesiog pavargusio žmogaus noru turėti daiktą, kuris veikia.
Salone labai lengva patikėti, kad perki ramybę
Į automobilio saloną važiavome jau beveik apsisprendę. Buvome susiskaičiavę, kiek galime mokėti per mėnesį, kiek dar galėtume pridėti už seną automobilį, kiek maždaug kainuos draudimas. Bent jau mums taip atrodė. Realybėje paaiškėjo, kad salone labai lengva nuo „mums reikia praktiško automobilio“ nueiti iki „gal vis dėlto imkim geresnę komplektaciją, nes juk ne vieniems metams“.
Iš pradžių žiūrėjome pigesnį variantą. Tada vadybininkas parodė kitą – su geresniais žibintais, didesniu ekranu, parkavimo kamera, šildomu vairu, gražesniais ratlankiais. Kiekvienas dalykas atskirai atrodė visai nedidelis priedas. Bet kai viskas susidėjo, suma tapo gerokai didesnė, nei buvome nusimatę.
Vis tiek pasirašėme.
Tuo metu net neatrodė, kad darome klaidą. Atvirkščiai – jautėmės priėmę suaugusių žmonių sprendimą. Naujas automobilis. Garantija. Aiški istorija. Jokio atsukto kilometražo. Jokios baimės, kad kažkas buvo daužta, perdažyta ar sutvarkyta tik pardavimui.
Pirmas savaites buvo net smagu. Kaimynai klausė, kaip važiuoja. Vaikai džiaugėsi, kad gale yra daugiau vietos. Mes su žmona vis kartojome, kad pagaliau nebereikės kas mėnesį sukti galvos dėl remonto.
O paskui atėjo tikras gyvenimas.
Naujas automobilis pradėjo varginti ne gedimais, o baime jį sugadinti
Pirmas įbrėžimas atsirado prie prekybos centro. Mažas, beveik juokingas. Kažkas, matyt, atidarė dureles per arti. Ant seno automobilio būčiau numojęs ranka. Gal net pastebėjęs tik po kelių savaičių. Bet ant naujo tas mažas įlenkimas atrodė kaip asmeninis įžeidimas.
Stovėjau aikštelėje ir supratau, kad pykstu ne tik ant to nepažįstamo žmogaus. Pykstu ir ant savęs. Nes automobilis, kuris turėjo palengvinti gyvenimą, staiga tapo daiktu, kurį pradėjau saugoti nuo paties gyvenimo.
Nebestodavau ankštose vietose. Prie parduotuvės ieškodavau atokiausio kampo. Vaikams pradėjau kartoti, kad neliptų su purvinais batais, nelaikytų kojų ant sėdynės, atsargiai darytų duris. Kai reikėjo nuvežti seną spintelę į sodą, jau galvojome, gal geriau skolintis priekabą ar prašyti kito žmogaus. Su senu automobiliu būtume įmetę į bagažinę, pakloję pledą ir tiek.
Vieną dieną žmona pasakė:
– Keista, bet su senu automobiliu man buvo ramiau. Jis nervino, nes gesdavo. O šitas nervina, nes jo gaila.
Ir tada pirmą kartą labai aiškiai pagalvojau: gal mes nusipirkome ne automobilį, o rūpestį.
Tikros išlaidos prasidėjo po pirkimo
Iki pirkimo daugiausia žiūrėjome į mėnesinę įmoką. Ji buvo nemaloni, bet pakeliama. Tačiau automobilis nėra tik įmoka. Kasko kainavo daugiau, nei tikėjomės. Žieminių padangų komplektas – irgi. Pirmas aptarnavimas salone nebuvo tragiškas, bet vis tiek jautėsi. Dar kilimėliai, apsauga bagažinei, papildomi draudimo punktai, plovimai, nes naują automobilį kažkaip nesinori laikyti purviną.
Po trijų mėnesių susėdau su banko išrašu ir pradėjau skaičiuoti. Lizingas, draudimai, padangos, priedai, kuras, plovimai. Skaičius buvo daug didesnis nei tas, kurį buvome sau gražiai pasirašę ant lapelio prieš pirkimą.
