Norite būti aukštesni? Ką iš tiesų galima pakeisti augimo metais, o kurie pažadai tėra mitai
Ar kada nors, stovėdami šalia aukštesnio bendraklasio, kolegos ar net savo paauglio, pagalvojote: gal dar įmanoma bent keliais centimetrais „pasitempti“? Toks noras dažnai atsiranda ne prieš veidrodį, o visai paprastose situacijose – matuojantis kelnes, renkantis nuotrauką ar vėl išgirstant nekaltą pastabą apie ūgį.
Internete tam netrūksta viliojančių pažadų: pratimai, kabėjimas ant skersinio, specialūs papildai, „stebuklingos“ tempimo programos. Kai žmogus dėl savo ūgio jaučiasi nejaukiai, norisi tikėti, kad pakaks atkaklumo ir kūnas persirašys pagal norą. Tačiau augimas turi savo laiką ir taisykles, o reklama jas dažnai nutyli.
Gera žinia ta, kad augimo metais vaikui ar paaugliui galima daug padėti pasiekti jo natūralų ūgio potencialą. Kita, gal kiek skaudesnė žinia – po tam tikro organizmo vystymosi etapo nei pratimai, nei vitaminai kaulų nebepailgina. Tai nereiškia, kad verta numoti ranka į savo kūną: kartais pasikeičia ne ūgis centimetrais, o laikysena, savijauta ir pasitikėjimas savimi.
Augama ne tada, kai norisi, o tada, kai kūnas tam pasiruošęs
Žmogaus ūgį daugiausia nulemia paveldimumas, tačiau tai nėra vienintelis veiksnys. Vaiko ir paauglio organizmui reikia pakankamai maisto, miego, judėjimo ir geros bendros sveikatos, kad jis galėtų augti pagal savo biologines galimybes. Jei vienas iš šių dalykų ilgai stringa, kūnas pirmiausia sprendžia svarbiausius išgyvenimo uždavinius, o ne „planuoja“ papildomus centimetrus.
Kaulai ilgėja augimo zonose, esančiose jų galuose. Vaikystėje ir paauglystėje jos yra aktyvios, bet baigiantis brendimui palaipsniui užsidaro. Kai šis procesas įvyksta, žmogus natūraliai nebeauga į aukštį, nors svoris, raumenynas, kūno formos ir laikysena gali keistis dar ne vienus metus.
Todėl du vienodo amžiaus paaugliai nebūtinai augs tuo pačiu tempu. Vienas gali greitai ūgtelėti anksčiau, kitas – vėliau, o skirtumas po kelių metų sumažėja. Būtent dėl to ankstyvas lyginimasis su draugais dažnai būna skaudus ir mažai ką pasakantis apie galutinį ūgį.
Miegas ir pilnavertis maistas nėra stebuklas, bet jie lemia daug
Augimo metais miegas nėra prabanga, kurią galima nuolat atidėti savaitgaliui. Paauglys, vakare ilgai žiūrintis į telefoną, o ryte skubantis į mokyklą su keliomis valandomis miego, nebūtinai iškart pajus pasekmes. Tačiau ilgalaikis miego trūkumas alina organizmą ir gali trukdyti procesams, kuriems reikia poilsio bei stabilaus ritmo.
Su maistu panašiai. Vien tik baltyminis kokteilis ar kalcio tabletė nepadarys žmogaus aukštesnio, ypač jei visa kita mityba chaotiška. Augančiam kūnui svarbi įvairi kasdienė lėkštė: pakankamai baltymų, produktų su kalciu, vitaminų bei kitų medžiagų, o ne trumpas „papildų kursas“ prieš vasarą.
Šeimose kartais susiduria dvi nuostatos. Tėvai nerimauja, kad vaikas mažai valgo, o paauglys spaudžia save valgyti per daug, tikėdamasis greičiau užaugti. Nei griežtas spaudimas, nei persivalgymas nėra kelias į ūgį – svarbesnis reguliarus, pakankamas maistas ir dėmesys tam, kaip vaikas apskritai jaučiasi bei vystosi.
Jei vaiko augimas ilgą laiką atrodo itin lėtas, jis ryškiai skiriasi nuo ankstesnės augimo kreivės arba kartu vargina kiti sveikatos simptomai, tai ne vieta interneto patarimams. Tokiais atvejais verta pasitarti su šeimos gydytoju, kuris įvertins situaciją ir, jei reikės, nukreips toliau.

Skersinis, tempimai ir papildai: kur baigiasi nauda
Kabėjimas ant skersinio, joga, plaukimas ar tempimo pratimai gali būti labai naudingi kūnui. Jie stiprina raumenis, gerina lankstumą, padeda atpalaiduoti įsitempusią nugarą ir moko taisyklingiau laikytis. Žmogus, kuris anksčiau nuolat kūprinęsis, išties gali atrodyti aukštesnis ir tvirtesnis – tačiau jo kaulai nuo šių pratimų netampa ilgesni.
Ypač dažnai tuo susigundo suaugusieji. Po ilgos dienos prie kompiuterio nugara susispaudžia, pečiai nusvyra, o vakare žmogus atrodo ir jaučiasi tarsi mažesnis nei ryte. Tempimas bei judėjimas čia padeda atgauti laisvesnę laikyseną, bet pažadas priaugti kelis centimetrus po augimo pabaigos turėtų kelti pagrįstą įtarimą.
Papildų pasaulyje riba dar miglotesnė, nes pakuotės ir reklamos kalba dažnai skamba moksliškai. Jei organizmui trūksta tam tikrų medžiagų, jų koregavimas gali būti svarbus sveikatai. Tačiau žmogui, kuris maitinasi pakankamai ir kurio augimas jau baigėsi, nėra saugaus papildo, galinčio įjungti užsidariusias kaulų augimo zonas.
Ūgis tampa jautrus tada, kai ima spręsti žmogaus vertę
Vienam paaugliui žemesnis ūgis tampa priežastimi vengti sporto salės ar klasės nuotraukų. Kitam tai atrodo tik trumpas nepatogumas, kurį sustiprina artimųjų juokeliai prie stalo. Suaugusiesiems tas pats jautrumas kartais persikelia į darbo aplinką, pasimatymus ar drabužių parduotuvę, kur daugelis modelių ir standartų lyg sukurti kitokio sudėjimo žmogui.
Tačiau ūgis nėra pastangų ar žmogaus brandos matas. Tėvams ir artimiesiems verta atsargiai elgtis su frazėmis „dar paaugsi“ ar „reikėtų daugiau valgyti“, nes jos gali skambėti kaip nuolatinis priminimas, kad su vaiko kūnu kažkas ne taip. Kartais daug naudingiau paklausti, ar jis gerai miega, ar turi jėgų, ar nesijaučia spaudžiamas dėl išvaizdos.
Ir paslaugų bei sveikatingumo verslams čia tenka atsakomybė. Žmogus, norintis būti aukštesnis, dažnai perka ne vien programą ar papildą – jis perka viltį nebesijausti prastesnis. Būtent todėl pažadai, kurių biologija nepalaiko, nėra nekaltas rinkodaros triukas.
Augimo metais verta ne vaikytis greitų centimetrų, o sudaryti kūnui sąlygas augti taip, kaip jis gali: miegoti, normaliai valgyti, judėti ir laiku kreiptis pagalbos, jei kyla abejonių. O kai augimas baigiasi, prasideda ne pralaimėjimas, bet kitas darbas – išmokti stovėti tiesiai ne tik nugara, bet ir savo požiūriu į save.
Komentarai
Parašyti komentarą
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?



Būkite pirmi ir pradėkite diskusiją.