Korėjietiška „aegyo“ mada plinta socialiniuose tinkluose: suaugusieji keičia balsą, kad atrodytų jaunesni

Aukštesnis balsas, šiek tiek vaikiška intonacija, sučiauptos lūpos, rankomis rodoma širdelė ir tyčia „mielos“ veido išraiškos. Pietų Korėjoje toks elgesys nėra naujiena, tačiau socialiniuose tinkluose jis vėl sulaukia milžiniško dėmesio. Šis reiškinys vadinamas „aegyo“, o mokslininkai dabar aiškina, kodėl vien pakeitus balsą suaugęs žmogus aplinkiniams iš tiesų gali pasirodyti jaunesnis, mažesnis ir ne toks grėsmingas.

Vieniems toks bendravimo būdas atrodo žaismingas ir mielas, kitiems – dirbtinis ar net nejaukus. Tačiau už jo slypi ne vien socialinių tinklų mada. Tyrėjai nustatė, kad žmonės, kalbėdami „aegyo“ maniera, sąmoningai keičia balso akustines savybes taip, kad jos labiau primintų jaunesnio žmogaus balsą.

Kas iš tikrųjų yra „aegyo“?

Korėjietiškas žodis „aegyo“ apibūdina sąmoningai mielą, žaismingą elgesį. Jis gali pasireikšti ne tik balsu. Žmogus gali mirksėti, pūsti lūpas, dėti rankas prie skruostų, rodyti mažas širdeles pirštais ar naudoti kitus gestus, kurie Korėjos populiariojoje kultūroje siejami su mielumu ir jaunatviškumu.

Tokį elgesį dažnai galima pamatyti tarp K-pop atlikėjų, televizijos laidose ar gerbėjams skirtuose vaizdo įrašuose. Tačiau socialinių tinklų dėka „aegyo“ jau seniai išėjo už Pietų Korėjos ribų.

Ypač daug dėmesio sulaukia balsas. Suaugęs žmogus ima kalbėti aukštesniu tonu, švelniau, kartais ištęsdamas žodžius ar pakeisdamas jų intonaciją. Iš šalies tai gali skambėti tarsi sąmoningas bandymas kalbėti jaunesnio žmogaus balsu.

Ir, pasirodo, tai nėra vien įspūdis.

Mokslininkai išsiaiškino, kas nutinka balsui

Tyrime dalyvavo 25–31 metų vyrai ir moterys. Jų buvo prašoma tuos pačius sakinius tarti skirtingais būdais – įprastu balsu ir naudojant „aegyo“ būdingą manierą. Vėliau mokslininkai analizavo ne tai, ar balsas jiems asmeniškai skamba „mielai“, o konkrečias jo akustines savybes.

Daug dėmesio skirta vadinamiesiems formantams – rezonansiniams dažniams, kuriuos lemia balso trakto forma, ilgis ir tai, kaip kalbėdamas žmogus judina liežuvį, lūpas bei kitus artikuliacijos organus.

Tyrimo autorė Ji-in Kim aiškino, kad trumpesnis balso traktas natūraliai sukuria aukštesnius rezonansinius dažnius. Tai viena priežasčių, dėl kurių vaikų balsai skamba kitaip nei suaugusiųjų.

Žmogus, žinoma, kalbėdamas staiga fiziškai nesutrumpina savo balso trakto. Tačiau keisdamas artikuliaciją jis gali sukurti akustinį efektą, kuris klausytojui primena trumpesnio balso trakto skambesį.

Būtent tai, pasak tyrėjų, vyksta naudojant „aegyo“.

Kodėl toks balsas žmogų verčia suvokti kaip jaunesnį?

Tyrimo bendraautoris Volkeris Dellwo aiškino, kad „aegyo“ metu atliekami balso pokyčiai gali sukurti įspūdį, jog kalbantis žmogus yra mažesnis ir jaunesnis, nei iš tikrųjų yra.

