„Nord Stream“ byloje – naujas lūžis: Kroatijoje sulaikytas ukrainietis naras, kurio Vokietija ieškojo nuo 2024-ųjų
Praėjus beveik ketveriems metams po „Nord Stream“ dujotiekius Baltijos jūroje sudrebinusių sprogimų, tyrime – dar vienas svarbus posūkis. Kroatijos mieste Puloje sulaikytas Ukrainos pilietis Vladimiras Z., kurį Vokietijos prokurorai įtaria tiesiogiai dalyvavus 2022 metų rugsėjį surengtoje sabotažo operacijoje. Pasak Vokietijos federalinės prokuratūros, vyras yra profesionaliai parengtas naras ir galėjo būti vienas iš žmonių, kurie prie vamzdynų pritvirtino sprogmenis.
Sulaikymas svarbus ir dėl kitos priežasties – šio vyro Vokietijos tyrėjai ieškojo jau ne pirmus metus. Anksčiau jį buvo mėginta suimti Lenkijoje, tačiau byla ten pasisuko netikėta kryptimi. Dabar Europos arešto orderis buvo įvykdytas Kroatijoje, o įtariamąjį ketinama perduoti Vokietijai.
Prokurorai įtaria, kad jis pats nėrė prie dujotiekių
Vokietijos tyrėjų versija gana konkreti. Vladimiras Z. esą priklausė grupei, kuri 2022 metų rugsėjį netoli Danijai priklausančios Bornholmo salos prie „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ vamzdynų pritvirtino sprogstamuosius užtaisus.
Prokurorų teigimu, sulaikytasis yra apmokytas naras ir galėjo tiesiogiai dalyvauti nėrimuose, kurių metu sprogmenys buvo tvirtinami prie vamzdžių. Jam pareikšti įtarimai dėl bendro sprogimo sukėlimo, sabotažo ir infrastruktūros sunaikinimo. Tai kol kas yra tyrėjų kaltinimai – vyro kaltė teisme nėra nustatyta.
2022 metų rugsėjo 26 dieną Baltijos jūroje įvykę sprogimai smarkiai apgadino kelias „Nord Stream“ vamzdynų linijas. „Nord Stream 1“ iki tol buvo vienas svarbiausių rusiškų dujų tiekimo Vokietijai maršrutų, o „Nord Stream 2“ komercinės veiklos taip ir nepradėjo.
Tyrimas užsitęsė metų metus, o dėl to, kas iš tiesų organizavo operaciją ir kas galėjo apie ją žinoti, buvo keliama daugybė versijų. Vokietijos teisėsauga dabar yra sutelkusi dėmesį į konkrečią grupę žmonių, kurie, tyrėjų manymu, galėjo fiziškai įvykdyti sabotažą.
Pirmą kartą jį bandyta sulaikyti dar 2024 metais
Vladimiras Z. Vokietijos tyrėjams nėra naujas vardas. Dar 2024 metais buvo išduotas Europos arešto orderis, kai įtariamasis gyveno Lenkijoje. Tačiau tuomet jo suimti nepavyko – vyras išvyko į Ukrainą. Ankstesni tyrimo duomenys rodė, kad Vokietijos pareigūnai buvo labai arti jo sulaikymo.
Vėliau vyras vėl atsidūrė Lenkijoje ir 2025 metų rudenį buvo sulaikytas netoli Varšuvos. Vokietija siekė jo ekstradicijos, tačiau Lenkijos teismas nusprendė vyro neišduoti.
Teismas tuomet argumentavo, kad dujotiekių ataka gali būti vertinama karo Ukrainoje kontekste kaip karinė operacija, taip pat buvo keliami klausimai dėl Vokietijos jurisdikcijos. Pats įtariamasis neigė dalyvavęs sprogdinant dujotiekius, o jo advokatas tvirtino, kad vyras tuo metu nebuvo Baltijos jūroje.
Po šio sprendimo Vladimiras Z. liko laisvėje. Tačiau Vokietijos išduotas Europos arešto orderis niekur nedingo.
Šįkart kelionė į Kroatiją baigėsi kitaip. Pulos mieste jį sulaikė Kroatijos pareigūnai, o po ekstradicijos vyras turėtų būti pristatytas Vokietijos Federalinio teisingumo teismo tyrimo teisėjui.
Tyrėjai kalba apie grupę, atplaukusią jachta
Vokietijos prokurorų versijoje svarbi vieta tenka ir jachtai. Tyrėjai įtaria, kad operacijos dalyviai iš Vokietijos Rostoko uosto išplaukė išsinuomotu burlaiviu, o jį nuomojant galėjo būti naudojami suklastoti dokumentai ir tarpininkai.
Iš šio laivo narai esą leidosi prie jūros dugne esančių vamzdynų ir pritvirtino sprogmenis. Kai kuriose dujotiekio vietose gylis siekia apie 80 metrų, todėl tokiai operacijai reikėjo ne tik tinkamos įrangos, bet ir rimtų nardymo įgūdžių. Tyrėjai mano, kad Vladimiras Z. galėjo būti vienas būtent tokią užduotį atlikusių žmonių.
Jis nėra vienintelis sulaikytas asmuo šioje byloje. Dar 2025 metais Italijoje buvo suimtas ukrainietis Serhii K., kurį Vokietijos tyrėjai įtaria buvus vienu operacijos koordinatorių. Vėliau jis buvo perduotas Vokietijai, o 2026 metų vasarą jam pateikti kaltinimai.
Tai reiškia, kad Vokietijos teisėsauga dabar jau turi ne vieną žmogų, kurį sieja su tariama sabotažo grupe.
Sulaikymas dar neatsako į svarbiausią klausimą
Nors naujausias sulaikymas gali tapti reikšmingu postūmiu tyrimui, jis savaime dar neatsako į politiškai jautriausią klausimą – kas davė nurodymą susprogdinti „Nord Stream“ ir ar operacija turėjo kokios nors valstybės institucijų palaikymą.
Vokietijos tyrėjai šiuo metu dėlioja konkrečių įtariamųjų veiksmus: kas koordinavo operaciją, kas nuomojo laivą, kas plaukė į Baltijos jūrą ir kas galėjo fiziškai pritvirtinti sprogmenis.
Ukrainos valdžia anksčiau neigė dalyvavusi „Nord Stream“ sabotaže ar žinojusi apie tokios operacijos planą.
Todėl Kroatijoje įvykęs sulaikymas yra svarbus, tačiau tai dar nėra galutinis beveik ketverius metus trunkančios istorijos taškas. Jeigu Vladimiras Z. bus perduotas Vokietijai, tyrėjai turės galimybę teisme tikrinti vieną svarbiausių savo versijų – kad prie vamzdynų sprogmenis pritvirtino konkreti profesionalių narų grupė.
O klausimas, stovėjęs virš visos „Nord Stream“ bylos nuo pat 2022-ųjų – kas ir kokiu lygiu šią operaciją suplanavo – vis dar lieka atviras.
Šaltinis: https://www.spiegel.de/panorama/justiz/anschlag-auf-nordstream-pipelines-ermittler-nehmen-mutmasslichen-mittaeter-fest-a-84394a82-6a03-4f94-b9a8-add2a35def9e
Komentarai
Parašyti komentarą
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?



Būkite pirmi ir pradėkite diskusiją.