Meteorologai skelbia apie galingiausią El Ninjo per daugiau nei šimtmetį: pasaulis gali pajusti smūgį jau šią žiemą

Iš pirmo žvilgsnio El Ninjo lietuviui gali skambėti kaip kažkas labai tolimo. Kažkur Ramiajame vandenyne šyla vanduo, kažkur tropikuose keičiasi vėjai, kažkur Pietų Amerikoje trūksta lietaus. Atrodo, ką tai turi bendro su žmogumi, kuris rudenį žiūri į malkų kainą, laukia šildymo sezono sąskaitų ar svarsto, ar žiemą vėl nedings elektra po stipresnės pūgos. Bet būtent čia ir yra nemaloni tiesa: tokie reiškiniai nebėra tik meteorologų lentelės. Kai Ramusis vandenynas pradeda kaisti neįprastai stipriai, pasekmės per orus, maisto kainas, prekybą ir ekstremalius reiškinius gali atkeliauti daug toliau, nei norėtųsi.

Britų meteorologijos tarnybos „Met Office“ ilgalaikių prognozių vadovas profesorius Adamas Scaife’as šį besiformuojantį El Ninjo pavadino precedento neturinčiu įvykiu, o pati tarnyba skelbia, kad kai kurios prognozės rodo galimą rekordinio stiprumo reiškinį. Pasaulio meteorologijos organizacija taip pat nurodo, kad El Ninjo stiprėja ir 2026 m. rugpjūčio–spalio sezonu turėtų dominuoti pasaulinius klimato modelius, didindamas aukštesnės nei įprasta temperatūros ir ryškių kritulių pokyčių tikimybę daugelyje regionų.

Vanduo Ramiajame vandenyne kaista taip, kad tai jau nebeatrodo normalu

El Ninjo esmė paprasta, bet jo pasekmės – labai sudėtingos. Centrinėje ir rytinėje tropinio Ramiojo vandenyno dalyje jūros paviršius sušyla labiau nei įprastai, o tai sujaukia įprastus atmosferos procesus. Vienur prasideda sausros, kitur – liūtys, trečiur audros, o visa planeta gauna papildomą šilumos impulsą. Meteorologams nerimą kelia ne pats El Ninjo, nes šis reiškinys kartojasi, o jo stiprumas. WMO naujausioje sezoninėje klimato apžvalgoje nurodo, kad 2026 m. rugpjūčio–spalio laikotarpiu jūros paviršiaus temperatūros anomalija gali siekti apie 2,9 °C, o stiprėjimo trajektorija piką gali pasiekti lapkritį.

Skaičius „2 ar 3 laipsniai“ žmogui gali pasirodyti menkas. Bet vandenynui tai milžiniškas pokytis. Tai ne puodelis arbatos, kurį galima praskiesti šaltu vandeniu. Tai didžiuliai vandens plotai, kurie sukaupia šilumą ir paskui ją atiduoda atmosferai. Dėl to keičiasi lietūs, sausros, vėjai, audrų keliai ir temperatūros rekordai. NOAA Klimato prognozavimo centras rugpjūtį taip pat nurodė, kad El Ninjo turėtų toliau stiprėti iki metų pabaigos.

Pasekmės jau matomos: sausra smogia net pasaulinei prekybai

Tai nėra tik ateities baimė. Poveikis jau juntamas. Panamos kanalas, viena svarbiausių pasaulio prekybos arterijų, dėl sumažėjusių kritulių ir El Ninjo poveikio paskelbė papildomus ribojimus laivybai. Kanalo administracija nurodė, kad dėl mažesnio nei tikėtasi kritulių kiekio baseine tenka imtis papildomų priemonių, susijusių su tranzito pajėgumais ir laivų pralaidumu.

Kuo tai svarbu Lietuvai? Labai paprastai. Kai stringa pasauliniai prekybos keliai, brangsta gabenimas, vėluoja kroviniai, keičiasi tiekimo grandinės. Vartotojas parduotuvėje dažnai net nemato, kodėl viena ar kita prekė pabrango. Bet kažkur grandinėje gali būti sausra, kanalas, laivų eilės, brangesnis transportas ir sutrikę maršrutai. El Ninjo gali atrodyti tolimas, kol jo pasekmės nepasirodo kainų etiketėse.

