Antarktidos žygeiviai badavo 36 valandas, o išgyventi padėjo kofeino tabletės

Antarktidoje žmogų gali sustabdyti ne vien stingdantis šaltis. Kartais pavojingiausia akimirka ateina tada, kai kuprinėje nebelieka maisto, o iki saugesnės vietos dar reikia eiti, tempti įrangą ir neprarasti budrumo. Būtent tokią 36 valandų bado atkarpą patyrė Antarktidos žygeiviai, kuriems jėgų išsilaikyti padėjo kofeino tabletės.

Iš pirmo žvilgsnio tai skamba beveik neįtikėtinai: tabletė, kuri paprastai siejama su rytiniu nuovargiu biure ar ilga kelione automobiliu, tapo vienu iš dalykų, padėjusių nepalūžti ekstremalioje aplinkoje. Tačiau kofeinas neatsirado vietoj maisto. Jis tik trumpam palaikė tai, kas tokiomis sąlygomis gali būti svarbiausia – budrią galvą, reakciją ir valią judėti pirmyn.

Ši istorija primena nemalonią tiesą apie išgyvenimą: kai kūnas jau prašo energijos, sprendimus dažnai lemia ne didvyriški poelgiai, o maži, iš anksto apgalvoti daiktai. Ir vienas netikėtas pasirinkimas kartais leidžia laimėti kelias valandas, nuo kurių priklauso labai daug.

36 valandos be maisto nėra tik tuščias skrandis

Kasdienybėje praleisti pietus atrodo nemalonu, bet paprastai visada žinome, kad vakare galėsime atsidaryti šaldytuvą ar užsukti į parduotuvę. Antarktidoje tokio saugumo nėra. Žygeivis be maisto susiduria ne tik su alkiu: kūnas netenka greitai prieinamos energijos, mintys gali lėtėti, o paprasti veiksmai ima reikalauti daugiau pastangų.

Šaltis šią būseną dar labiau apsunkina. Organizmas ir taip eikvoja energiją vien tam, kad palaikytų šilumą, o žmogui vis tiek reikia judėti, rūpintis apranga, įranga ir orientacija. Net mažas neatidumas tokioje vietoje nėra tiesiog nepatogumas – jis gali virsti rimta rizika.

Po ilgesnio nevalgymo dažnai sunkiausia tampa ne vien fizinė jėga. Atsiranda dirglumas, apatija, sunkiau susikaupti, o kiekvienas sprendimas atrodo per didelis. Žmogus pyksta ne vien todėl, kad nori valgyti. Jis pyksta todėl, kad kūnas siunčia aiškų signalą sustoti, nors aplinkybės neleidžia to padaryti.

Kofeinas davė budrumo, bet ne energijos

Kofeino tabletės tokioje situacijoje galėjo padėti išlikti žvalesniems ir susikaupusiems. Kofeinas gali sumažinti nuovargio pojūtį, sustiprinti budrumą ir leisti trumpam lengviau atlikti užduotis, kurioms reikia dėmesio. Kai aplink yra ledas, vėjas ir monotoniškas baltas horizontas, gebėjimas nepasiduoti mieguistumui gali būti itin reikšmingas.

Vis dėlto svarbu nesupainioti dviejų dalykų: kofeinas nėra maistas ir nepapildo organizmo energijos atsargų. Jis nepakeičia nei kalorijų, nei vandens, nei šilumos, nei poilsio. Tabletė gali padėti žmogui jaustis mažiau pavargusiam, tačiau ji neišsprendžia priežasties, dėl kurios tas nuovargis atsirado.

Todėl tokia priemonė ekstremalioje kelionėje yra veikiau laikinas tiltas, o ne išsigelbėjimo planas. Ji gali padėti sulaukti momento, kai vėl bus pasiekiamas maistas, pastogė ar komandos pagalba. Pavojus atsiranda tuomet, kai pagerėjusi savijauta apgauna: žmogus gali pamanyti turįs daugiau jėgų, nei iš tiesų turi jo kūnas.

Antarktidos žygeiviai badavo 36 valandas, o išgyventi padėjo kofeino tabletėsNuotrauka: Pexels / Матвей Ильин

Vienam tenka kentėti alkį, kitam – priimti sprendimus

Ekspedicijoje maisto trūkumas paliečia visus, bet ne vienodai. Tam, kuris tempia sunkesnę įrangą ar eina priekyje, gali greičiau sekti fizinės jėgos. Kitam, kuris turi stebėti kryptį, orą ar saugumą, didžiausias iššūkis bus išlaikyti blaivų protą. O žmogui, kuris jau jautresnis kofeinui ar nuovargiui, tabletė gali veikti kitaip nei jo bendrakeleiviui.

Tokiose aplinkybėse ypač svarbi tampa komanda. Kai vienas žmogus ima tylėti, lėtėti ar neįprastai klysti, kiti turi tai pastebėti anksčiau, nei jis pats pripažįsta, kad nebesusitvarko. Išgyvenimo situacijose savarankiškumas skamba gražiai, tačiau dažnai būtent gebėjimas priimti pagalbą apsaugo nuo blogiausio.

Kita pusė – planavimas, kuris iš šalies gali atrodyti paprastas. Maistą reikia skaičiuoti pagal maršrutą, fizinį krūvį, orų riziką ir galimus vėlavimus, tačiau gamta ne visada laikosi plano. Sutrikęs judėjimas, blogesnės sąlygos ar nenumatyti techniniai nesklandumai gali greitai paversti net tvarkingą atsargų sistemą labai trapiu dalyku.

Ši pamoka galioja ne tik ledynuose

Daugumai žmonių nereikės eiti per Antarktidą, tačiau mažesnė šios istorijos versija nutinka dažnai. Ilga kelionė automobiliu, užstrigimas dėl snygio, žygis miške, dingusi elektra sodyboje ar diena, kai dėl skubėjimo iš namų išeinama beveik nevalgius, primena, kaip greitai keičiasi nuotaika ir sprendimai, kai kūnui trūksta paprasčiausios energijos.

Praktiškiausia pamoka nėra prisipirkti kofeino tablečių. Kur kas protingiau turėti vandens, lengvai negendančio maisto, šiltų drabužių, įkrautą telefoną ir aiškų planą, ką daryti, jei kelionė užsitęs. Kofeinas gali būti papildoma priemonė suaugusiam žmogui, kuris žino, kaip jo organizmas į jį reaguoja, bet jis neturėtų tapti pasiteisinimu ignoruoti nuovargį ar alkį.

Dar svarbiau – nevertinti savo galimybių vien pagal tai, kaip jautiesi tą minutę. Kartais energingas jausmas yra tik trumpas impulsas, o tikrieji kūno resursai jau senka. Antarktidoje toks apsirikimas kainuotų ypač brangiai, bet ir kasdienybėje jis gali paskatinti priimti neprotingą sprendimą.

36 valandos be maisto ir kofeino tabletės nėra pasakojimas apie stebuklingą priemonę. Tai pasakojimas apie ribą, už kurios žmogų palaiko ne vien raumenys, bet ir gebėjimas išlikti budriam, veikti kartu bei neprarasti pagarbos savo kūno siunčiamiems signalams. Kartais mažiausias daiktas kuprinėje nepašalina problemos, tačiau padeda neprarasti svarbiausio – galimybės saugiai sulaukti pagalbos.