Europos jūros kaista taip greitai, kad mokslininkai jau kalba apie „karštas vonias“

Dar visai neseniai šilta jūra daugeliui skambėjo kaip atostogų svajonė. Atvažiuoji prie Viduržemio jūros, įbrendi į vandenį ir nereikia pratintis, nereikia krūpčioti, nereikia sakyti: „palauksiu, kol kūnas pripranta“. Vanduo šiltas kaip baseine, vaikai nenori išlipti, poilsiautojai patenkinti. Iš pirmo žvilgsnio – ko čia skųstis?

Bet mokslininkai dabar kalba visai ne apie patogesnes maudynes. Nauja „World Weather Attribution“ analizė rodo, kad Europos pakrančių vandenys šią vasarą įkaito iki neįprasto lygio, o kai kur jūros paviršiaus temperatūra buvo iki 6 °C aukštesnė nei įprasta. Rekordinės temperatūros fiksuotos palei Europos Atlanto pakrantę ir vakarinėje Viduržemio jūros dalyje, o liepa tapo mėnesiu, kai pasaulio jūrų paviršiaus temperatūra pasiekė liepos rekordus.

Šilta jūra graži tik nuotraukoje – po vandeniu prasideda chaosas

Paprastam žmogui 28 ar 29 laipsnių vanduo gali atrodyti kaip dovana. Bet jūros gyvūnijai tai nėra SPA. Kai vanduo ilgai išlieka per šiltas, keičiasi visas povandeninis gyvenimas: vienos rūšys traukiasi, kitos keliauja į šiaurę, silpsta ekosistemos, kenčia žuvys, paukščiai, jūrų žinduoliai. Mokslininkai įspėja, kad jūrinės karščio bangos gali sukelti masinį koralų, kempinių, dumblių ir kitų ekosistemų pagrindą sudarančių rūšių nykimą, o paskui smūgis keliauja toliau per visą mitybos grandinę.

Ir čia jau nebe gražus vasaros faktas. Jeigu keičiasi jūra, keičiasi ir žvejyba, pakrančių turizmas, maisto grandinės, net vietos bendruomenių gyvenimas. Vienoje vietoje pradeda trūkti įprastų žuvų, kitoje atsiranda rūšys, kurių anksčiau ten beveik nebūdavo. Jungtinėje Karalystėje jau buvo fiksuojamas neįprastai didelis paprastųjų aštuonkojų skaičius – tai vienas iš ženklų, kad šiltesni vandenys stumia kai kurias rūšis tolyn nuo jų įprastų vietų.

Klimato kaita prie šitos „vonios“ prisidėjo tiesiogiai

Tyrėjai lygino realiai stebėtas jūros paviršiaus temperatūras su klimato modeliais ir padarė labai nemalonią išvadą: šie įvykiai nebėra tiesiog „karšta vasara“. „World Weather Attribution“ skaičiavimu, žmogaus sukelta klimato kaita Viduržemio jūros temperatūrą pakėlė maždaug 2 °C, Biskajos įlankos ir Iberijos pusiasalio regione – apie 1,4 °C, o Keltų jūrų regione – apie 1,3 °C. Tyrėjai taip pat nurodo, kad tokios liepos karščio bangos kai kuriuose Europos jūrų regionuose būtų buvusios praktiškai neįmanomos be žmogaus sukelto atšilimo.

Skaičiai atrodo maži tik popieriuje. Vienas ar du laipsniai žmogui gali skambėti kaip niekis. Bet jūrai tai milžiniškas skirtumas, ypač kai kalbame ne apie vieną karštą popietę, o apie didžiulius vandens plotus, kurie šyla dienomis ir savaitėmis. Copernicus duomenimis, 2026 m. liepą vidutinė jūros paviršiaus temperatūra nepoliarinėje pasaulio vandenyno dalyje buvo aukščiausia tarp visų liepų – 20,96 °C, o aplink Europą rekordiniai liepos rodikliai fiksuoti Atlanto pakrantėje ir vakarinėje Viduržemio jūros dalyje.

Tai liečia ir mus, net jei iki Maljorkos toli

Lietuviui gali kilti noras numoti ranka: Viduržemio jūra toli, Biskajos įlanka dar toliau, o Baltija vis tiek dažnai šalta kaip kibiras iš šulinio. Bet toks požiūris apgaulingas. Copernicus duomenys rodo, kad 2026 m. birželio pabaigoje jūros paviršiaus temperatūros anomalijos ryškiai padidėjo ir pietinėje Šiaurės jūroje bei Baltijos jūroje, palyginti su gegužės pabaiga. Tai nereiškia, kad Baltija tapo Viduržemio jūra, bet reiškia, kad bendras Europos vandenų šilimo fonas nėra kažkur „ne pas mus“.

Šiltesnė jūra gali turėti pasekmių ir orams. Daugiau šilumos vandenyje reiškia daugiau drėgmės ore, o tai vėliau gali prisidėti prie intensyvesnių liūčių. WWA tyrėjai taip pat mini, kad aukšta Viduržemio jūros temperatūra buvo siejama su ekstremaliais lietaus įvykiais, pavyzdžiui, Valensijos potvyniais 2024 m.

Todėl „karšta jūra“ nėra tik malonus atostogų priedas. Tai ženklas, kad sistema keičiasi. Ir kai sistema keičiasi, ji keičia ne vien paplūdimių sezoną. Ji keičia žuvis, audras, lietų, pakrantes, verslus ir tai, ką laikėme normaliu vasaros oru.

Šią vasarą Europos jūros vietomis iš tiesų primena karštą vonią. Tik skirtumas tas, kad iš vonios žmogus gali išlipti. Jūra iš savo temperatūros taip lengvai neišlips.