Čia veikia gana senas mūsų suvokimo mechanizmas. Žemesnis ir sodresnis balsas dažnai siejamas su didesniu kūno dydžiu, o aukštesni dažniai – su mažesniu kūnu ir jaunesniu amžiumi.

Įdomu tai, kad gamtoje galima stebėti ir visiškai priešingą strategiją. Kai kurie gyvūnai stengiasi vizualiai ar akustiškai atrodyti didesni, nei yra iš tikrųjų. Jie gali nuleisti gerklas ir skleisti žemesnius garsus, taip bandydami įbauginti konkurentus ar potencialų priešą.

„Aegyo“ veikia priešinga kryptimi. Žmogus nesistengia atrodyti didesnis ir pavojingesnis – jis sąmoningai sukuria mažesnio, jaunesnio ir švelnesnio žmogaus įspūdį.

Tai gali paaiškinti, kodėl tokia bendravimo maniera kai kuriose situacijose suvokiama kaip miela, žaisminga ar padedanti sumažinti socialinę įtampą.

Tai ne vien bandymas atrodyti jauniau

Vis dėlto būtų per paprasta „aegyo“ laikyti tik suaugusių žmonių bandymu apsimesti vaikais. Pietų Korėjos kultūriniame kontekste toks elgesys gali atlikti kur kas platesnę socialinę funkciją.

Žaismingas balsas ir gestai gali būti naudojami flirtuojant, bendraujant su partneriu, draugais ar gerbėjais, siekiant parodyti artumą arba tiesiog paversti situaciją mažiau formalia.

Dellwo kelia mintį, kad mielumo demonstravimas gali padėti žmogui pasirodyti prieinamesniam kitiems. Kitaip tariant, balsas tampa ne tik garso skleidimo priemone, bet ir būdu formuoti tai, kaip mus suvokia aplinkiniai.

Jeigu žmogus skamba mažiau grėsmingai, žaismingiau ir švelniau, kitam gali būti paprasčiau prie jo prieiti, užmegzti pokalbį ar kurti artimesnį ryšį.

Tai gali būti viena priežasčių, kodėl „aegyo“ taip lengvai prigyja pramogų pasaulyje, kuriame atlikėjui svarbu ne tik dainuoti ar šokti, bet ir kurti tam tikrą emocinį ryšį su auditorija.

Internete reakcijos labai skirtingos

Tai, kas vienoje kultūrinėje aplinkoje atrodo visiškai įprasta, kitoje gali sukelti visai kitokią reakciją. Todėl nenuostabu, kad „aegyo“ vaizdo įrašai socialiniuose tinkluose sulaukia ir susižavėjimo, ir pašaipų.

Vieniems žmonėms toks elgesys atrodo mielas ir linksmas, kitiems suaugusio žmogaus vaikiškas balsas gali pasirodyti nenatūralus ar net nejaukus. Ypač tada, kai „aegyo“ ištraukiamas iš Korėjos kultūrinio konteksto ir matomas tik kaip trumpas vaizdo įrašas.

Tačiau būtent mokslinis paaiškinimas šią tendenciją daro įdomesnę. Pasirodo, pakeisdami balsą žmonės iš tikrųjų gali pakeisti tai, kaip aplinkiniai suvokia jų amžių, dydį ir net socialinį „grėsmingumą“.

Žinoma, nuo kelių aukštesniu balsu ištartų sakinių žmogus fiziškai neatjaunėja. Tačiau mūsų smegenims balsas yra vienas iš daugelio signalų, pagal kuriuos akimirksniu susidarome įspūdį apie kitą žmogų.

Todėl „aegyo“ nėra vien keistas interneto triukas. Tai gana ryškus pavyzdys, kaip subtiliai keičiant balsą galima paveikti tai, kaip mus mato ir vertina kiti – net tada, kai veidas, ūgis ir tikrasis amžius visiškai nepasikeičia.