Galvą spaudžia po darbo ar kartu pykina? Šios arbatos gali padėti, bet vienos klaidos geriau nedaryti

Galvos skausmas dažnai užklumpa labai žemiškai: po kelių valandų prie kompiuterio, neišgėrus vandens, praleidus pietus, prastai išsimiegojus ar po įtemptos dienos, kai pečiai sustingę, o smilkinius tarsi veržia lankas. Tokiais atvejais žmogus ne visada nori iš karto griebtis tabletės. Kartais pirmas noras būna paprastas – atsisėsti tyliau, išgerti vandens, užsitraukti užuolaidas ir pasidaryti puodelį šiltos arbatos.

Kai kurios arbatos iš tiesų gali būti naudingos, tačiau čia svarbu neperžengti ribos. Žolelių arbata nėra tas pats, kas vaistas nuo migrenos ar stipraus galvos skausmo. Be to, kai tyrimuose minimas augalo ekstraktas, eterinis aliejus ar standartizuotas preparatas, tai dar nereiškia, kad tokį pat poveikį turės silpnas puodelis arbatos.

Vis dėlto tam tikrose situacijose arbata gali būti protingas pasirinkimas. Ne todėl, kad ji stebuklingai „išjungia“ skausmą, o todėl, kad padeda nurimti, papildyti skysčių kiekį, sumažinti pykinimą ar bent trumpam sustabdyti tempą, kuris dažnai ir prisideda prie galvos skausmo.

Ramunėlės, mėtos ir levandos – kai reikia nusiraminti

Jeigu galvą pradėjo skaudėti po sunkios dienos, pirmiausia verta pagalvoti ne apie stipriausią žolelę, o apie poilsį. Ramunėlių arbata čia yra vienas dažniausių pasirinkimų. Ji neturi kofeino, yra švelni, dažnai geriama vakare ir daugeliui siejasi su nusiraminimu.

Tačiau ramunėlių nereikėtų pristatyti kaip tiesioginio vaisto nuo galvos skausmo. Patikimų klinikinių įrodymų, kad būtent ramunėlių arbata numalšina migreną ar galvos skausmą, nėra. Jos nauda dažniau slypi pačiame rituale: šiltas gėrimas, tylesnė aplinka, pertrauka nuo ekrano ir keliolika minučių be skubėjimo.

Panašiai yra ir su levandų arbata. Levandos siejamos su ramybe, miegu ir lengvu emocinės įtampos mažinimu. Jei galvą pradeda spausti po streso, nemalonaus pokalbio, nuovargio ar per ilgos dienos, levandų arbata gali būti tinkama vakaro dalis. Tačiau jos nereikėtų laikyti patikimu migrenos gydymu. Tyrimuose daugiau kalbama apie levandų eterinio aliejaus inhaliaciją, o ne apie paprastą levandų arbatą.

Mėtų arbata taip pat dažnai geriama tada, kai norisi lengvumo ir gaivos. Ji gali būti maloni, kai galvą spaudžia nuo įtampos, bet svarbi detalė ta pati: geriau ištirtas ne mėtų arbatos poveikis, o išoriškai naudojamas pipirmėčių aliejus. Tyrimuose minimas 10 proc. pipirmėčių aliejaus tirpalas, tepamas ant kaktos ir smilkinių, o ne puodelis mėtų arbatos.

Todėl ramunėles, mėtas ir levandas geriausia matyti kaip pagalbą poilsiui, o ne kaip skausmą malšinantį vaistą. Jei galvos skausmas nestiprus, atsirado po įtampos ar nuovargio, toks puodelis gali būti gera pradžia.

Imbierų arbata – kai galvos skausmą lydi pykinimas

Jeigu galvos skausmą lydi pykinimas, imbierų arbata gali būti vienas racionalesnių pasirinkimų. Imbieras dažnai minimas dėl poveikio virškinimui, pykinimui ir nemaloniam skrandžio jausmui. Kai kuriuose tyrimuose buvo nagrinėti imbierų preparatai migrenos metu, ir pastebėta, kad daliai žmonių po kelių valandų sumažėjo skausmas, pykinimas ar vėmimas.

Vis dėlto čia vėl reikia tikslumo: buvo tiriami preparatai, o ne paprasta arbata iš kelių imbiero griežinėlių. Todėl imbierų arbatos nereikėtų vadinti vaistu nuo migrenos. Bet jei galvą skauda, pykina, nesinori sunkaus maisto, o skrandis jautrus, šiltas imbierų gėrimas gali būti tinkamesnis nei stipri juoda kava ar labai saldus gėrimas.

Paprastai užtenka kelių plonų šviežio imbiero griežinėlių. Juos galima užpilti karštu vandeniu, palaikyti kelias minutes, įdėti citrinos ar šiek tiek medaus. Jei imbieras labai aštrus arba dirgina skrandį, jo kiekį reikėtų mažinti.

Nuostabioji ramunėlių arbata

Juodoji ir žalioji arbata: vienam padeda, kitam pablogina

Juodoji ir žalioji arbata skiriasi nuo daugelio žolelių arbatų tuo, kad jose yra kofeino. O kofeinas galvos skausmo atveju yra dviprasmiškas. Nedidelis jo kiekis kai kuriems žmonėms gali padėti, todėl kofeino būna ir kai kuriuose kombinuotuose vaistuose nuo skausmo.

