Arbata prieš miegą ramina ne kiekvieną: žolelė, kuri jautresnius žmones gali suerzinti

Vakare viskas atrodo paprasta: išjungiamas telefonas, pritemdoma šviesa, į puodelį suberiama raminamosios arbatos. Atrodo, liko tik sulaukti, kol kūnas atsipalaiduos. Tačiau kai kuriems žmonėms po tokio vakaro ritualo nutinka priešingai – lovoje vartomasi dar ilgiau, mintys ima suktis greičiau, o ryte lieka klausimas, kodėl „raminanti“ arbata taip ir nesuveikė.

Dažnai pirmas įtarimas krinta ant streso, vėlyvos vakarienės ar per ilgai žiūrėto serialo. Bet kartais mažas kaltininkas slypi pačiame puodelyje. Viena dažniausiai miegui skirtose arbatose naudojamų žolelių – valerijonas – daliai jautresnių žmonių gali sukelti ne ramumą, o keistą vidinį sujudimą.

Tai nereiškia, kad valerijono arbata yra bloga ar kad ją reikia išbraukti iš virtuvės spintelės visiems. Daugeliui ji asocijuojasi su ramesniu vakaru ir lengvesniu užmigimu. Tačiau kūnas nėra jungiklis: tas pats augalas vienam žmogui gali padėti nurimti, o kitam tapti dar viena priežastimi naktį skaičiuoti valandas iki žadintuvo.

Kai puodelis prieš miegą ima veikti visai ne taip, kaip tikėtasi

Valerijono šaknis nuo seno geriama tada, kai sunku atsipalaiduoti ar užmigti. Jos skonis ir kvapas nėra itin švelnūs, todėl ji dažnai maišoma su melisa, apyniais, ramunėlėmis ar kitais augalais. Žmogus išgeria tokį mišinį tikėdamasis vieno aiškaus rezultato – kad vakaro įtampa pamažu nuslūgs.

Vis dėlto jautresni žmonės kartais pastebi priešingą reakciją: neramumą, dirglumą, neįprastai ryškius sapnus ar jausmą, kad organizmas negali „išsijungti“. Kai kuriems gali skaudėti galvą ar apsunkti skrandis, o toks fizinis diskomfortas savaime neleidžia užmigti. Paradoksalu, bet žmogus tuomet gali įsipilti dar vieną puodelį, manydamas, kad pirmasis tiesiog buvo per silpnas.

Būtent čia ir atsiranda užburtas ratas. Kuo labiau norisi greito miego, tuo lengviau padauginti mišinio, sumaišyti jį su kitomis raminamosiomis priemonėmis ar vartoti kelias dienas iš eilės neįvertinus savo savijautos. O ryte sunku suprasti, ar blogai miegojote dėl nerimo, ar dėl bandymo jį numalšinti.

Jautrumas nėra išsigalvojimas

Raminamųjų augalų poveikis nėra vienodas, nes žmonės skiriasi ne tik savo miego įpročiais. Vienas po stipresnės žolelių arbatos pajus malonų mieguistumą, o kitas gali sureaguoti aktyviau nei tikėjosi. Tam įtakos gali turėti individualus jautrumas, išgertas kiekis, paros metas, kava dieną, alkoholis vakare ir net tai, kiek žmogus tą savaitę buvo pervargęs.

Žmogus pyksta ne vien todėl, kad neužmigo papildomą pusvalandį. Labiausiai vargina jausmas, kad padarei viską „teisingai“ – atsisakei ekrano, pasiruošei miegui, išgėrei ramios arbatos – ir vis tiek guli įsitempęs. Tada natūraliai pradedama ieškoti vis naujų priemonių, nors kartais verta grįžti prie paties paprasčiausio klausimo: galbūt netinka būtent šis mišinys?

