Kodėl 40-metės moterys sovietinėse nuotraukose dažnai atrodo vyresnės už šiandienes 50-metes? Priežastis – ne tik raukšlės

Pažiūrėjus senas šeimos nuotraukas kartais sunku patikėti šalia jų užrašytą amžių. Moteris, kuriai fotografavimo metu buvo vos 40 ar 45 metai, šiandien mūsų akims gali atrodyti gerokai vyresnė. Tuo metu dabar penkiasdešimtmetė neretai rengiasi džinsais, sportuoja, dažosi taip pat kaip prieš dešimtmetį ir iš pirmo žvilgsnio nė iš tolo neprimena „močiutės“. Tačiau klaidinga būtų daryti išvadą, kad sovietmečio moterys tiesiog biologiškai pasendavo daug greičiau. Didelę dalį skirtumo sukuria gyvenimo būdas, grožio priežiūros galimybės, apranga, šukuosenos ir net mūsų pačių suvokimas, kaip turi atrodyti tam tikro amžiaus žmogus.

Lietuvoje tai ypač lengva pastebėti vartant šeimos albumus. 7-ojo, 8-ojo ar 9-ojo dešimtmečio nuotraukoje keturiasdešimtmetė moteris gali būti su trumpa garbanota šukuosena, tamsiu kostiumėliu ir griežtais batais – apranga, kurią šiandien automatiškai siejame su gerokai vyresniu amžiumi. Jei tai pačiai moteriai mintyse pakeistume šukuoseną, drabužius ir akinius į šiuolaikinius, amžiaus įspūdis galėtų pasikeisti stebėtinai stipriai. Todėl senų fotografijų palyginimas su šiandieninėmis „Instagram“ ar telefono kamerų nuotraukomis nėra toks paprastas, kaip atrodo.

Pirmiausia pasikeitė ne žmogaus veidas, o tai, kaip turi atrodyti 40 ar 50 metų moteris

Šiandien penkiasdešimtmetė gali dėvėti sportbačius, džinsus, odinę striukę, turėti ilgus plaukus ir rengtis beveik taip pat kaip trisdešimtmetė. Niekas dėl to pernelyg nesistebi. Prieš kelis dešimtmečius amžiaus ribos buvo gerokai ryškesnės. Sulaukusi tam tikro amžiaus moteris dažnai pradėdavo rinktis santūresnius drabužius, trumpesnę šukuoseną, kuklesnes spalvas ir apskritai „brandesnį“ įvaizdį. Tas pats žmogus dėl vien aprangos ir plaukų galėjo atrodyti dešimtmečiu vyresnis.

Ypač stipriai mūsų suvokimą veikia šukuosenos. Daugelis kirpimų, kurie prieš 40 metų buvo visiškai įprasti jaunoms ir vidutinio amžiaus moterims, dabar dažniau asocijuojami su vyresne karta. Panašiai veikia masyvūs akinių rėmeliai, galvos apdangalai, kostiumėliai ar tam tikro kirpimo suknelės. Mes žmogaus amžių nustatome ne vien skaičiuodami raukšles – smegenys vienu metu vertina plaukus, aprangą, laikyseną, makiažą ir daugybę kitų ženklų.

Čia atsiranda ir įdomus paradoksas. Seni drabužiai mūsų akyse „sensta“ kartu su žmonėmis, kurie juos nešiojo. Jauna moteris 1980-aisiais vilkėjo tuo metu madingą suknelę, tačiau šiandien tokią suknelę dažniausiai matome senose močiučių fotografijose. Todėl pati apranga pradeda asocijuotis su vyresniu amžiumi, nors anuomet ji buvo jaunatviška.

Moterys 1980 metaisNuotrauka: Unsplash

Kasdienybė buvo sunkesnė, o sau skiriamo laiko – gerokai mažiau

Vien mada visko nepaaiškina. Sovietmečio moters kasdienybė daugeliu atvejų iš tikrųjų buvo fiziškai sunkesnė. Darbas, namų ruoša, vaikai, maisto gaminimas, stovėjimas eilėse, daržai, konservavimas, skalbimas ir nuolatinis buities organizavimas sudarydavo didelę gyvenimo dalį. Buitinės technikos buvo mažiau, paslaugų pasirinkimas – gerokai kuklesnis, todėl daugybę darbų, kuriuos šiandien atlieka prietaisai ar kuriuos galima nusipirkti kaip paslaugą, tekdavo daryti pačiam.