Europa ir Lietuva nėra nuo to atskirtos siena

Reikia pasakyti sąžiningai: El Ninjo poveikis Europai nėra toks tiesioginis kaip tropikams. Tai nereiškia, kad Lietuvoje automatiškai bus baisiausia žiema per šimtmetį. Bet būtų naivu manyti, kad Europa liks visiškai nuošalyje. „The Guardian“ rašė, kad dėl besiformuojančio itin stipraus El Ninjo Jungtinėje Karalystėje jau ruošiama geležinkelių infrastruktūra galimai lietingesniam ir audringesniam rudeniui bei žiemai.

Lietuvoje didžiausia rizika dažnai ateina ne vien per temperatūrą, o per kraštutinumus. Vieną savaitę – šlapdriba ir lietus, kitą – plikledis, tada stiprus vėjas, vėliau staigus atšalimas. Tokie svyravimai pavojingi keliams, elektros tinklams, miškams, stogams, ūkininkams ir paprastiems gyventojams. Po audrų, kai žmonės kelias paras laukia elektros, klausimas tampa labai žemiškas: jei tokie smūgiai dažnės, ar mūsų infrastruktūra tikrai atlaikys?

2027-ieji gali tapti dar vienu rekordų metų kandidatu

El Ninjo dažnai stipriausiai pasaulinę temperatūrą paveikia ne iškart, o vėliau. Dėl to mokslininkai jau dabar kalba, kad 2027 m. gali būti dar vieni labai karšti metai pasauliniu mastu. WMO pažymi, kad stiprėjantis El Ninjo didina karščio bangų, sausrų, smarkių liūčių ir kitų ekstremalių reiškinių tikimybę skirtingose pasaulio dalyse.

Tai reiškia ne tik karštesnes vasaras. Tai reiškia didesnį spaudimą žemės ūkiui, vandens ištekliams, draudimo kainoms, energetikai, transportui. Jei viename regione sausra mažina derlių, kitame potvyniai naikina laukus, o trečiame stringa laivyba, galiausiai visa tai susijungia į vieną dalyką – brangesnį ir nervingesnį gyvenimą.

Kodėl ruoštis reikia ne tada, kai smūgis jau atėjo

Labiausiai baugina ne pats žodis El Ninjo. Baugina tai, kad gyvename laikotarpiu, kai „neįprasta“ vis dažniau tampa nauja norma. Audra, kuri anksčiau būtų atrodžiusi reta, dabar kartojasi dažniau. Karščio banga tęsiasi ilgiau. Lietus per kelias valandas išpila tiek, kiek anksčiau iškrisdavo per daug ilgesnį laiką. Ir tada žmogus staiga supranta, kad jo namai, kiemas, automobilis, šildymo sistema, draudimas ir net šaldiklis priklauso nuo dalykų, apie kuriuos jis anksčiau negalvojo.

Lietuviui ruoštis El Ninjo nereiškia statyti bunkerį. Tai reiškia daug paprastesnius dalykus: pasitikrinti namo stogą, vandens nutekėjimą, langus, elektros rezervą, turėti bent minimalias atsargas, žinoti, kaip namas elgtųsi dingus elektrai, ir nepalikti visko paskutinei minutei. Jeigu gyvenate name, verta suprasti, ar jūsų šildymas veiktų be elektros. Jeigu bute – ar turite bent žibintuvėlį, išorinę bateriją, vandens ir aiškų planą, ką daryti, jei audra kelioms valandoms ar paroms išjungtų normalų gyvenimą.

Meteorologai gali skaičiuoti anomalijas, modelius ir procentus. Bet paprastam žmogui viskas susiveda į labai aiškų klausimą: ar mano namai atlaikytų kelias blogas dienas iš eilės? Nes jei šis El Ninjo iš tiesų bus vienas stipriausių per daugiau nei šimtmetį, pasaulis tai pajus ne tik žemėlapiuose. Tai gali pasijusti sąskaitose, oruose, keliuose, parduotuvėse ir mūsų pačių kiemuose.

Ir blogiausia būtų apsimesti, kad čia tik tolimas reiškinys kažkur Ramiajame vandenyne. Vandenynas toli, bet pasekmės šiandien keliauja greičiau nei bet kada.