Virš Baltijos jau sukasi viesulai: Palangoje ir Šventojoje fiksuoti sūkuriai, o savaitgalį Lietuvą ir Latviją gali pasiekti stipri audra

Baltijos pajūryje pastarosios dienos priminė, kad vasaros pabaiga gali būti gerokai neramesnė, nei atrodo žiūrint vien į termometrą. Latvijos Kuržemės pakrantėje šią savaitę virš jūros jau pastebėti du vandens viesulai, o panašūs sūkuriai buvo fiksuojami ir Lietuvos pajūryje – Palangoje bei Šventojoje žmonės stebėjo nedidelius viesulus ir vadinamuosius dulkių arba „velnio“ sūkurius. Ne kiekvienas toks reiškinys yra tikras tornadas, tačiau pats jų pasirodymas rodo, kad atmosferoje netrūksta nestabilumo. Dar svarbiau tai, kad savaitgalį Baltijos regiono orus gali smarkiai pakeisti aktyvus ciklonas, atnešiantis liūtis, perkūniją ir stiprų vėją.

Latvijos meteorologas Tomas Bricis įspėja, kad ketvirtadienį Latvijoje daug kur lis, vietomis galima perkūnija ir smulki kruša. Temperatūra išliks gana vasariška – maždaug 17–21 laipsnis šilumos, tačiau pietvakarių ir vakarų vėjo gūsiai daug kur sieks 9–14 metrų per sekundę. Dar įdomesnė situacija susidaro prie Baltijos jūros. Virš palyginti šilto vandens slenkant vėsesniam ir nestabiliam orui gali susidaryti sąlygos nedideliems vandens viesulams, todėl panašių vaizdų pajūryje dar gali pasitaikyti.

Palangoje ir Šventojoje matyti sūkuriai nebūtinai reiškia tornadą

Socialiniuose tinkluose pasirodžius vaizdams iš Lietuvos pajūrio, tokie sūkuriai neretai iš karto pavadinami tornadais. Tačiau meteorologiškai skirtumas gali būti nemažas. Virš jūros susidaręs piltuvo formos sūkurys vadinamas vandens viesulu, o sausoje žemėje saulėtą ir karštą dieną susisukęs nedidelis dulkių stulpas dažniausiai yra visai kitos kilmės reiškinys – vadinamasis dulkių sūkurys arba „velnio viesulas“. Pastarasis susidaro stipriai įkaitus žemės paviršiui, kai kylantis šiltas oras pradeda suktis. Jis paprastai nėra susijęs su perkūnijos debesimi ir dažniausiai būna gerokai silpnesnis už tikrą tornadą.

Vis dėlto virš Baltijos jūros pasirodantys vandens viesulai jau yra rimtesnis atmosferos nestabilumo požymis. Jie gali susiformuoti po kamuoliniais lietaus debesimis, kai skiriasi oro temperatūra prie vandens paviršiaus ir aukščiau atmosferoje. Iš tolo toks reiškinys atrodo kaip siauras stulpas, jungiantis debesį su jūros paviršiumi. Kartais jis trunka vos kelias minutes ir išnyksta dar nepriartėjęs prie kranto, tačiau atskirais atvejais sūkurys gali būti gana stiprus.

Būtent todėl pajūryje pamačius tokį reiškinį nereikėtų artintis vien tam, kad pavyktų padaryti įspūdingesnę nuotrauką ar vaizdo įrašą. Jei sūkurys juda kranto link, saugiau pasitraukti nuo atviros pakrantės, nestovėti prie lengvų konstrukcijų, skėčių ar medžių ir stebėti oficialius perspėjimus. Tas pats galioja stiprios perkūnijos metu – pajūryje atvira erdvė nėra pati saugiausia vieta.

Lietuvos ir Latvijos pakrantės šiuo požiūriu yra labai artimos. Oro masė, kuri vieną valandą palankias sąlygas sūkuriui sukuria ties Ventspiliu ar Talsų pakrante, vėliau gali slinkti pietų kryptimi arba formuoti panašias sąlygas ties Šventąja, Palanga ar Klaipėda. Todėl pasienis meteorologiniams reiškiniams neegzistuoja – Baltijos jūros pakrantę šiuo metu prasminga vertinti kaip vieną bendrą orų zoną.

Didžiausias nerimas – dėl savaitgalio ciklono

Kur kas rimtesni pokyčiai prognozuojami šeštadieniui, rugpjūčio 22-ajai. Dabartiniai skaičiavimai rodo, kad iš pietų Baltijos regiono link turėtų judėti aktyvus ciklonas. Latvijoje stipresnis lietus gali prasidėti jau šeštadienio rytą, o nepalankiausios sąlygos prognozuojamos popietę ir vakare. Kai kur gali smarkiai lyti, kilti perkūnija, sustiprėti vėjas, o atskirose vietovėse neatmetami ir audros požymiai.

