Kodėl italai skaičių 17 laiko nelaimingu, nors nebijo penktadienio, 13-osios?

Viešbutyje liftas sustoja 16-ajame aukšte, o kitas mygtukas jau žymi 18-ąjį. Lėktuvo salone taip pat gali nebūti 17-osios eilės, o kai kurie žmonės, rinkdamiesi svarbią datą, ją apeina taip pat instinktyviai, kaip kiti vengtų juodos katės kelyje. Lietuviui tai gali pasirodyti keista: juk nelaimingu skaičiumi įprasta vadinti 13.

Italijoje ši taisyklė veikia kitaip. Ten kur kas daugiau nerimo gali sukelti 17, ypač jei jis sutampa su penktadieniu. O garsioji penktadienio 13-oji, kuri daugeliui Holivudo filmų ir vakarietiškų prietarų išaugintų žmonių skamba grėsmingai, italams nebūtinai reiškia ką nors ypatingo.

Tai nėra vien skaičių žaidimas ar senas paprotys, kurį visi laikosi vienodai. Jaunesni žmonės dažnai į tokius dalykus žiūri su šypsena, tačiau prietaras išlieka kultūroje – kalboje, kelionių pasirinkimuose ir tame trumpame nejaukume, kai svarbus sprendimas netikėtai tenka būtent 17-ajai dienai.

Viskas prasideda nuo romėniško įrašo

Skaičius 17 romėniškais skaitmenimis rašomas XVII. Jei šias raides perstatysime, gausime lotynišką žodį VIXI – „gyvenau“. Iš pirmo žvilgsnio tai skamba visai nekaltai, tačiau antkapio ar atsisveikinimo kontekste žodis įgyja visai kitą atspalvį: jei žmogus „gyvenau“, vadinasi, jo gyvenimas jau baigtas.

Būtent šis ryšys su mirtimi laikomas pagrindine priežastimi, kodėl XVII Italijoje įgijo blogą reputaciją. Senovės romėnų kultūros pėdsakai italų kasdienybėje liko gerokai ryškesni nei daugelyje kitų Europos šalių, todėl toks raidžių žaismas laikui bėgant virto atpažįstamu ženklu.

Žinoma, ne kiekvienas italas, pamatęs 17, mintyse dėlioja romėniškas raides. Prietaras veikia paprasčiau: šeimoje girdėta, kad data nesėkminga, kažkas taip juokais pasakė darbe, o kelionėje pastebėta praleista eilė. Ilgainiui net ir racionalus žmogus gali pagalvoti: jei yra galimybė pasirinkti kitą dieną, kam be reikalo erzinti likimą?

Penktadienis ten baugina ne dėl 13-ojo

Anglakalbėje kultūroje blogą vardą turi penktadienis, 13-oji. Italijoje gerokai labiau atpažįstamas nelaimingas derinys yra penktadienis, 17-oji. Taigi pats penktadienis čia nėra visiškai nekaltas – jis krikščioniškoje tradicijoje siejamas su Jėzaus nukryžiavimu, todėl kai kuriems žmonėms tai ir taip rimta, ne linksma diena.

Prie penktadienio pridėjus 17, susijungia dvi senos asociacijos: religinis dienos svoris ir skaičiaus ryšys su mirtimi. Tokia data gali atrodyti netinkama vestuvėms, svarbiam sandoriui ar pirmajai kelionės dienai. Ne todėl, kad žmonės nuoširdžiai laukia nelaimės, o todėl, kad pradėti svarbų etapą su blogu ženklu daug kam tiesiog nemalonu.

Penktadienio 13-oji Italijoje gali būti žinoma iš filmų, interneto ir užsienietiškos popkultūros, bet ji neturi tokio gilaus vietinio emocinio krūvio. Tai geras priminimas, kad prietarai nėra universalūs. Skaičius, kuris vienoje šalyje verčia išsigąsti, kitoje gali reikšti sėkmę arba apskritai nieko nereikšti.

Kodėl italai skaičių 17 laiko nelaimingu, nors nebijo penktadienio, 13-osios?Nuotrauka: Pexels / Erik Mclean

Trumpa scena: kai kelionės data tampa ginču

Šeima planuoja savaitgalio išvyką ir randa patogius, pigesnius bilietus penktadieniui, 17-ajai. Vienam tai tik data kalendoriuje, kitam – priežastis paieškoti reiso šeštadienį. Prasideda pažįstamas ginčas: „Tu juk netiki tokiais dalykais“ susiduria su atsakymu „Gal ir netikiu, bet kodėl turime pradėti kelionę taip?“

Tokia reakcija nėra vien apie mistiką. Žmogus dažnai nori turėti ramų startą, ypač kai išvykai jau išleisti pinigai, reikia suderinti vaikų daiktus, darbą ir laiką. Jei pasirinkta data iš anksto kelia blogą nuotaiką, ji tampa mažu smėlio grūdeliu, kuris gali sugadinti visą pasiruošimo džiaugsmą.

Senjorui 17-oji gali priminti nuo vaikystės girdėtus perspėjimus, o jaunam darbuotojui – tik progą pajuokauti biure. Verslui tokie įsitikinimai irgi nėra visiškai nesvarbūs: klientas, kuriam data kelia nerimą, gali atidėti pirkimą ar pasirinkti kitą laiką. Kartais prietaras išlieka ne todėl, kad juo aklai tikima, o todėl, kad jis daro įtaką žmonių pasirinkimams.

Ar reikia dėl to keisti planus?

Racionalus atsakymas paprastas: skaičius pats savaime negali nulemti nei kelionės, nei santykių, nei darbo pokalbio baigties. Blogi nutikimai nesirenka datos, o geri sprendimai nepraranda vertės vien dėl kalendoriaus langelio. Vis dėlto išjuokti žmogų dėl tokio nerimo taip pat nėra didelė išmintis.

Jeigu data nesvarbi, o artimajam ji kelia tikrą įtampą, kartais paprasčiau susitarti dėl kitos. Tačiau kai sprendimo pakeisti negalima, verta grįžti prie to, kas iš tiesų priklauso nuo mūsų: laiku išvažiuoti, pasirūpinti dokumentais, nepriimti skubotų sprendimų ir neieškoti nelaimės kiekvienoje smulkmenoje.

Italams 17-oji primena lotynišką žodį apie jau pasibaigusį gyvenimą, o daugeliui kitų europiečių toks aiškinimas būtų visiškai svetimas. Ir būtent tai prietaruose įdomiausia: jie pasako ne tiek apie skaičius, kiek apie žmonių atmintį. Kalendorius visiems tas pats, tačiau baimę, sėkmę ir ženklus į jo langelius sudedame patys.