Rusai skuba gelbėti santaupas: iš bankų traukiami milijardai, o gandai apie V. Putino planus tik stiprėja

Rusijoje vis daugiau žmonių renkasi ne didesnes palūkanas banke, o grynuosius pinigus namuose. Per kelis pastaruosius mėnesius iš dalies didžiausių šalies bankų pradėjo tekėti šimtai milijardų rublių, o grynųjų pinigų kiekis apyvartoje sparčiai auga. Užsienio žiniasklaida šį reiškinį jau sieja ne tik su karo keliamu ekonominiu neapibrėžtumu, bet ir su daug jautresne baime – kad valdžia, pritrūkusi pinigų, vieną dieną gali apriboti galimybę naudotis santaupomis arba bandyti jas perimti. Kol kas nėra paskelbta jokio sprendimo nusavinti paprastų Rusijos gyventojų indėlius, o šalies centrinis bankas tokį scenarijų viešai vadina absurdišku. Tačiau žmonių elgesys rodo, kad vien oficialių patikinimų daliai visuomenės nebepakanka.

Skaičiai iš tiesų iškalbingi. Remiantis Rusijos centrinio banko ir bankų ataskaitomis, grynųjų pinigų paklausa pradėjo pastebimai augti pavasarį, o vasarą procesas įsibėgėjo. Liepą grynųjų pinigų kiekis apyvartoje per mėnesį padidėjo daugiau kaip 640 mlrd. rublių, o užsienio portalų skaičiavimu, per pirmuosius septynis metų mėnesius į grynuosius galėjo persikelti apie 2,4 trln. rublių, arba maždaug 24 mlrd. eurų. Pirmoje rugpjūčio pusėje prie šio srauto prisidėjo dar beveik 300 mlrd. rublių. Oficialūs Rusijos centrinio banko duomenys taip pat patvirtina bendrą kryptį: grynųjų pinigų apyvartoje nuo metų pradžios padaugėjo daugiau kaip 2 trln. rublių.

Pinigai traukiasi net iš didžiausių Rusijos bankų

Tai nėra vien kelių išsigandusių žmonių sprendimas pasiimti santaupas iš bankomato. Bankų ataskaitose matyti reikšmingi gyventojų pinigų pokyčiai. „Gazprombank“ per keturis mėnesius gyventojų lėšų suma sumažėjo beveik 300 mlrd. rublių – daugiau kaip dešimtadaliu. „Rosselchozbank“ neteko apie 270 mlrd. rublių, arba daugiau nei 15 proc. gyventojų indėlių. „Alfa-Bank“ sumažėjimas siekė maždaug 179 mlrd. rublių, pinigai traukėsi ir iš „Sovcombank“ bei VTB. Net didžiausias Rusijos bankas „Sberbank“, kurio indėlių apimtys iš pradžių dar augo, birželį užfiksavo daugiau kaip 200 mlrd. rublių sumažėjimą, o liepą – dar kelias dešimtis milijardų. Iš didžiųjų bankų išsiskyrė „T-Bank“, kuriame gyventojų indėlių apimtis tuo pačiu laikotarpiu augo.

Šie skaičiai nebūtinai reiškia, kad kiekvienas iš banko išėjęs rublis dabar guli žmonių namuose. Dalis pinigų gali būti perkeliama į kitus bankus, valiutą ar kitą turtą. Tačiau tuo pat metu sparčiai didėjantis grynųjų kiekis rodo aiškią tendenciją – Rusijoje vis daugiau žmonių nori turėti pinigus fiziškai pasiekiamus čia ir dabar. Užsienio žiniasklaidos kalbintas buvęs su Rusijos finansų sistema susijęs pareigūnas šią nuotaiką apibūdino labai paprastai: kai aplink daugėja neapibrėžtumo, žmonėms atrodo ramiau laikyti pinigus „po pagalve“, o ne banke, iš kurio krizės atveju jų gali nepavykti greitai atsiimti. „Sberbank“ vadovas Tarasas Skvorcovas savo ruožtu yra užsiminęs, kad šių metų kapitalo nutekėjimas gali būti gerokai didesnis nei per pirmąjį sukrėtimą po plataus masto karo pradžios 2022-aisiais.

Kodėl žmonės bijo, jei Centrinis bankas sako, kad indėlių niekas nelies?

Svarbi detalė – Rusijos valdžia nėra paskelbusi planų konfiskuoti paprastų gyventojų banko indėlius. Dar liepos pradžioje Rusijos centrinio banko pirmininko pavaduotojas Aleksejus Zabotkinas, paklaustas, kokiomis aplinkybėmis galėtų būti įšaldytos gyventojų santaupos, atsakė, kad tokių aplinkybių nėra, o pačią idėją pavadino absurdiška. Todėl kalbant apie galimą V. Putino sprendimą nusavinti indėlius būtina atskirti du dalykus: realų pinigų judėjimą iš bankų ir žmonių baimę dėl galimų valdžios veiksmų. Pirmasis yra matomas statistikoje, antrasis kol kas lieka baime, o ne paskelbta valstybės politika.

