Vis grįžtate patikrinti, ar užrakinote duris? Psichologai aiškina, kodėl kuo dažniau tikriname, tuo labiau abejojame

Išeinate iš namų, nueinate iki automobilio ar laiptinės durų ir staiga kyla mintis: „Ar tikrai užrakinau?“ Grįžtate, patraukiate rankeną – durys užrakintos. Kitą dieną situacija kartojasi. Toks įprotis nebūtinai reiškia, kad jūsų atmintis prastėja. Įdomiausia tai, kad pats nuolatinis tikrinimas gali padaryti prisiminimą apie atliktą veiksmą ne aiškesnį, o priešingai – vis blankesnį.

Psichologiniuose eksperimentuose pastebėta, kad daug kartų kartojant tą patį patikrinimą žmogaus pasitikėjimas savo atmintimi gali mažėti. Kitaip tariant, kuo dažniau įsitikiname, kad durys tikrai užrakintos ar viryklė išjungta, tuo lengviau vėliau suabejoti, ar prisimename būtent paskutinį kartą.

Kodėl antras patikrinimas kartais tik sustiprina abejonę

Atrodytų, turėtų būti priešingai. Jei vieną kartą patikrinome duris – žinome, kad jos užrakintos. Jeigu patikrinome dar kartą – turėtume būti dvigubai ramesni. Tačiau mūsų atmintis neveikia kaip vaizdo kamera.

Tyrimuose, kuriuose žmonių buvo prašoma daug kartų tikrinti, ar tam tikri prietaisai įjungti arba išjungti, paaiškėjo paradoksalus dalykas: dažnas to paties veiksmo kartojimas gali sumažinti paskutinio patikrinimo prisiminimo aiškumą ir pasitikėjimą savo atmintimi.

Priežastis gana žemiška. Kai tą patį veiksmą atliekame nuolat, jis tampa automatiniu. Duris užrakiname beveik negalvodami, taip pat automatiškai išjungiame šviesą, uždarome automobilį ar padedame raktus į įprastą vietą. Kadangi tuo momentu veiksmui skiriame mažai sąmoningo dėmesio, vėliau prisiminimas būna neryškus.

Tada ir atsiranda keistas jausmas: protu suprantate, kad greičiausiai užrakinote, bet negalite aiškiai prisiminti pačios akimirkos. Grįžtate patikrinti, o kitą kartą smegenys jau prisimena ne vieną, o daugybę beveik identiškų patikrinimų. Dėl to atskirti, kas vyko šiandien, o kas vakar, gali būti dar sunkiau.

Tai nebūtinai reiškia, kad esate užmaršus

Vieną ar du kartus patikrinti duris, langus ar išjungtą viryklę yra visiškai įprasta. Ypač tada, kai skubame, galvojame apie darbą, vaikus, kelionę ar dešimt kitų dalykų vienu metu.

Kai kuriems žmonėms toks elgesys gali būti susijęs ir su didesniu atsakingumu bei atsargumu. Jie nenori palikti vietos klaidai, todėl mieliau patikrins dar kartą, nei vėliau visą dieną galvos, ar namuose tikrai viskas gerai.

Tokį bruožą galima pastebėti ir kitose kasdienėse situacijose. Atsakingesnis žmogus gali kelis kartus perskaityti svarbų laišką prieš jį išsiųsdamas, dar kartą patikrinti kelionės bilietus, dokumentus ar pasitikslinti, ar viską pasiėmė. Tai savaime nėra nei sutrikimas, nei problema.

Psichologijoje panašūs bruožai dažnai siejami su sąžiningumu – viena iš plačiai tiriamų asmenybės savybių, apimančių organizuotumą, atsakomybę, savikontrolę ir polinkį planuoti. Aukštesnis sąžiningumas gali būti naudingas darbe ir kasdienybėje, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas duris dukart tikrinantis žmogus automatiškai pasižymi konkrečiu asmenybės tipu.

Paprastas triukas gali padėti aiškiau prisiminti

Jeigu nuolat tenka grįžti prie durų vien todėl, kad neprisimenate užrakinimo momento, galima pabandyti labai paprastą dalyką – užrakinant duris kelioms sekundėms sąmoningai sutelkti dėmesį į veiksmą.

Užuot užrakinę jas automatiškai tuo pat metu tikrindami telefoną ar galvodami apie darbą, akimirkai sustokite. Pajuskite, kaip pasukate raktą ar paspaudžiate užrakto mygtuką, ir mintyse sau įvardykite: „Durys užrakintos.“

Tokiu būdu veiksmas tampa ne dar viena automatine rutina, o aiškiau išsiskiriančiu prisiminimu. Kai po penkių minučių galvoje atsiranda klausimas „ar užrakinau?“, lengviau prisiminti konkrečią akimirką.

Panašų principą galima naudoti ir išjungiant viryklę, lygintuvą ar kitą prietaisą, dėl kurio vėliau kyla abejonės. Tikslas nėra sukurti naują ritualą, kurį būtinai reikia kartoti kiekvieną kartą. Svarbiausia – mažiau mechaniško tikrinimo ir daugiau dėmesio tam vienam veiksmui, kai jį atliekate pirmą kartą.

Kada įprotis jau nebėra tik paprastas atsargumas

Svarbiausia atskirti paprastą kasdienį patikrinimą nuo situacijos, kai tikrinimas pradeda valdyti žmogaus dieną.

Jeigu kartą grįžote patikrinti durų ir po to ramiai išėjote – tai viena. Visai kas kita, jei reikia grįžti penkis, dešimt ar daugiau kartų, tikrinti pagal griežtą ritualą, o net ir po patikrinimo nerimas nemažėja. Kai kuriems žmonėms gali atsirasti jausmas, kad jeigu neatliks patikrinimo „teisingai“, būtinai nutiks kažkas blogo.

Jeigu tokie tikrinimai užima daug laiko, verčia vėluoti, trukdo darbui ar santykiams ir kelia stiprų nerimą, verta apie tai pasikalbėti su psichikos sveikatos specialistu. Pasikartojantis kompulsyvus tikrinimas gali būti susijęs su obsesinio-kompulsinio sutrikimo simptomais, tačiau diagnozę gali nustatyti tik specialistas.

Todėl pats faktas, kad kartais dukart patraukiate durų rankeną, dar nėra priežastis nerimauti. Daug įdomesnė žinutė slypi mūsų atmintyje: kartais antras, trečias ir ketvirtas patikrinimas nesuteikia daugiau užtikrintumo – jis kaip tik gali išmokyti smegenis dar labiau nepasitikėti pirmuoju prisiminimu.

Kitą kartą užrakinus duris gali būti naudingiau ne iškart jas tikrinti antrą kartą, o tiesiog vieną akimirką sąmoningai pastebėti: užrakinau – ir einu.