Mėnesio algos dydžio bauda. Šiose šalyse už greitį baudžiama skaudžiausiai

Kelionėje automobiliu viskas dažnai prasideda nekaltai. Platus kelias, gera muzika, navigacija rodo, kad iki viešbučio dar kelios valandos, o koja ant akceleratoriaus nepastebimai nuspaudžia keliais kilometrais daugiau. Atrodo, nieko tokio – juk „visi taip važiuoja“.

Bet kai kuriose Europos šalyse toks „nieko tokio“ gali baigtis labai brangiai. Ne keliomis dešimtimis eurų ir ne įspėjimu. Kai kur bauda už greičio viršijimą gali būti skaičiuojama pagal žmogaus pajamas, todėl vienam vairuotojui ji bus nemaloni, o kitam – prilygs mėnesio atlyginimui ar net gerokai jį viršys.

Ypač griežtai šiuo požiūriu išsiskiria Suomija ir Šveicarija. Šiose šalyse vairuotojas baudžiamas ne tik už tai, kiek viršijo greitį, bet ir pagal tai, kiek jis gali sumokėti. Kitaip tariant, turtingesniems vairuotojams tas pats pažeidimas gali kainuoti daug daugiau nei vidutines pajamas gaunančiam žmogui.

Suomija – šalis, kur bauda priklauso nuo pajamų

Suomija dažnai minima kaip viena garsiausių šalių, kur greičio viršijimo baudos gali atrodyti stulbinančiai. Priežastis – vadinamoji dienpinigių arba dienos baudų sistema. Suomijos teisinė informacija nurodo, kad vienas baudos vienetas apskaičiuojamas pagal žmogaus pajamas: paprastai tai yra 1/60 vidutinių mėnesio neto pajamų, prieš tai pritaikius nustatytas išskaitas.

Tai reiškia, kad bauda nėra vienoda visiems. Jei žmogus uždirba nedaug, vienos dienos baudos vertė bus mažesnė. Jei jo pajamos labai didelės, suma gali išaugti iki tokių skaičių, kurie kitose šalyse skambėtų beveik neįtikėtinai.

Svarbu ir tai, kad Suomijoje sunkesni greičio viršijimai patenka jau ne į paprastos administracinės rinkliavos, o į pajamomis paremtų baudų lauką. Suomijos policija nurodo, kad eismo nusikaltimai, už kuriuos gali būti skiriamos dienos baudos, apima ir atvejus, kai greitis viršijamas daugiau kaip 20 km/val.; dienos baudos dydis priklauso nuo vairuotojo pajamų.

Būtent todėl Suomijoje bauda gali tapti ne šiaip nemaloniu praradimu, o tikru finansiniu smūgiu. Turtingam vairuotojui net vienas neatsargus greičio viršijimas gali kainuoti tiek, kiek kitas žmogus uždirba per kelis mėnesius.

Šveicarija – dar griežtesnis perspėjimas skubantiems

Jei Suomija gąsdina pajamomis paremtomis baudomis, Šveicarija kai kuriais atvejais gali būti dar griežtesnė. Čia nedideli pažeidimai gali būti sprendžiami paprastesnėmis baudomis, tačiau didesni greičio viršijimai gali virsti rimtu teisiniu procesu.

Šveicarijos kelių saugumo institucija BFU aiškina, kad už paprastesnius pažeidimus gali būti taikomos fiksuotos baudos, tačiau už šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus gali būti skiriamos piniginės bausmės arba net laisvės atėmimas. Tokia piniginė bausmė gali siekti iki 540 tūkst. Šveicarijos frankų, nes ji gali būti sudaryta iš iki 180 dienos tarifų po iki 3000 frankų.

Tai jau nebe „baudelė už greitį“. Tai bausmė, kuri gali pakeisti žmogaus finansinę realybę. Ypač jei vairuotojas ne tik viršijo greitį, bet tai darė pavojingai, gyvenvietėje, pakartotinai arba sukeldamas realią grėsmę kitiems.

Šveicarijoje taip pat galioja aiškūs bendrieji greičio limitai: automagistralėse paprastai leidžiama važiuoti iki 120 km/val., autokeliuose – iki 100 km/val., užmiestyje – iki 80 km/val., gyvenvietėse – iki 50 km/val. Tačiau didžiausia klaida būtų galvoti, kad keliais kilometrais greičiau važiuoti „niekas nepastebės“. Šveicarijoje greičio kontrolė gali būti labai rimta, o pasekmės – gerokai skaudesnės nei daugelyje kitų Europos šalių.

Kodėl tokios baudos atrodo teisingos ne visiems, bet logika aiški

Pajamomis paremtų baudų idėja daug kam atrodo neįprasta. Vieni sako, kad tai teisinga: juk 100 eurų bauda vienam žmogui gali būti savaitės maisto biudžetas, o kitam – pietų sąskaita. Jei bauda visiems vienoda, turtingam vairuotojui ji gali neturėti jokio auklėjamojo poveikio.

Kiti piktinasi, kad taip žmogus baudžiamas ne tik už pažeidimą, bet ir už savo pajamas. Tačiau Suomijos ir Šveicarijos logika paprasta: bausmė turi būti juntama. Ne simbolinė, ne tokia, kurią lengva pamiršti vos atsiskaičius kortele, o tokia, kuri priverstų kitą kartą realiai pagalvoti.