Ypač lengva suklysti perkant arbatą, kurios pavadinimas žada miegą ar ramybę. Tokie pavadinimai skamba jaukiai, tačiau jie nepasako, kaip konkrečiai sureaguos vienas žmogus. Prieš plikant verta perskaityti sudėtį: valerijonas gali būti ne pagrindinis ingredientas, o tik viena mišinio dalis, kuri ir pakeičia visą vakaro patirtį.

Arbata prieš miegą ramina ne kiekvieną: žolelė, kuri jautresnius žmones gali suerzintiNuotrauka: Pexels / betül nur akyürek

Skirtingiems žmonėms tas pats vakaras atrodo nevienodai

Tėvams, kurie vakare pagaliau sulaukia tylos namuose, prastas miegas kainuoja daugiau nei vien nuovargį. Jei po arbatos atsiranda dirglumas ar neramios mintys, kitą rytą kantrybės vaikams lieka dar mažiau. Dirbančiam žmogui nemigo naktis gali reikšti sunkesnę dieną prie vairo, prastesnį susikaupimą susitikime ar dar vieną kavos puodelį, kuris vėl apsunkins kitą vakarą.

Senjorai taip pat turėtų būti atsargesni ne todėl, kad žolelės jiems savaime netinka, bet dėl to, kad dažniau vartoja receptinius vaistus. Įvairios raminančiai veikiančios priemonės gali persidengti, o stiprus mieguistumas, galvos svaigimas ar prastesnė pusiausvyra naktį keliantis į vonią jau yra realus nepatogumas. Tokiais atvejais vien užrašas „natūralu“ neturėtų tapti vienintele saugumo garantija.

Kita vertus, arbata dažnai tampa ne vaistu, o svarbiu vakaro ženklu. Vien šiltas puodelis, tylus laikas virtuvėje ir pasikartojanti rutina kūnui gali pranešti, kad diena baigiasi. Todėl nereikia nuvertinti paties ritualo: gal žmogų ramina ne konkreti žolelė, o galimybė dešimčiai minučių sustoti.

Kaip išsiaiškinti, ar vakaro arbatą verta palikti spintelėje

Jei pastebėjote, kad po valerijono arbatos miegas suprastėjo, pirmiausia nereikia skubėti kaltinti savęs. Protingiausia kuriam laikui jos atsisakyti ir stebėti, ar vakarai pasikeičia. Svarbu nekeisti visko vienu metu: jei tą pačią savaitę atsisakysite arbatos, kavos, vakarienės ir telefono, bus beveik neįmanoma suprasti, kas iš tiesų turėjo įtakos.

Norint išbandyti kitą žolelių mišinį, verta pradėti nuo vieno puodelio ir nevartoti kelių raminamųjų produktų kartu. Arbata nėra priemonė, kurią reikia „sustiprinti“ antru ar trečiu puodeliu, jei po pirmojo miegas neateina iškart. O jei vartojate vaistus, esate nėščia ar žindote, turite sveikatos sutrikimų arba nemiga tęsiasi, dėl žolelių preparatų derinimo saugiausia pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Ir verslui, ir pirkėjui čia praverstų mažiau stebuklo pažado. Žmonėms naudinga prisiminti, kad „miegui“ skirtas užrašas nereiškia garantuoto poveikio, o produktų kūrėjams – aiškiai nurodyti sudėtį bei atsargumo informaciją. Ramesnį vakarą dažniausiai kuria ne viena stebuklinga žolelė, bet paprastas derinys: pastovus miego laikas, mažiau stimuliatorių ir priemonės, kurios jūsų kūnui iš tikrųjų tinka.

Kartais geriausias sprendimas prieš miegą yra ne dar stipresnė arbata, o drąsa pripažinti, kad jūsų organizmas į ją atsako kitaip. Juk vakaro ritualas turi palengvinti dienos pabaigą, o ne paversti lovą vieta, kurioje kovojama su dar vienu, iš puodelio atkeliavusiu nerimu.