Lietuvoje prie to prisidėdavo ir darbas sode ar darže. Savaitgalis nebūtinai reiškė poilsį – pavasarį reikėjo sodinti, vasarą ravėti, rudenį nuimti derlių, po to konservuoti. Darbas gryname ore pats savaime nėra blogas dalykas, tačiau daugybę metų leidžiant daug laiko saulėje be šiandien įprastos apsaugos nuo ultravioletinių spindulių oda gali senti greičiau. Anuomet kremai su aukšta SPF apsauga nebuvo įprasta kasdienės priežiūros dalis, kaip yra dabar.

Požiūris į odą apskritai buvo kitoks. Šiandien net paprasčiausiame prekybos centre galima nusipirkti dešimtis veido kremų, prausiklių, drėkinamųjų priemonių ir apsaugą nuo saulės. Dermatologų ir kosmetologų patarimai pasiekiami per kelias sekundes. Prieš kelis dešimtmečius pasirinkimas buvo daug mažesnis, o žinios dažnai keliaudavo iš draugės draugei, iš žurnalų arba šeimos moterų.

Tai nereiškia, kad anuomet moterys savimi nesirūpino. Priešingai – rūpinosi tiek, kiek leido galimybės. Tačiau šiandien žmogus turi nepalyginamai daugiau priemonių išlaikyti odą, plaukus ir dantis geresnės būklės ilgiau.

Šiandien išvaizdą keičia ne vien kosmetika

Kalbant apie skirtumą tarp tuometinės 40-metės ir šiandieninės 50-metės lengva viską suversti grožio salonams. Tačiau pokytis kur kas platesnis. Pasikeitė odontologija, dermatologija, medicina, mitybos supratimas, fizinio aktyvumo kultūra ir net požiūris į miegą bei žalingus įpročius. Žmonės turi daugiau galimybių koreguoti regėjimą, prižiūrėti dantis, dažyti žilus plaukus, spręsti odos problemas ar paprasčiausiai pasirinkti jiems tinkamesnę šukuoseną.

Dantys šiuo atveju ypač svarbūs. Gražesnė, prižiūrėta šypsena labai stipriai keičia žmogaus veidą ir bendrą jaunatviškumo įspūdį. Šiandien plombavimas, profesionali burnos higiena, implantai, protezavimas ar ortodontinis gydymas yra gerokai pažangesni ir prieinamesni nei prieš keliasdešimt metų. Tas pats pasakytina apie akinius – šiuolaikiniai lengvi rėmeliai gali beveik nepakeisti veido, o seni masyvūs modeliai neretai vizualiai pridėdavo metų.

Pasikeitė ir fizinis aktyvumas. Anksčiau žmogus galėjo dirbti fiziškai labai sunkiai, tačiau tai nėra tas pats, kas sąmoningai treniruoti raumenis, mobilumą ir ištvermę. Dabar 40–60 metų žmonės lanko sporto klubus, bėgioja, važinėja dviračiais, užsiima joga ar tiesiog daugiau domisi tuo, kaip išlaikyti kūną funkcionalų senstant. Laikysena ir judėjimas taip pat daro milžinišką įtaką tam, kokio amžiaus mums atrodo žmogus.

Senos nuotraukos taip pat mus šiek tiek apgauna

Yra dar viena priežastis, kuri dažnai pamirštama – pačios fotografijos. Šiandien save matome aukštos raiškos spalvotose nuotraukose, fotografuojamės tinkamoje šviesoje, telefonas automatiškai koreguoja spalvas ir ekspoziciją, o kartais net nepastebimai sušvelnina odą. Žmogus gali padaryti dešimt nuotraukų ir pasilikti tą vieną, kurioje sau labiausiai patinka.

Šeimos albume iš 1975 metų tokios prabangos paprastai nebuvo. Fotografuota retai, viena nuotrauka likdavo dešimtmečiams, apšvietimas galėjo būti prastas, veido šešėliai – ryškūs, o nespalvotas vaizdas išryškindavo kontrastą. Žmogus nebūtinai šypsojosi, nes anuomet portretuose rimta veido išraiška buvo daug įprastesnė. Rimtas žvilgsnis, prasta šviesa, sena šukuosena ir nespalvota fotografija kartu gali pridėti žmogui gerokai daugiau metų, nei iš tiesų parodo jo oda.

