Pirkėja visada imdavo prekę iš lentynos priekio – kartą pažvelgė giliau ir nustebo (galiojimo datos visiškai kitos!)

Ilgai daugelis apsiperka beveik nežiūrėdami: ištiesta ranka paima pirmą jogurto indelį, dešros pakuotę ar pieno dėžutę nuo lentynos krašto ir keliauja toliau. Taip greičiau, patogiau, nereikia stumdyti kitų prekių, o eilė prie kasos juk pati savaime netrumpėja. Tačiau kartais vienas žvilgsnis į lentynos gilumą gali gerokai pakeisti įprotį.

Prie šaldytuvo sustojusi pirkėja paėmė priekyje stovinčią prekę, kaip visada patikrino datą ir jau ketino dėti ją į krepšelį. Vis dėlto šįkart pakuotę grąžino ir pažvelgė už jos. Ten rado tokį pat produktą, tik su gerokai vėlesne data. Prekė ta pati, kaina ta pati, o laiko ją suvartoti – visai kitaip.

Toks atradimas nereiškia, kad lentynos priekyje visada laukia blogas pasirinkimas ar kad parduotuvė bando ką nors nuslėpti. Dažniausiai tai paprasčiausia prekių papildymo ir sukimo tvarka. Vis dėlto žmogui, kuris perka šeimai kelioms dienoms į priekį, skirtumas tarp rytdienos ir kitos savaitės gali reikšti ne smulkmeną, o mažiau išmestų produktų ir mažiau pykčio namuose.

Lentynos priekis dažnai skirtas ne tam, kad būtų patogiausia pirkėjui

Parduotuvėse įprasta naujai atvežtas ar papildomas prekes dėti už jau esančių. Tokia tvarka padeda pirmiausia parduoti tuos produktus, kurių galiojimo terminas trumpesnis. Kitaip lentynos gale likusios pakuotės greitai taptų nurašomomis prekėmis, o tai reikštų nuostolį ir daugiau maisto atliekų.

Darbuotojui tai taip pat nėra vienas paprastas judesys. Reikia priimti prekes, patikrinti jų būklę, surasti vietą šaldytuve ar lentynoje, papildyti ištuštėjusius tarpus ir pasirūpinti, kad senesnės pakuotės neliktų užmirštos. Kai srautas didelis, lentyna tuštėja ir vėl pilnėja kelis kartus per dieną, todėl skirtingos datos joje yra visiškai įprastas vaizdas.

Tačiau pirkėjas gyvena pagal savo logiką. Jei vakarienei reikia vieno varškės indelio, artimesnė data gali visai netrukdyti. Bet jei perkama savaitei, laukiama svečių, šeima išvažiuoja savaitgalį ar šaldytuvas namuose jau pilnas, produktas, kurį reikės suvartoti rytoj, tampa ne patogumu, o papildoma užduotimi.

Skirtumas pasimato tik grįžus namo

Nemalonumas dažniausiai prasideda ne prie lentynos, o namų virtuvėje. Žmogus atidaro šaldytuvą, po kelių dienų pamato dar neatidarytą pakuotę ir supranta, kad data jau visai čia pat. Tada tenka skubiai keisti vakarienės planus, ieškoti, kur panaudoti produktą, arba pripažinti, kad dalį pirkinio teks išmesti.

Ypač tai pažįstama tėvams su mažais vaikais. Atrodo, nupirkta keletas įprastų užkandžių, pieno produktų ar mėsos vakarienėms, bet planai su vaikais retai būna tokie tikslūs, kaip norėtųsi. Vieną vakarą vaikas nebenori to, ką valgė vakar, kitą dieną šeima valgo pas senelius, ir trumpesnio termino produktas lieka laukti savo eilės šaldytuve.