Tačiau Rusijos gyventojų nepasitikėjimas neatsirado tuščioje vietoje. Nuo 2022 metų šalyje nuolat keičiamos kapitalo judėjimo, valiutos ir atsiskaitymų taisyklės. Šią vasarą papildomo dėmesio sulaukė ir režimas, taikytas tam tikriems užsienio kreditoriams bei jų indėliams. Birželį kai kurie bankai taisykles interpretavo taip, kad daliai užsieniečių prieiga prie indėlių buvo apribota, nors rugpjūčio pradžioje V. Putino pasirašytu nauju dekretu šie apribojimai fiziniams asmenims buvo panaikinti. Šios priemonės nebuvo skirtos paprastiems Rusijos gyventojams, tačiau pats faktas, kad valstybė gali keisti prieigos prie tam tikrų sąskaitų režimą, nervingoje aplinkoje neišvengiamai maitina gandus.

Karas vis brangesnis, o Rusijos ekonomikoje daugėja įtampos

Dar viena priežastis, dėl kurios gandai apie santaupų likimą lengvai prigyja, yra vis didesnė karo našta Rusijos ekonomikai. Valstybė turi finansuoti milžiniškas karines išlaidas, tuo metu dalį įprastų pajamų spaudžia sankcijos, ekonomikos augimo lėtėjimas ir labai aukštos palūkanų normos. Rugpjūtį buvo atleistas vienas žinomiausių Rusijos ekonomistų, valstybinio plėtros banko VEB vyriausiasis ekonomistas Andrejus Klepačas. Anksčiau jis viešai įspėjo, kad Rusijai ilgalaikis ekonominis išsekimo karas gali tapti itin skausmingas, nes didėjančios išlaidos slopina investicijas ir kitus ekonomikos sektorius.

Prie bendro nerimo prisideda ir smūgiai Rusijos infrastruktūrai bei įmonėms. Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos dronai vis dažniau pasiekia Rusijos energetikos ir komercinius objektus, o tai žmonėms karą padaro gerokai apčiuopiamesnį nei anksčiau. Užsienio žiniasklaida nurodo, kad panašios aplinkybės gali keisti ir paprastų žmonių finansinį elgesį: kai kyla abejonių, ar veiks mokėjimo sistemos, bankai ir infrastruktūra, grynieji pradeda atrodyti kaip draudimas nuo netikėtumų. Tai nebūtinai klasikinis bankų šturmas, kai žmonės vienu metu bando atsiimti visas santaupas, tačiau kryptis bankams nemaloni – klientai nori daugiau likvidžių pinigų, o jų pasitikėjimas ilgalaikiu taupymu silpnėja.

Pavojingiausia bankams būtų ne pats gandas, o jei juo patikėtų dar daugiau žmonių

Bankų sistema veikia todėl, kad visi indėlininkai neprašo grąžinti visų pinigų tuo pačiu metu. Bankai didelę dalį klientų lėšų yra paskolinę arba investavę, todėl net ir finansiškai tvirtai institucijai staigus didžiulis grynųjų poreikis gali tapti problema. Būtent dėl to pasitikėjimas bankais yra toks svarbus. Jei žmogus mato, kad jo kaimynai, kolegos ar artimieji pasiima pinigus, jis gali nuspręsti padaryti tą patį ne todėl, kad žino kažką konkretaus, o tiesiog todėl, kad nenori būti paskutinis eilėje.

Rusijoje šiuo metu matyti būtent tokia pavojinga kombinacija: auga grynųjų paklausa, dalyje didžiųjų bankų mažėja gyventojų indėlių, karas ryja vis daugiau valstybės išteklių, o visuomenėje sklando kalbos apie galimas santaupų naudojimo ribas. Centrinis bankas tvirtina, kad gyventojų indėlių įšaldymas ar konfiskavimas nėra svarstomas, todėl teigti, kad V. Putinas jau ruošiasi pasiimti rusų pinigus, būtų klaidinga. Tačiau finansų rinkose kartais svarbu ne tik tai, ką valdžia planuoja iš tikrųjų. Lygiai taip pat svarbu, kuo tiki žmonės.

Ir šiuo metu dalies rusų veiksmai siunčia gana aiškią žinutę: pažadas, kad pinigai banke yra saugūs, jiems nebėra toks įtikinamas kaip anksčiau. Kai milijardai rublių juda iš sąskaitų į grynuosius, „po pagalve saugiau“ iš seno posakio pradeda virsti realiu finansiniu pasirinkimu.