Žiemą sniegas perkelia visos Žemės masės centrą. NASA apskaičiavo, kiek milimetrų

Sniegas gruodžio mėnesį
Sniegas gruodžio mėnesį

Žiemą Šiaurės Amerikoje ir Eurazijoje susikaupia tiek daug sniego, kad jo svoris netgi turi įtakos Žemės masės centro vietai. NASA mokslininkai apskaičiavo, kad kovo mėnesį jis pasislenka apie tris milimetrus Šiaurės ašigalio link. Pavasarį, tirpstant sniegui, masės pasiskirstymas vėl pasikeičia. Žmonės šių pokyčių nejaučia, tačiau atliekant tikslius palydovinius matavimus į juos reikia atsižvelgti.

Naujas tyrimas parodė, kad metiniai Žemės masės centro svyravimai yra mažesni nei manyta anksčiau. Mokslininkai prie šios išvados priėjo palyginę palydovų stebėjimus su GPS duomenimis ir vandens bei oro masių judėjimo skaičiavimais.

Tyrimas, kuriam vadovavo NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos geofizikas Donaldas Argusas, o jame dalyvavo Nevados ir Montanos universitetų bei Vokietijos Helmholco geomokslų centro mokslininkai, buvo paskelbtas žurnale „Geophysical Journal International“.

Sniego svoris keičia pusiausvyrą

Žemės masės centras yra taškas, aplink kurį subalansuota visos planetos masė. Jis ne visada yra tiesiai geometriniame Žemės centre. Vanduo ir oras nuolat juda, todėl kinta ir masės pasiskirstymas.

Žiemą didelius Šiaurės pusrutulio plotus dengia sniegas. Jis kaupiasi tiek kalnuose, tiek lygumose, o bendras užšalusio vandens kiekis pasiekia milžinišką tūrį.

Sniego danga Šiaurės Amerikoje ir Eurazijoje paprastai būna storiausia kovo mėnesį. NASA skaičiavimai rodo, kad per šį laiką susikaupusi sniego masė Žemės masės centrą paslenka maždaug trimis milimetrais į šiaurę. Tai šiek tiek daugiau nei vieno euro monetos storis.

Pati Žemė erdvėje nejuda, tačiau masės centro vieta keičiasi planetos kietosios dalies geometrinio centro atžvilgiu.

Pavasarį sniegas tirpsta, ir vanduo pamažu patenka į upes, dirvožemį ir vandenynus. Šiaurės pusrutulyje sukaupta masė mažėja, todėl keičiasi ir masės centro padėtis. Šis procesas kartojasi kiekvienais metais.

Tačiau sniegas nėra vienintelis veiksnys, darantis įtaką šiems svyravimams. Taip pat svarbų vaidmenį atlieka lietingi sezonai ir vandens kiekio pokyčiai vandenynuose.

Girgždantis sniegas
Girgždantis sniegasNuotrauka: OpenAI

Amazonės atogrąžų miškai ir vandenynai

Balandžio mėnesį Pietų Amerikos Amazonės baseine susikaupusio lietaus vandens masė pasiekė apie 2400 gigatonų. Viena gigatona yra vienas milijardas tonų. Šio vandens kiekio upėse ir dirvožemyje pakanka, kad Žemės masės centras pasislinktų apie 2,2 milimetro Pietų Amerikos link.

Vėliau metais vandenynai įgauna didesnę įtaką. Nuo rugpjūčio iki spalio masės centras taip pat juda link pietinės Ramiojo vandenyno dalies. Tam įtakos turi krituliai ir vanduo, kuris patenka į jūras ištirpus sniegui.

Sezoniniai vandens tūrio pokyčiai taip pat vyksta Baltijos jūroje, Šiaurės jūroje, Viduržemio jūroje, Raudonojoje jūroje ir Barenco jūroje. Tačiau šių jūrų įtaka yra mažesnė nei Ramiojo vandenyno, kuris apima žymiai didesnį plotą.

Musoniniai lietūs Pietryčių Azijoje taip pat turi įtakos. Lapkritį ten susikaupusio vandens masė siekia apie 600 gigatonų.