Prie šio efekto prisideda ir tai, kad internete dažnai lyginamos visiškai nesulyginamos fotografijos. Vienoje pusėje pateikiama pavargusi moteris iš seno dokumentinio kadro, kitoje – šiuolaikinė įžymybė po profesionalaus makiažo, gero apšvietimo ir kruopščiai parinkto kadro. Toks palyginimas iš anksto pasmerktas duoti norimą rezultatą.

Jei norėtume sąžiningai palyginti kartas, reikėtų fotografuoti vienodo amžiaus žmones tokiu pačiu apšvietimu, be makiažo, filtrų ir skirtingų stiliaus ženklų. Tuomet skirtumas tikriausiai būtų gerokai mažesnis, nei atrodo vartant socialiniuose tinkluose plintančius koliažus.

Tačiau šiandien atsirado kita problema – spaudimas nepasenti

Šiuolaikinės moterys turi daugiau galimybių atrodyti jaunesnės, tačiau už tai moka ir kitą kainą. Visuomenėje gerokai sustiprėjo spaudimas kuo ilgiau neatrodyti savo amžiaus. Penkiasdešimtmetei pasakymas „atrodote kaip keturiasdešimties“ laikomas komplimentu, tarsi pats faktas atrodyti penkiasdešimties būtų kažkas nepageidaujamo.

Socialiniai tinklai šią kartelę pakėlė dar aukščiau. Matome žmones su profesionaliu apšvietimu, makiažu, filtrais, kosmetinėmis procedūromis ir retušuotomis nuotraukomis, o tada nesąmoningai lyginame jų išvaizdą su savo veidu vonios kambario veidrodyje septintą ryto. Todėl šiandien turime daugiau priemonių rūpintis savimi, bet kartu ir gerokai daugiau priežasčių būti nepatenkintiems savo natūralia išvaizda.

Sovietmečiu grožio standartai taip pat egzistavo, tačiau moters socialinė vertė daug stipriau buvo siejama su darbu, šeima, gebėjimu susitvarkyti su buitimi ir atsakomybe. Tai turėjo savų problemų – ant moters pečių dažnai gulė milžiniškas krūvis – tačiau 45 metų moteriai nereikėjo visomis priemonėmis stengtis atrodyti 30-ies.

Šiandien situacija beveik apsivertė. Galime ilgiau atrodyti jaunatviškai, bet kartu vis sunkiau priimame pačią mintį, kad žmogaus veidas su amžiumi turi keistis.

Tad ar sovietmečio 40-metės iš tikrųjų pasendavo greičiau?

Kai kuriais atvejais sunkesnės gyvenimo sąlygos, didesnis fizinis krūvis, saulės poveikis, rūkymas, menkesnės odos ir dantų priežiūros galimybės iš tiesų galėjo turėti įtakos išvaizdai. Tačiau didžiulę dalį šiandien matomo skirtumo sukuria visai kiti dalykai – mada, šukuosenos, fotografija ir pasikeitęs mūsų supratimas, kaip „turėtų“ atrodyti 40, 50 ar 60 metų žmogus.

Todėl senoje nuotraukoje pamačius savo 42 metų močiutę ir pagalvojus, kad ji atrodo kaip šiandieninė šešiasdešimtmetė, nereikėtų iš karto daryti išvados, jog anuomet žmonės senti pradėdavo dvidešimčia metų anksčiau. Ji tiesiog gyveno pasaulyje, kuriame keturiasdešimtmetė rengėsi kaip keturiasdešimtmetė, fotografavosi kaip keturiasdešimtmetė ir neturėjo jokio poreikio apsimesti trisdešimtmete.

Galbūt būtent čia slypi didžiausias skirtumas tarp anuomet ir dabar. Šiandien turime geresnę mediciną, kosmetiką, odontologiją, daugiau žinių apie sveikatą ir nepalyginamai daugiau pasirinkimo. Tačiau žiūrint į senas Lietuvos šeimų fotografijas kartais verta atkreipti dėmesį ne tik į raukšles. Jose matome kartą, kuriai gyvenimas dažnai palikdavo daugiau žymių veide, tačiau pats amžius dar nebuvo laikomas trūkumu, kurį būtina kuo ilgiau slėpti.