Tai ne eilinė orų prognozė ir ne dar vienas perspėjimas apie karštesnę vasarą. Ramiajame vandenyne prasidėjęs El Ninjo reiškinys gali tapti tuo klimato įvykiu, kurio padarinius pajus ne viena šalis ir ne vienas žemynas.
Meteorologai įspėja, kad šį kartą El Ninjo gali būti ypač stiprus. O tai reiškia ne tik keliais laipsniais aukštesnę temperatūrą. Tai gali reikšti sausras, potvynius, derliaus praradimą, vandens trūkumą, miškų gaisrus ir ekonominius nuostolius, kurie palies net tuos, kurie gyvena už tūkstančių kilometrų nuo Ramiojo vandenyno.
El Ninjo prasideda vandenyne, bet jo smūgis gali atsiridenti iki žmonių piniginių, maisto kainų, vandens tiekimo ir kasdienio saugumo.
Reiškinys, kuris paleidžia pasaulinę grandininę reakciją
El Ninjo yra natūralus klimato reiškinys, pasikartojantis kas kelerius metus. Jis susiformuoja, kai centrinėje ir rytinėje pusiaujo Ramiojo vandenyno dalyje neįprastai sušyla vanduo, o kartu pasikeičia atmosferos cirkuliacija.
Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip tolima mokslinė detalė. Tačiau realybėje šis pokytis veikia kaip pirmas domino kauliukas. Kai susilpnėja pasatai, šiltas vanduo ima kauptis ten, kur įprastai sąlygos būna kitokios. Vandenynas perduoda daugiau šilumos atmosferai, keičiasi debesuotumas, krituliai, oro srautai ir slėgio zonos.
Tada prasideda pasaulinė grandininė reakcija.
Vienuose regionuose lietus dingsta tada, kai jo labiausiai reikia. Kituose jis krinta taip smarkiai, kad upės išeina iš krantų. Vienur laukai išdega nuo sausros, kitur namus ir kelius plauna potvyniai. Dėl to El Ninjo nėra tik meteorologų stebimas reiškinys – tai jėga, galinti pakeisti milijonų žmonių gyvenimą.
Būtent todėl mokslininkai į jį žiūri taip rimtai. Nes net jei jo epicentras yra toli, atmosferos pokyčiai tropikuose gali paveikti ir visiškai kitus pasaulio regionus.
Vieniems – sausra, kitiems – vandens perteklius
Didžiausias El Ninjo pavojus yra jo nenuspėjamas poveikis skirtingiems regionams. Jis neveikia visų vienodai. Kai kur jis reiškia karštį ir sausras, kitur – niokojančias liūtis.
Centrinės Amerikos, Azijos, Afrikos ir Australijos dalys El Ninjo metu dažnai susiduria su sausesnėmis ir karštesnėmis sąlygomis. Tai gali smogti žemės ūkiui, vandens rezervuarams, hidroenergetikai ir gyventojų aprūpinimui vandeniu. Jei lietaus nėra ilgai, problema tampa daug rimtesnė nei prastesnis derlius. Ji virsta maisto, vandens ir pragyvenimo krize.
Kai kuriose šalyse jau dabar baiminamasi dėl vandens tiekimo. Jei rezervuarai tuštėja, miestai gali būti priversti riboti vartojimą, ūkininkai – mažinti gamybą, o gyventojai – mokėti daugiau už būtiniausius produktus.
Tuo pat metu Pietų Amerikos Ramiojo vandenyno pakrantėse El Ninjo gali atnešti visiškai priešingą scenarijų – smarkias liūtis ir potvynius. Tokiais atvejais vanduo tampa ne trūkumu, o grėsme. Užliejami keliai, griūva infrastruktūra, nukenčia namai, o padariniai išlieka net tada, kai lietus jau seniai būna liovęsis.
Baisiausia tai, kad El Ninjo nesukuria vienos krizės. Jis vienu metu gali užkurti kelias skirtingas krizes skirtingose pasaulio vietose.
Maisto kainos, gaisrai ir vandens krizės
El Ninjo pavojus nesibaigia orais. Jeigu sausros sunaikina derlių, pasekmės greitai persikelia į rinkas. Mažesnis derlius reiškia mažesnę pasiūlą, o tai gali kelti maisto kainas. Labiausiai tokie pokyčiai smogia skurdesniems regionams, bet globaliame pasaulyje kainų bangos gali pasiekti ir kitus žemynus.