Senjorams ar žmonėms, kurie į parduotuvę vyksta rečiau, datos skirtumas gali būti dar svarbesnis. Ne kiekvienas gali tiesiog rytoj vėl užsukti nusipirkti kitos pakuotės. O dirbantys žmonės dažnai apsiperka vėlai vakare, pavargę, todėl prie kiekvieno produkto ilgai nestovi – pirmas paimtas indelis atrodo pakankamai geras, kol vėliau nepaaiškėja, kad jis reikalauja būti sunaudotas beveik iškart.

Pirkėja visada imdavo prekę iš lentynos priekio – kartą pažvelgė giliau ir nustebo (galiojimo datos visiškai kitos!)Nuotrauka: Unsplash / Quilia

Data nėra vien skaičius ant pakuotės

Renkantis verta trumpam sustoti ir perskaityti, kas iš tiesų parašyta ant produkto. Žyma „tinka vartoti iki“ reiškia, kad kalbama apie greitai gendantį maistą, kuriam data itin svarbi. Tokios prekės, pasibaigus nurodytam terminui, neturėtų būti vartojamos, net jei iš pirmo žvilgsnio atrodo normaliai.

Kita žyma – „geriausias iki“ – kalba pirmiausia apie produkto kokybę. Pasibaigus šiai datai, prekė nebūtinai tampa netinkama, tačiau gali pasikeisti jos skonis, kvapas, traškumas ar kita savybė. Vis tiek reikia vertinti laikymo sąlygas, pakuotės būklę ir patį produktą, o ne vien aklai pasitikėti kalendoriumi.

Būtent todėl giliau lentynoje esanti vėlesnė data nėra kvietimas visada išrinkti kuo toliausiai galiojančią pakuotę. Jei produktą suvalgysite šiandien ar rytoj, galima sąmoningai pasirinkti ir tą, kurios terminas trumpesnis. Toks sprendimas padeda mažinti atliekas. Svarbiausia, kad pasirinkimas būtų jūsų, o ne atsitiktinai nulemtas įpročio griebti pirmą pasiekiamą prekę.

Kelių sekundžių įprotis gali sutaupyti daugiau, nei atrodo

Praktiškiausia taisyklė paprasta: prieš dedant į krepšelį greitai patikrinkite datą, o jei produktą laikysite ilgiau – atsargiai pažvelkite į kelias pakuotes už pirmosios. Nereikia išardyti visos lentynos, sujaukti tvarkos ar palikti produktų bet kur. Užtenka ramiai palyginti tai, ką galite lengvai pasiekti, ir prekes po to palikti tvarkingai.

Namie padeda dar vienas paprastas veiksmas: naujai nupirktus trumpiau galiojančius produktus laikyti matomoje šaldytuvo vietoje, o ne paslėpti už stiklainių ir padažų. Jei matote, kad artėja data, vakarienę galima planuoti ne nuo sudėtingo recepto, o nuo to, ką jau reikia sunaudoti. Kartais būtent taip atsiranda greita sriuba, apkepas, salotos ar sumuštiniai, kuriems nereikia dar vieno bėgimo į parduotuvę.

Parduotuvėms savo ruožtu svarbu nepamiršti, kad pirkėją erzina ne pats galiojimo terminas. Jį erzina jausmas, kad turi gaudyti informaciją tarp skubėjimo, ankštos lentynos ir kitų laukiančių žmonių. Aiškiai sudėtos prekės, tvarkinga rotacija ir matomos nuolaidos trumpesnio termino produktams leidžia žmogui pasirinkti sąžiningai, o ne namuose pasijusti apsirikus.

Prekė lentynos priekyje nėra blogesnė – ji tiesiog dažnai laukia, kad būtų nupirkta pirmiau. Tačiau pirkėjas neprivalo apsipirkti užmerktomis akimis. Vienas trumpas žvilgsnis į datą ir į tai, kas stovi giliau, kartais apsaugo ne tik nuo išmesto jogurto, bet ir nuo to pažįstamo vakarinio susierzinimo: vėl pirkau, o dabar reikia skubėti sunaudoti.