Mokslininkai savo skaičiavimuose taip pat atsižvelgė į atmosferos pokyčius. Šaltas oras yra tankesnis nei šiltas oras, o sezoniniai pokyčiai turi įtakos jo pasiskirstymui. Atmosferos duomenis skaičiavimams naudojo Europos vidutinės trukmės orų prognozių centras.

Vandens ir oro masės nejuda ta pačia kryptimi. Todėl per metus Žemės masės centras svyruoja tiek į šiaurę ir pietus, tiek į rytus ir vakarus.

Kada sulauksime pirmo sniego?
Kada sulauksime pirmo sniego?

Nauji matavimai keičia skaičiavimus

Mokslininkai jau dešimtmečius tyrinėja Žemės masės centro judėjimą. Vienas iš pagrindinių informacijos šaltinių yra du LAGEOS palydovai, paleisti 1976 ir 1992 m.

Kiekvienas sveria apie 408 kilogramus ir yra aprūpintas lazerio spindulių atšvaitais. Stebėjimo stotys daugiau nei 20 šalių siunčia lazerio impulsus į palydovus ir matuoja, kiek laiko užtrunka, kol spindulys grįžta. Tai leidžia labai tiksliai nustatyti atstumą.

Tačiau ankstesniuose skaičiavimuose buvo didelių skirtumų. Dauguma stebėjimo stočių yra Europoje ir Šiaurės Amerikoje, o po jomis esanti žemė taip pat šiek tiek juda. Kai tam tikroje vietovėje susikaupia daug sniego ar vandens, jo svoris deformuoja Žemės plutą, o kartu su ja juda ir matavimo stotys.

Šie judesiai ne visada buvo tiksliai atskirti nuo masės centro judėjimo. Pavyzdžiui, 2017 ir 2023 metais paskelbti tarptautiniai įverčiai skyrėsi septyniais milimetrais.

„Argus“ vadovaujama komanda pasirinko kitokį požiūrį. Jie sujungė lazerinius matavimus su GPS duomenimis ir stebėjimais iš kelių palydovų orbitų. Skaičiavimuose taip pat buvo atsižvelgta į Žemės paviršiaus deformacijas, kurias sukelia vanduo ir atmosferos masės.

Nauji rezultatai rodo, kad metiniai Žemės masės centro svyravimai kiekviena erdvine kryptimi neviršija maždaug 2,5 milimetro. Pasak „Argus“, bendras sezoninis judėjimas yra maždaug perpus mažesnis nei apskaičiuota prieš aštuonerius metus.

Šiuos rezultatus daugiausia patvirtina GRACE-FO palydovų duomenys, kurie nuo 2018 m. stebi Žemės gravitacijos lauko pokyčius ir gali aptikti didelių vandens masių judėjimą.

Tikslus masės centro nustatymas reikalingas palydovinei navigacijai, aukščio matavimams ir ilgalaikiams jūros lygio stebėjimams. NASA mokslininkas Felixas Landereris teigia, kad šie duomenys taip pat naudingi navigacijai ir tiksliajam ūkininkavimui.

NASA kartu su Helmholco geomokslų centru Vokietijoje rengia kitą gravitacijos lauko stebėjimo misiją GRACE-C. Jos paleidimas numatytas 2028 m. pabaigoje. Naujieji palydovai tęs beveik 25 metų Žemės vandens ir masės pasiskirstymo stebėjimų duomenų seriją.

Prenumeruoti

Rytinis laiškas su 5 skaitomiausiais straipsniais

Įvertinkite šį straipsnį:

" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f621.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f621.webp" width="56" height="56" alt="😡" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f615.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f615.webp" width="56" height="56" alt="😕" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f610.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f610.webp" width="56" height="56" alt="😐" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f642.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f642.webp" width="56" height="56" alt="🙂" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f60d.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f60d.webp" width="56" height="56" alt="😍" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  

Kraunami duomenys...

Pasidalinti

Komentarai

Būkite pirmas, kuris pakomentuos

El. paštas neprivalomas ir nebus skelbiamas viešai.

Daugiau šia tema

Visos temos naujienos

Ieškote daugiau?

Atraskite kitus straipsnius