Tada dėl smalsumo pažiūrėjau, kiek toks pats, tik jau šiek tiek važinėtas automobilis kainuotų rinkoje. Ir čia buvo nemaloniausia dalis. Mūsų automobilis dar beveik naujas, bet jau nebe naujas. Keli tūkstančiai kilometrų, pirmas įbrėžimas, vienas savininkas. Kaina jau kita.
Tada supratau, kad didžiausias nuvertėjimas įvyko mūsų sąskaita. Mes sumokėjome už tą pirmąjį naujumo jausmą, už salono kvapą, už nulį kilometrų ekrane. O po kelių mėnesių tas jausmas jau buvo praėjęs.
Labiausiai pritrūko paprasto praktiškumo
Galutinai viskas susidėliojo po kelionės į kaimą. Važiavome pas tėvus, paskutiniai keli kilometrai – žvyrkelis. Po lietaus. Duobės, purvas, akmenukai. Važiavau lėtai, įsitempęs, klausiau, kaip akmenukai daužosi į dugną ir ar niekur nebraukiu slenksčio.
Tėvas, pamatęs, kaip statome automobilį kuo toliau nuo šakų, tik nusijuokė:
– Tai kam jums tokia mašina, jei su ja bijot važiuot?
Iš pradžių norėjosi atsikirsti. Bet nebuvo ką. Jis buvo teisus.
Mums reikėjo patikimo automobilio, bet nebūtinai naujo. Reikėjo tokio, kuris jau šiek tiek praradęs vertę, bet dar geros būklės. Tokio, kuriame nebaisu vežti vaikų dviračius, bulvių maišą, lentyną iš parduotuvės ar šunį po pasivaikščiojimo. Tokio, kurio neapima gaila vos tik vaikas numeta sausainį tarp sėdynių.
Po trijų mėnesių supratome labai paprastą dalyką: mes norėjome ramybės, bet pasirinkome brangiausią būdą ją nusipirkti.
Ką daryčiau kitaip
Dabar nepirkčiau automobilio tą pačią dieną, net jei pasiūlymas atrodytų labai geras. Salone emocijos veikia stipriai. Blizga kėbulas, vadybininkas kalba užtikrintai, viskas atrodo švaru ir paprasta. Bet sprendimą geriau parsinešti namo, pernakvoti su juo ir tik tada skaičiuoti.
Antra, skaičiuočiau ne tik įmoką. Pridėčiau draudimą, padangas, aptarnavimą, galimą nuvertėjimą, net tai, kiek realiai kainuos pirmas įbrėžimas nervais. Nes kai perki naują automobilį, moki ne tik pinigais. Moki ir nuolatiniu noru jį išlaikyti naują, nors kasdienybė tokia nebūna.
Trečia, rimtai žiūrėčiau į 2–4 metų naudotus automobilius. Su aiškia istorija, patikra, normalia komplektacija, gal dar likusia garantija. Toks automobilis nebūtų tobulas, bet jis būtų arčiau realaus mūsų gyvenimo.
Ar dabar gailimės?
Automobilis geras. Tikrai geras. Jis saugus, patogus, tvarkingas, ekonomiškas. Bet klausimas ne tas, ar automobilis blogas. Klausimas – ar mums reikėjo būtent naujo.
Po trijų mėnesių atsakymas tapo aiškus: greičiausiai ne.
Mums reikėjo patikimo, praktiško, nepernelyg brangaus automobilio šeimai. O nusipirkome naują daiktą, kurio dabar kartais gaila naudoti pagal paskirtį. Jis stovi kieme blizgus, gražus, bet kartu primena, kad sprendimus iš nuovargio reikia priimti labai atsargiai.
Senas automobilis mus vargino remontais. Naujas pradėjo varginti kaina, draudimu, nuvertėjimu ir nuolatiniu saugojimu. Skirtumas tik tas, kad apie seno automobilio problemas kalbama garsiai, o apie naujo – dažnai tylima, nes lyg ir gėda prisipažinti. Juk pats pirkai, pats džiaugeisi, pats pasirašei.
