Prie bankomato kažkas siūlo „padėti“? Yra situacijų, kai geriausia operaciją iškart nutraukti
Stovite prie bankomato, rankoje laikote kortelę, o ekrane jau prašoma įvesti PIN kodą. Tuomet iš už nugaros pasigirsta mandagus balsas: „Leiskite, parodysiu, kur spausti.“ Atrodo, žmogus tiesiog nori pagelbėti – gal pastebėjo, kad ilgiau užtrukote, gal bankomatas pasirodė neįprastas. Vis dėlto būtent tokioje akimirkoje skubėjimas ir mandagumas gali kainuoti daugiau nei kelias papildomas minutes.
Prie bankomato žmonės dažnai jaučiasi nejaukiai. Už jų formuojasi eilė, ekranas mirga pasirinkimais, o pinigų reikia čia pat – vaikui į būrelį, turguje, kelionei ar tiesiog smulkioms savaitgalio išlaidoms. Todėl pasiūlymas padėti gali nuskambėti kaip palengvėjimas. Tačiau kai kalbama apie kortelę, PIN kodą ir grynuosius, saugiausias sprendimas kartais yra ne aiškintis, o ramiai nutraukti operaciją.
Įtarimą turėtų kelti ne vien grubus ar pernelyg įkyrus žmogus. Pavojinga situacija gali atrodyti visai kasdieniškai: nepažįstamasis pernelyg arti stovi už nugaros, rodo į ekraną, prašo įdėti kortelę dar kartą arba tvirtina, kad žino, kodėl aparatas „užstrigo“. Bankomatas nėra vieta, kur nepažįstamam žmogui reikia matyti jūsų veiksmus.
Mandagus pasiūlymas ne visada reiškia gerą ketinimą
Dalis žmonių iš tiesų gali nuoširdžiai norėti padėti, ypač matydami sutrikusį senjorą ar žmogų, kuriam sunku perskaityti informaciją ekrane. Tačiau sąžininga pagalba neturi reikalauti priartėti prie klaviatūros, imti kortelės į rankas ar stebėti, kokius mygtukus spaudžiate. Žmogus, kuris nori gero, paprastai supras paprastą atsakymą: „Ačiū, susitvarkysiu pats.“
Nerimą keliantis ženklas – kai „pagalbininkas“ pradeda skubinti. Jis gali sakyti, kad už jūsų laukia eilė, kad bankomatas tuoj užsiblokuos arba kad būtina kuo greičiau pakartoti veiksmą. Tokia įtampa naudinga ne jums, o tam, kas nori, kad nustotumėte ramiai vertinti situaciją.
Dar viena nemaloni situacija nutinka, kai žmogus siūlosi palaikyti kortelę, nuvalyti ją, parodyti „teisingą“ įdėjimo pusę ar patikrinti, ar ji tikrai jūsų. Kortelė neturėtų keliauti į svetimas rankas nė akimirkai. Lygiai taip pat niekam nereikia sakyti PIN kodo, jo užrašyti, rodyti ekrane ar rinkti neuždengus klaviatūros.
Kada spausti „atšaukti“ ir pasitraukti
Jeigu prie bankomato jaučiatės stebimi, spaudžiami ar blaškomi, operaciją verta nutraukti iškart. Pasiimkite kortelę, jei ji jau grįžo, neimkite iš aparato siūlomų pinigų, jei nesate tikri, ar veiksmas baigtas, ir pasitraukite į saugesnę vietą. Nereikia teisintis nepažįstamajam, ginčytis ar bandyti įrodyti, kad jo pagalba jums nereikalinga.
Ypač atsargiai reikėtų elgtis, jei bankomatas atrodo kitaip nei įprastai: matote neaiškią detalę prie kortelės angos, klaviatūra atrodo pakitusi, ekranas prašo atlikti keistus veiksmus arba aparatas negrąžina kortelės. Tai nebūtinai reiškia apgaulę – technika kartais tiesiog genda. Tačiau žmogui prie bankomato nereikia pačiam spręsti, kas nutiko, padedant atsitiktiniam praeiviui.