Ypač pavojinga tai, kad El Ninjo gali sutapti su jau dabar juntamu klimato atšilimu. Planeta tampa karštesnė, todėl karščio bangos, sausros ir gaisrai turi dar daugiau jėgos. Australijoje, Kanadoje, JAV ar Amazonės regione tokios sąlygos gali padidinti miškų gaisrų riziką.
Gaisrai nėra tik vietinė nelaimė. Jie naikina miškus, gyvūnų buveines, namus, teršia orą ir sukuria pavojų žmonių sveikatai. Dūmai gali keliauti didžiulius atstumus, o ekonominiai nuostoliai skaičiuojami milijardais.
Vandens trūkumas taip pat gali tapti vienu skaudžiausių padarinių. Kai karštis užsitęsia, o lietaus nėra, vanduo tampa ne savaime suprantamu patogumu, o ribotu ištekliu. Tokiose situacijose pirmiausia kenčia žemės ūkis, bet netrukus pasekmes pajunta ir miestai.
Kodėl tai svarbu net tiems, kurie gyvena toli?
Gali atrodyti, kad El Ninjo yra tolimų kraštų problema. Tačiau pasaulis šiandien per daug susijęs, kad tokie reiškiniai liktų tik vietinėmis nelaimėmis.
Jei viename regione žlunga derlius, tai gali paveikti maisto kainas kitur. Jei ekstremalūs orai sutrikdo transportą, energijos gamybą ar žaliavų tiekimą, tai atsiliepia tarptautinėms rinkoms. Jei sausros ir potvyniai sukelia humanitarines krizes, jų pasekmės gali išplisti toliau nei šalies sienos.
Net Europoje El Ninjo poveikis gali būti juntamas netiesiogiai. Jis gali prisidėti prie šiltesnių laikotarpių, rinkų svyravimų, maisto kainų spaudimo ar bendro klimato nestabilumo. Tai nėra reiškinys, kurį galima ramiai stebėti iš šalies.
Kai pasaulio orų sistema pradeda svyruoti, saugių žiūrovų lieka vis mažiau.
Kaip pasiruošti, kai gamta siunčia perspėjimą?
El Ninjo sustabdyti neįmanoma, bet galima sumažinti jo padarinius. Tam reikia ne panikos, o pasiruošimo.
Gyventojams svarbiausia rimtai vertinti karščio bangas, oficialius perspėjimus ir vandens vartojimą. Karštis nėra tik nepatogumas. Jis pavojingas vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams, lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims ir visiems, kurie dirba lauke.
Namų ūkiams verta turėti būtiniausių atsargų kelioms dienoms: vandens, negendančio maisto, būtinų vaistų, žibintuvėlį, įkraunamą bateriją telefonui. Tai nėra panikos ženklas – tai normalus pasiruošimas laikams, kai ekstremalūs orai tampa vis dažnesni.
Ūkininkams ir savivaldybėms dar svarbiau planuoti iš anksto: vandens rezervai, drėkinimo sprendimai, gaisrų prevencija, potvynių rizikos zonos, gyventojų informavimas. El Ninjo nėra staigmena, kuri atsiranda per vieną naktį. Apie jį žinoma iš anksto, todėl didžiausia klaida būtų nieko nedaryti.
Blogiausia būtų manyti, kad tai mūsų nepalies
El Ninjo nėra pasaulio pabaiga. Tačiau jis yra rimtas priminimas, kad klimato sistema gali labai greitai pakeisti įprastą gyvenimo ritmą. Vieniems tai reikš išdžiūvusius laukus. Kitiems – užlietus namus. Tretiems – brangesnį maistą, prastesnį orą, karščio bangas ar vandens ribojimus.
Šį kartą nerimą kelia ne tik pats El Ninjo, bet ir tai, kad jis ateina į jau įkaitusį pasaulį. Kai natūralus klimato reiškinys susiduria su globaliniu atšilimu, pasekmės gali būti stipresnės, sunkiau prognozuojamos ir brangesnės.
Todėl į šį perspėjimą verta žiūrėti rimtai. Ne dėl baimės. Dėl sveiko proto.
Gamta jau pajudino pirmą domino kauliuką. Dabar klausimas vienas: ar pasaulis bus pasiruošęs, kai pradės griūti kiti?