Dabar važinėjame ir jau susitaikėme. Bet jei reikėtų tą sprendimą priimti iš naujo, tikriausiai rinktumėmės kitaip. Ne patį pigiausią, ne seną laužą, bet gerą naudotą automobilį. Tokį, kuris nebeatrodo kaip vitrina, bet vis dar važiuoja kaip normalus šeimos automobilis.
Nes kartais naujas automobilis iš salono nėra blogas pirkinys. Jis tiesiog gali būti per geras jūsų tikram gyvenimui.
Daugiau šia tema
Visos temos naujienos
Ieškote daugiau?
Pirkau dėvėtą audi b4 2.0 ben/dujos ir papuola paremontuot bet menkai. Super mašina pagal išlaidas , kuro kainų net nežiūriu . Jokio pasipuikavimo . Tiesiog esu niekam neįdomus . Nevagia . Man ramu…
Naujus automobilius perka tik tie kas neskaičiuoja pinigų , eiliniui žmogui tai tai galvos skausmas ir kas mėnesį pinigų skaičiavimas lizingui ir t.t nes iš karto nei vienas nesumoka . Aš visados perku maksimum iki dešimties tūkstančių eurų jeigu reikia pasiremuotoji ir važiuoji galvos nesukdamas kad išpurvinsi ar kur ibrėši . Aš manau kad geriau gera komplektacija daugiau komforto už mažesne kaina nei naujas su bazine komplektacija ir nepatogus už brangiai .
Turėjau 88-ų golfą su daug pribumbasų ir veliūro salonu. Žinok geriau paprastas auto kur viskas veikia, nei prikimštas nereikalingų nuolat užsilenkiančių nesąmonių trantas 😀
Geriausia isvis vazinet autobusu gali pripises vaziuot niekas teisiu neatims gali ir su speciovfke vaziuot vairuotojas proto nepis nesvarbu kad autobusas naujas bet ne jo jis tik vairuotojas karoce vieni pliusai
Labas.
Straipsnis nesąmonė. Koks Naujo automobilio aptarnavimas per trys mėn?????
Naujos padangos tarnauja ~50k km.
Auto reikia pirkti ne 3 mėn o min 5 metam.
O po to suskaicioji ir supranti, kad naujo nuvertėjimas buvo mažesnis nei seno pastovus remontas.
Elementarus tepalo keitimas. Sumoki 1000 ir nežinai už ką. Nes pats keisti neturi teisės, kol yra garantinis. Ar dviračiu važinėji, jai tokiu dalyku nezinai🤣😂🤣?
Kur už tepala 1000 moki? Juokdarys!
Apie žiemines padangas ?
Koks tu bukas ZZ
Jei leidžia finansai, tai tik naujas. Taip nuvertėjimas didelis, ypač pirmus 3 metus, bet butent ramybė kad pasieksi tikslą yra svarbiausia. Negendančių automobilių nebūna, o garantija apsaugo nuo kosminių išlaidų ir likimo be auto remonto metu. O draudimai, padangos- tai eksploatacija, kuri yra ir naudotiems auto.
nauja imciau tik elektromobili, arba jei benzinini, tai tik mano salygom(ypatinga spalva pagal uzsakyma is gamyklos , komplektacija). bet cia, jei neskaiciuociau pinigu, o realiai – tik naudota. svarbiausia perkant toki, imti su aiskia istorija, turejusi viena savininka. o jei tinka laukti 4 menesius, imi amerikona, del geresnes ir tikros ridos, aiskios istorijos(carfax). laimi aukciona, sumoki mokescius ir transportavima, investuoji i europizacija, remonta, praeini cia ekspertize, TA ir turi ramia galva. gaila pripazint, bet amerikonai tvarkosi geriau, del ju draudimo salygu privalu daryt irasus auto istorijoje. eu – tik kates maise..
Kadaise įkalbinėjo pirkti naują, tipo kad tas pats, kas su senu važinėti. Paskaiciavome 1 km kainą abiem atvejais. Mano su viskuo buvo ta pati, kas jo pirkta mauja tik masina ir draudimas. Mano draudimai, remontai, kuras, t.y absoliučiai viskas. Po 100.000 km mašina parduodama uz likutinę gerą kaina, mano i metalo laužą.
