Įdėjote į šaldiklį ir sugadinote: šių produktų po atitirpinimo galite nebenorėti net ragauti

Šaldiklis daugeliui namuose atrodo kaip gelbėjimo kamera. Liko mėsos – į šaldiklį. Prisipirkote akcijinių daržovių – į šaldiklį. Vaikai nebaigė vakarienės – irgi į dėžutę, užrašas ant dangtelio, ir tegul laukia „blogesnių laikų“.

Iš pirmo žvilgsnio labai patogu. Maistas neišmetamas, pinigai lyg ir sutaupyti, o šaldiklio stalčiuose visada yra kažkas „juodai dienai“. Tik yra viena bėda: ne visas maistas po užšaldymo grįžta toks, koks buvo.

Kai kuriuos produktus ištraukus laukia nemalonus siurprizas – vandeninga košė, atsiskyręs padažas, guminė tekstūra arba toks skonis, kad norisi ne valgyti, o tyliai išmesti ir apsimesti, kad nieko nebuvo.

Didžiausias priešas – vanduo produkte

Daugiausia problemų kyla su produktais, kuriuose yra daug vandens. Kai vanduo šąla, jis plečiasi ir ardo produkto struktūrą. Kol maistas užšalęs, viskas atrodo tvarkingai. Bet kai jis atitirpsta, prasideda tikroji tragedija.

Štai kodėl šviežių agurkų, salotų, arbūzo ar pomidorų nereikėtų šaldyti, jei tikitės juos valgyti kaip šviežius. Agurkas po atitirpinimo dažnai tampa slidus ir minkštas. Salotos praranda traškumą ir pavirsta liūdna žalia mase. Arbūzas išleidžia vandenį, o pomidoras tampa per minkštas pjaustyti į salotas.

Tai nereiškia, kad viską reikia išmesti. Pomidorus galima šaldyti, jei vėliau dėsite juos į sriubą, troškinį ar padažą. Vaisius su daug vandens galima naudoti kokteiliams. Bet jei norite tokios pačios tekstūros kaip prieš šaldymą – teks nusivilti.

Pieno produktai dažnai išsisluoksniuoja

Pienas, grietinėlė, jogurtas, rikota, kreminis sūris ar majonezo pagrindu pagamintos salotos šaldiklyje taip pat ne visada elgiasi gražiai. Atšildžius jie gali atsiskirti į skystą ir tirštesnę dalį, tapti grūdėti, vandeningi arba tiesiog nemalonūs burnoje.

Ypač dažnai žmonės nusivilia užšaldę padažus su grietinėle ar pienu. Prieš šaldymą padažas atrodo švelnus ir vientisas, o po atitirpinimo – lyg kažkas būtų jį sugadinęs. Skonis dar gali būti pakenčiamas, bet tekstūra jau nebe ta.

Panašiai nutinka ir su salotomis, kuriose yra majonezo. Pavyzdžiui, mišrainė po šaldiklio gali atrodyti taip, tarsi būtų praleidusi savaitę ne šaltyje, o baloje. Majonezas atsiskiria, daržovės suminkštėja, viskas tampa vandeninga.

Jei labai reikia šaldyti pieno pagrindo patiekalus, geriau susitaikyti, kad vėliau juos teks naudoti ne kaip gražų šviežią patiekalą, o kaip ingredientą – pavyzdžiui, sriubai ar apkepui.

Keptas maistas praranda tai, dėl ko buvo skanus

Dar viena klaida – šaldyti keptą traškų maistą ir tikėtis, kad jis toks pat grįš į lėkštę. Bulvytės, kepti vištienos gabaliukai, traškūs užkandžiai ar tešloje kepti produktai po atitirpinimo dažnai tampa minkšti.

Traškumas dingsta, paviršius sudrėksta, o maistas ima priminti ne vakarykštį skanėstą, o pavargusį likutį iš šaldytuvo gilumos. Kartais orkaitė ar karšto oro gruzdintuvė šiek tiek pataiso situaciją, bet stebuklo tikėtis nereikia.

Ypač prastai elgiasi ir virti makaronai. Užšaldyti jie dar atrodo normaliai, bet pašildžius dažnai sulimpa, suminkštėja ir tampa košės konsistencijos. Jei makaronai jau sumaišyti su padažu, rezultatas gali būti dar prastesnis.

Kiaušiniai su lukštu – bloga mintis

Kiaušinių su lukštu į šaldiklį dėti nereikėtų. Viduje esantis skystis šaldamas plečiasi, todėl lukštas gali įtrūkti. O jei lukštas trūksta, tai jau nebe tvarkingas laikymas, o galvos skausmas.

Jeigu tikrai norite užšaldyti kiaušinius, juos reikia išplakti be lukšto ir laikyti sandariame inde. Bet kasdienėje buityje dažniausiai paprasčiau jų tiesiog nepirkti per daug.

Žalios bulvės – dar vienas produktas, kuris šaldiklyje gali nemaloniai nustebinti. Po atitirpinimo jos dažnai tampa vandeningos, grūdėtos, keistos tekstūros. Visai kas kita – jau paruošti bulvių patiekalai, bet ir jie ne visada grįžta idealūs.

Kava šaldiklyje – ne toks gudrus triukas

Kai kas mėgsta kavos pupeles laikyti šaldiklyje, manydami, kad taip jos ilgiau išlaikys aromatą. Tačiau šaldiklis pilnas drėgmės ir įvairių kvapų. Kava labai lengvai juos sugeria.

Rezultatas gali būti liūdnas: pupelės praranda dalį aromato arba ima kvepėti ne kava, o tuo, kas gulėjo tame pačiame stalčiuje. Jei norite geros kavos, geriau laikyti pupeles sandariame inde, vėsioje, tamsioje vietoje, bet ne tarp šaldytų koldūnų ir žuvies pirštelių.

Kada šaldyti vis dėlto galima

Svarbu suprasti vieną dalyką: dauguma šių produktų po užšaldymo nebūtinai tampa pavojingi. Problema dažniausiai yra ne saugumas, o skonis ir tekstūra. Jie tiesiog nebebūna tokie, kokių tikėjotės.

Todėl prieš dėdami maistą į šaldiklį pagalvokite, kaip jį naudosite vėliau. Jei norite šviežių agurkų salotoms – nešaldykite. Jei pomidorus dėsite į sriubą – galima. Jei žoleles norite barstyti ant patiekalo kaip šviežias – jos nuvils. Bet jei susmulkinsite jas ir užšaldysite su alyvuogių aliejumi ledo formelėse, vėliau jos puikiai tiks troškiniams ar padažams.

Tas pats galioja ir vaisiams. Atitirpęs arbūzas nebus toks, kokį valgote vasarą iš dubens. Bet kokteiliui ar gaiviam gėrimui jis dar gali tikti.

Šaldiklis nėra stebuklinga dėžė

Šaldiklis padeda taupyti, bet jis nepanaikina produkto savybių. Jei maistas pilnas vandens, riebus, kreminis, traškus ar labai jautrios tekstūros, po atitirpinimo jis gali pasikeisti neatpažįstamai.

Todėl į šaldiklį geriausia dėti tai, kas tam tinka: mėsą, žuvį, uogas, daugumą daržovių, duoną, kai kuriuos paruoštus patiekalus. O salotas, agurkus, majonezines mišraines, kavos pupeles, pieno padažus ir kiaušinius su lukštais geriau palikti ramybėje.

Nes kartais šaldiklis ne išgelbsti maistą, o tik atideda akimirką, kai vis tiek teks jį išmesti.