Čia ir atsiranda esminis skirtumas tarp šalių. Vienur greičio viršijimas reiškia standartinę baudą pagal lentelę. Kitur jis gali virsti individualiai apskaičiuotu smūgiu per piniginę. Todėl keliaujant po Europą pavojinga vadovautis vien lietuviška patirtimi ar posakiu „čia nieko tokio“.

Baudos iš užsienio vis dažniau pasiveja vairuotojus

Dar viena klaida – manyti, kad pažeidimas užsienyje liks užsienyje. Europos Sąjungoje jau veikia tarpvalstybinio keitimosi informacija mechanizmai, skirti kelių eismo pažeidimams, įskaitant greičio viršijimą. Europos Komisija yra pabrėžusi, kad naujos taisyklės stiprina šalių bendradarbiavimą nustatant pažeidėjus ir išieškant baudas, nes dalis tarpvalstybinių pažeidimų anksčiau likdavo nenubausti.

Tai ypač svarbu keliaujantiems nuomotu automobiliu. Net jei baudos lapelio ant stiklo nerandate, tai nereiškia, kad istorija baigėsi. Bauda gali ateiti vėliau, ją gali perduoti nuomos bendrovė, o prie sumos dar gali prisidėti administravimo mokesčiai.

Kelionės nuotaika tada dingsta labai greitai. Iš pradžių atrodo, kad sutaupėte 20 minučių. Po kelių savaičių gaunate laišką ir suprantate, kad tos minutės kainavo gerokai daugiau nei vakarienė visai šeimai.

Greitis kainuoja ne tik pinigais

Vis dėlto baudos yra tik viena šios temos pusė. Greičio viršijimas pavojingas ne todėl, kad už jį baudžiama, o todėl, kad jis trumpina laiką reakcijai ir didina avarijos pasekmes. Europos Komisijos kelių saugumo dokumentuose per didelis arba netinkamas greitis įvardijamas kaip vienas pagrindinių mirtinų avarijų veiksnių ES.

Tai labai paprasta fizika, kurią vairuotojai dažnai pamiršta. Kuo greičiau važiuojate, tuo ilgesnis stabdymo kelias. Kuo didesnis greitis smūgio metu, tuo sunkesnės pasekmės. Ir čia jau nebesvarbu, ar vairuojate prabangų automobilį, ar seną hečbeką. Kelias klaidų neatleidžia vien dėl to, kad vairuotojas jaučiasi patyręs.

Didelės baudos veikia kaip šiurkštus, bet aiškus priminimas: greitis nėra privatus reikalas. Jis liečia ir kitus – keleivius, pėsčiuosius, dviratininkus, vaikus, šeimas kituose automobiliuose.

Ką verta žinoti prieš važiuojant į Europą

Prieš kelionę automobiliu verta pasitikrinti ne tik degalų kainas ir kelių mokesčius. Reikia pasidomėti ir tos šalies greičio ribojimais, baudomis, taisyklėmis dėl radarų, vinječių, žieminių padangų, telefono naudojimo, saugos diržų ir vaikų vežimo.

Ypač atsargiai reikėtų elgtis Suomijoje ir Šveicarijoje, kur greičio viršijimas gali kainuoti neproporcingai daug, palyginti su įprastomis fiksuotomis baudomis. Tačiau ir kitose šalyse nereikėtų atsipalaiduoti. Danijoje, pavyzdžiui, policija nurodo, kad už didesnį greičio viršijimą gali būti skiriami baudos taškai, o kai kuriais atvejais – sąlyginis teisės vairuoti atėmimas.

Keliaujant geriausia laikytis labai paprastos taisyklės: važiuokite taip, tarsi bauda būtų ne kažkur „teoriškai“, o jau paruošta jūsų pašto dėžutėje. Tai padeda išvengti ir finansinių, ir daug skaudesnių pasekmių.

Brangiausia kelionės klaida gali būti ne viešbutis ar degalai

Atostogų metu žmonės dažnai skaičiuoja viską: kiek kainuos nakvynė, degalai, keltas, maistas, draudimas, muziejai, automobilių stovėjimas. Bet vienas greičio viršijimas gali sugadinti visą biudžetą greičiau nei brangus restoranas.

Ir blogiausia, kad tokia bauda nesuteikia jokio prisiminimo, jokios patirties, jokio malonumo. Tik kartų jausmą, kad kelias minutes važiavote per greitai ir už tai sumokėjote per daug.

Todėl atsakymas į klausimą, kur Europoje greičio viršijimo bauda gali kainuoti mėnesio atlyginimą ar daugiau, pirmiausia veda į Suomiją ir Šveicariją. Ten bauda gali būti ne vien skaičius lentelėje, o asmeniškai apskaičiuotas priminimas, kad greitis turi kainą.

O keliautojui svarbiausia žinoti vieną dalyką: Europoje kelio ženklas nėra rekomendacija. Kartais tai riba tarp ramios kelionės ir laiško, kurio gavę dar ilgai gailėsitės per stipriai nuspaudę akceleratorių.