Jei kortelė liko aparate arba kyla abejonių dėl atliktos operacijos, saugiau susisiekti su savo banku oficialiais kontaktais. Numerį geriausia rasti banko programėlėje, interneto svetainėje ar ant pačios kortelės, o ne skambinti numeriu, kurį nurodo šalia stovintis žmogus. Jei situacija atrodo grėsminga, verta nueiti į žmonių matomą vietą ir kreiptis pagalbos į apsaugą ar skubiosios pagalbos tarnybas.

Skuba labiausiai paveikia tuos, kuriems ir taip sunkiau
Senjoras gali susigėsti, kad ilgiau ieško reikalingo mygtuko, ir todėl priimti svetimo žmogaus ranką kaip išsigelbėjimą. Tėvai su vaikais kartais blaškosi tarp bankomato ekrano, kuprinių ir skubančio mažylio. Po darbo pavargęs žmogus neretai tiesiog nori greičiau pasiimti grynųjų ir važiuoti namo. Būtent tokiais momentais budrumas susilpnėja ne dėl naivumo, o dėl paprasto žmogiško nuovargio.
Nemaloniausia tai, kad įtartinas žmogus gali išnaudoti ne tik technologijų nežinojimą, bet ir mūsų įprotį būti mandagiems. Daugeliui nejauku atsisakyti pagalbos, garsiau pasakyti „prašau atsitraukti“ ar tiesiog apsisukti ir išeiti. Tačiau prie bankomato toks elgesys nėra nemandagumas – tai normali asmens finansinio saugumo riba.
Artimieji gali padėti ne stovėdami šalia ir diktuodami PIN kodą, o iš anksto aptardami paprastą taisyklę: kortelė, kodas ir banko prisijungimai yra asmeniniai. Jei kažkas kelia bent mažą abejonę, geriau operacijos nebaigti. Pinigus galima pasiimti kitame bankomate ar vėliau, o prarasto saugumo jausmo taip greitai neatgausi.
Bankomatas turi tarnauti žmogui, o ne versti jį pasitikėti svetimu
Žinoma, ne kiekvienas prie bankomato stovintis žmogus yra sukčius, o ne kiekvienas gedimas slepia pavojų. Kartais aparatas iš tiesų neveikia, kartais kažkas tik nori perspėti, kad iškrito čekis ar palikta kortelė. Vis dėlto saugumo taisyklė čia paprasta: informaciją ir pagalbą reikia tikrinti per oficialų šaltinį, o ne per nepažįstamojo skubėjimą.
Bankams ir vietų, kuriose stovi bankomatai, darbuotojams taip pat svarbu suprasti, kad žmogų glumina ne vien techninis sutrikimas. Neaiškus ekranas, prastai apšviesta vieta ar sunkiai randama pagalba verčia klientą dairytis į aplinkinius. Kuo paprastesnė ir saugesnė aplinka, tuo mažiau progų atsiranda tiems, kurie nori pasinaudoti svetimu sutrikimu.
Pačiam žmogui verta turėti mažą įprotį: prieš pradedant operaciją apsidairyti, atsistoti taip, kad niekas nematytų klaviatūros, ir neskubėti. Jei kas nors priartėja, galima uždengti klaviatūrą, pasiimti kortelę ir pradėti iš naujo kitur. Vienas nutrauktas bandymas nėra pralaimėjimas – tai sprendimas nepalikti savo pinigų likimo atsitiktinumui.
Prie bankomato neturite būti nei mandagūs iki nepatogumo, nei drąsūs dėl kitų akių. Jei svetima „pagalba“ kelia nors menką nerimą, geriausia išeitis paprasta: nutraukite operaciją, pasiimkite kortelę ir pasitraukite. Pinigų išsiimsite vėliau, o savo PIN kodo ir ramybės niekam skolinti nereikia.
Komentarai
Parašyti komentarą
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?



Būkite pirmi ir pradėkite diskusiją.