Kažkokio grybautojo sapalionės.
Naujas , kol garantinis atlieki servize ne pas dūstininką garaže.tepalus reikia keisti tiek naujam tiek senam ,servize šiek tiek brangiau, bet išlaikai min.5 metai garantija(priklauso nuo auto firmos).O senuka turėdamas jau kiši į kas pusmetį remontui.
Kiekvieno asmeninis reikalas, aš tik už naują įpač jei toyota išviso pamiršk remontus.
Pirkit naujas ,o mes palauksim ir pirksim padėvėtas
Pirkau paprastą, bet patikimą naują už teisingą kainą, iškart stačiau kokybiškas dujas, važinėju dešimt metų be jokių problemų. Be kelių įbrėžimų, puikiai atitarnavo ir tebėra praktiškai naujas. Jei perki naštą, kurios nuolat gaila – tai gal tada nereikia to mažulės manl? 😂
Eilinis apmokėtas straipsnis…
Senam automobiliuiatainnekainuoja padangos draudimas ir t.t. tik naujam ;)))))
Matai 2-4 metų senumo automobilio tipo nereikia saugoti… Palaukime 2 metus ir naujo nebesaugokite ;)))
Taigi užsakytus straipsnius bent išmokyti rašyti….
O dabar tiesa….
1. Naujas automobilis visada pinigais nuvertęs daugiau nei senas… Procentaliai panašiai nuvertėjo…
2. Šiuolaikiniai daugelis automobilių pagaminti atlaikyti maks 150000 KM.. tada prasideda didžiosios problemos kaip greičių dėžės gedimas, varikliobir t.t. taigi nusipirkęs 4 metų senumo automobilį pasiruosk generaliniam remontui labai nepigiam
3. 3 arba 5 metų automobilis 20-30% pardavime brangesnis nei likutine vertė po 3 ar 5 metu lizingo…
Žiurejau ne vieną modelį ir ligonaubpagal pasiulymus… Dažniausiai grubiai 40000 vertės automobilio likutine vertė būna po 5 metu ~15000 eur… Visuose pardavimų portaluose arba salonuose kaina stovi ~+ 20000…
Šitoje vietoje ir priėjimo kodėl kas gali paneigti užsakomas straipsnis … Nes reikia pabrangimo kažkam parduoti grazintus auto…
Na kaip visada, visur, šou elemntai su dramaturgija ir proza. Tiesiog, pigaus žurnalisto, pigi raštliava. Senas geriau, panaudotas išvis pasaka… apatinius nešiokite irgi nenaujas. Pranešiotus, nepritrūks klyno. Padangų, draudimo, tepalų…. reijiabtiek naujai tiek dėvėtai mašinai. Ir tepalus gali keisti, naujoje mašinoje irgi pats jei yra noras. Tiesiog, garantija nebegalios. Na va ir bus, tokia kokios labai norėjosi, dėvėta, be garantijos. O va gauti gamyklinė garantiją, dėvėtas automobiliui, neišeis gauti niekaip. Taigi išvada. Neturi finansinių galimybių, pirk golfa 88 ųjų. Ir mėlynos izoliacijos. Ir būsi savarankiškas, pigus ir nepririštas prie serviso. Galėsi net mašiną metaliniu šepečiu plauti.
Tai pasako, kad isleido per daug pinigu, ka suprato tik gerokai veliau. O su ta nauja technika, kad ir kaip stengsies islaikyt nepribraizes jos verte vistiek krenta, tad beprasmis reikalas reik dziaugtis daigtu ir per daug ir nekvarsinti sau galvos del smulkiu ibtezimu 🙂
Seniai aisku sitai. Nes vien per vartus isvaziavus su uzregintu auto jau prarandama 10-30% jo pradines kainos. O toliau eina nuvertejimas stabilus kelis metus. Taii nera tikslo prarast kruva pinigu del to kad ant skidelio bus ne0km o 50-70k km.
Naujas automobilis ir Afrikoje naujas😄Geras komentaras buvo😄jamk golfuką 88m.ir daug ruloniukų mėlynos izoliacijos 👍