Tačiau kitiems žmonėms kofeinas pats gali išprovokuoti migreną arba sustiprinti nemalonų pojūtį. Galvą gali pradėti skaudėti ir tada, kai žmogus kasdien geria daug kofeino, o vieną dieną jo staiga atsisako. Tada skausmas atsiranda ne dėl arbatos trūkumo, o dėl organizmo reakcijos į staigų įpročio pakeitimą.

Todėl jei pastebite, kad po stiprios juodosios arbatos, žaliosios arbatos ar kavos galvą skauda dažniau, verta kurį laiką stebėti save. Vienam žmogui puodelis žaliosios arbatos gali padėti atsibusti ir sumažinti maudimą, kitam – tapti dar vienu migrenos dirgikliu.

Skaistenis ir gluosnio žievė – ne kasdieniam eksperimentavimui

Vaistinis skaistenis, dar vadinamas feverfew, liaudies medicinoje nuo seno siejamas su galvos skausmais. Tai vienas iš tų augalų, apie kuriuos migrenos kontekste kalbama rimčiau nei apie daugelį kitų žolelių. Kai kurie duomenys rodo galimą naudą migrenos priepuolių profilaktikai, tačiau rezultatai nėra tokie tvirti, kad naminę skaistenio arbatą būtų galima drąsiai rekomenduoti visiems.

Svarbu ir tai, kad rimtesnėse rekomendacijose dažniau kalbama apie standartizuotus preparatus, o ne apie savarankiškai užplikytą arbatą. Tai didelis skirtumas, nes namuose žmogus nežino tikslios veikliųjų medžiagų dozės. Nėščiosioms, vaistus vartojantiems žmonėms ar turintiems lėtinių ligų su tokiais augalais reikėtų elgtis atsargiai.

Gluosnio žievė atrodo natūrali, bet tai nereiškia, kad ji nekalta. Joje yra salicino – medžiagos, susijusios su salicilatais. Dėl to gluosnio žievės preparatai tradiciškai vartojami trumpalaikiam skausmo malšinimui, tačiau ji turi daugiau apribojimų nei įprasta ramunėlių ar mėtų arbata.

Gluosnio žievės neturėtų vartoti žmonės, alergiški aspirinui ar nesteroidiniams vaistams nuo uždegimo, sergantys aktyvia skrandžio opa, turintys tam tikrų krešėjimo, sunkių kepenų ar inkstų sutrikimų. Ji netinka vaikams ir paaugliams, taip pat paskutiniais nėštumo mėnesiais. Jeigu žmogus nuolat vartoja vaistus, prieš gluosnio žievę verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Ciberžolė skamba madingai, bet stebuklo tikėtis nereikėtų

Ciberžolė ir joje esantis kurkuminas dažnai minimi kalbant apie uždegiminius procesus. Dėl to populiarūs tapo įvairūs gėrimai – ciberžolių arbata, „auksinis pienas“, šilti gėrimai su pipirais, medumi ar pienu.

Tačiau įrodymų, kad paprasta ciberžolių arbata patikimai malšina galvos skausmą ar migreną, nepakanka. Vienas dalykas yra tyrimai su konkrečiais junginiais ar papildais, visai kitas – naminis gėrimas iš prieskonių spintelės.

Įprasti ciberžolės kiekiai maiste daugeliui žmonių yra tiesiog prieskonis. Tačiau didelės koncentruotų papildų dozės jau nėra tokios nekaltos, kaip kartais atrodo. Jos gali sąveikauti su vaistais, o kai kuriais atvejais aprašoma ir nepageidaujama reakcija kepenims. Todėl ciberžolių gėrimas gali būti skanus, bet jo nereikėtų vadinti saugiu natūraliu vaistu nuo galvos skausmo.

Kada arbatos nepakanka

Jeigu galvos skausmas nestiprus, atsirado po įtemptos dienos, dehidratacijos, ilgo sėdėjimo prie ekrano ar miego trūkumo, puodelis arbatos, stiklinė vandens, poilsis ir tyla gali padėti pasijusti geriau. Tokiu atveju galima rinktis ramunėles, mėtas ar levandas, o jei kartu pykina – imbierą.

Tačiau stipraus, neįprasto ar dažnai pasikartojančio galvos skausmo arbata neturėtų maskuoti. Jei skausmai kartojasi, stiprėja, trukdo dirbti, pažadina naktį ar keičiasi jų pobūdis, verta pasikalbėti su šeimos gydytoju.

Skubios pagalbos reikia, jeigu labai stiprus galvos skausmas prasideda staiga ir per kelias minutes pasiekia didžiausią intensyvumą. Taip pat pavojingi simptomai yra veido nutirpimas, rankos ar kojos silpnumas, kalbos, regėjimo, pusiausvyros ar sąmonės sutrikimai. Nerimą turėtų kelti ir galvos skausmas po traumos, kartu su aukšta temperatūra, sprando sustingimu ar kitais neįprastais požymiais.

Tokiais atvejais nereikia bandyti „pralaukti su arbata“. Tada reikia ne ramunėlių puodelio, o medicininės pagalbos.

Arbata gali būti gera pirmoji pagalba tada, kai skausmas lengvas ir aiškiai susijęs su nuovargiu, įtampa ar skysčių trūkumu. Bet jeigu kūnas siunčia rimtesnį signalą, svarbiausia jį išgirsti laiku.