Šiuo metu didžiausias kritulių kiekis Latvijoje prognozuojamas Žiemgaloje ir Vidžemėje. Kai kuriuose rajonuose per gana trumpą laiką gali iškristi apie 40–70 milimetrų lietaus. Tai jau toks kiekis, kuris gali sukelti problemų žemesnėse vietose, kiemuose, gatvėse ir laukuose, ypač jei didžioji lietaus dalis iškris per kelias valandas. Kai kur tai gali priartėti prie įprasto viso rugpjūčio kritulių kiekio.

Lietuvai šis ciklonas taip pat svarbus, nes jo kelias drieksis per mūsų regioną arba visai šalia jo. Tikslus stipriausių liūčių ir vėjo ruožas dar gali pasislinkti, todėl šiuo metu būtų per anksti tvirtinti, kuris Lietuvos miestas gaus daugiausia lietaus. Tačiau vakarų, šiaurės ir centrinės šalies dalies gyventojams savaitgalio prognozes verta sekti ypač atidžiai. Jei ciklono trajektorija pasislinks kiek piečiau, stipresnio lietaus ir vėjo zona gali apimti didesnę Lietuvos dalį.

Tokios situacijos vasaros pabaigoje nėra neįprastos. Baltijos jūra tuo metu dar gana šilta, o iš šiaurės ir vakarų jau gali leistis vėsesnės oro masės. Susitikus skirtingos temperatūros ir drėgmės orui, atmosfera tampa nestabili, todėl viename gana nedideliame regione gali susidaryti labai skirtingi orai: vienur ramiai lyja, už keliolikos kilometrų griaudėja, o prie jūros tuo pat metu susiformuoja vandens viesulas.

Vėjo gūsiai gali viršyti 20 metrų per sekundę

Latvijoje šeštadienio vakarą centrinėje ir rytinėje šalies dalyse prognozuojamas ryškus vėjo sustiprėjimas. Vėjui pasisukus iš šiaurės ir vakarų, gūsiai kai kur gali viršyti 20 metrų per sekundę. Tokio stiprumo vėjas jau gali laužyti silpnesnes medžių šakas, išjudinti lengvus lauko daiktus, nuversti nepritvirtintus reklaminius stendus ar pridaryti kitų nedidelių nuostolių. Kai kuriose Vidžemės ir Šiaurės Latgalos vietovėse stipresnis vėjas gali išsilaikyti ir sekmadienį.

Lietuvoje prieš audringą savaitgalį taip pat verta pasirūpinti paprastais dalykais. Iš balkonų ir kiemų geriau patraukti lengvus daiktus, batutus, sodo baldus ar skėčius, kuriuos gali pakelti vėjas. Automobilių, jei įmanoma, geriau nestatyti po senais medžiais ar didelėmis šakomis. Keliaujantiems prie jūros ypač svarbu neapsigauti dėl trumpų saulėtų tarpų – aktyvaus ciklono metu oras gali pasikeisti per keliolika minučių.

Jei perkūnijos debesis artėja prie paplūdimio, jūra ir atvira pakrantė tampa pavojinga vieta. Reikėtų pasitraukti nuo vandens, neieškoti prieglobsčio po pavieniu medžiu ir nelaukti, kol perkūnija atsidurs tiesiai virš galvos. Esant labai stipriam vėjui nereikėtų vaikščioti ir po dideliais medžiais miestų parkuose.

Po audringo savaitgalio gali grįžti ramesni ir šiltesni orai

Gera žinia ta, kad dabartinės prognozės nerodo ilgai trunkančio audringo laikotarpio. Kitą savaitę, maždaug nuo antradienio ar trečiadienio, regione turėtų stiprėti aukštesnio atmosferos slėgio įtaka. Jei prognozė pasitvirtins, lietaus mažės, vėjas rims, o antroje savaitės pusėje temperatūra vėl gali pradėti kilti.

Tai gana tipiškas vasaros pabaigos scenarijus Lietuvoje ir Latvijoje: kelias dienas laikosi ramus ir šiltas oras, tada regioną greitai kerta aktyvus ciklonas su liūtimis bei vėju, o jam pasitraukus vėl grįžta saulė. Dėl to artėjančio savaitgalio dar nereikėtų laikyti galutine vasaros pabaiga.

Tačiau pastarosiomis dienomis Palangoje, Šventojoje ir Latvijos Kuržemės pakrantėje matyti sūkuriai primena vieną svarbų dalyką – Baltijos pajūrio orai dabar gali būti labai vietiniai ir sunkiai nuspėjami net keliomis valandomis į priekį. Vienoje pakrantės vietoje gali šviesti saulė, o už keliolikos kilometrų jau formuotis stiprus lietaus debesis ar sūkurys virš vandens.

Todėl artimiausiomis dienomis tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje verta stebėti ne vien bendrą dienos temperatūrą, bet ir trumpalaikius perspėjimus. Ypač šeštadienį, kai į regioną turėtų ateiti aktyviausias ciklonas. Po kelių pajūryje jau užfiksuotų sūkurių ir prognozuojamų smarkių liūčių šis savaitgalis gali tapti vienu neramiausių rugpjūčio pabaigos orų epizodų abiejose Baltijos šalyse.