Lietuvoje po audros paskelbta ekstremalioji situacija: tai jau nebe vien nuvirtusių medžių istorija

Po savaitgalio audros Lietuvoje situacija peržengė paprasto „pralėkė vėjas ir nulaužė šakas“ lygį. Vyriausybė trečiadienį paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl audros padarinių, stipriai palietusių žemės ūkį ir kitas šalies sritis. Tai nėra „nepaprastoji padėtis“ karo ar politinių neramumų prasme – tai civilinės saugos sprendimas, leidžiantis valstybei koordinuotai rinkti žalą, taikyti pagalbos mechanizmus ir lengviau pagrįsti force majeure aplinkybes.

Paprastai tariant, valstybė pripažino: audros padariniai yra per dideli, kad kiekviena savivaldybė, ūkininkas ar įmonė kapanotųsi atskirai. Rugpjūčio 22 dieną Lietuvą talžęs itin stiprus vėjas ir lietus paliko ne tik nuvirtusius medžius, nutrūkusius laidus ir tūkstančius žmonių be elektros. Dabar ryškėja ir kita pusė – sugadinti pasėliai, sutrikęs ūkių darbas, neįvykdyti įsipareigojimai, gaištantis laikas ir augančios sąskaitos.

Kodėl reikėjo skelbti ekstremaliąją situaciją

Vyriausybė sprendimą priėmė Žemės ūkio ministerijos iniciatyva, pritarus Nacionalinio krizių valdymo centro ekspertiniam vertinimui. Oficialiai nurodoma, kad audros padariniai apėmė didesnę teritoriją nei atskiros savivaldybės, o dalis realių pasekmių žemės ūkiui dar tik aiškėja.

Čia ir slypi esmė: ūkininkui svarbu ne gražus pavadinimas, o tai, ar valstybė pripažins, kad jis negalėjo įvykdyti tam tikrų įsipareigojimų ne dėl tingėjimo ar aplaidumo, o dėl stichijos. Ekstremalioji situacija gali tapti oficialiu pagrindu įrodant nenugalimos jėgos aplinkybes, mažinti administracinę naštą ir netaikyti sankcijų tiems, kurie dėl audros objektyviai negalėjo laiku atlikti darbų ar įgyvendinti įsipareigojimų.

Tai labai svarbu tiems, kurių laukuose derlius suguldytas, technika negali įvažiuoti, elektra sutrikusi, o sutartys ir terminai niekur nedingsta. Ant popieriaus viskas atrodo paprasta: pagamink, pristatyk, įvykdyk. Bet kai ūkis kelias paras gyvena be elektros, o laukuose po audros stovi vanduo ar guli sugadinti pasėliai, realybė tampa visai kitokia.

Smūgis ūkiams gali būti daug didesnis, nei matosi iš kelio

Pirminiais duomenimis, didžiausia žala pasėliams fiksuojama Vakarų Lietuvoje – ten galėjo būti paveikta nuo 30 iki 60 proc. pasėlių, o preliminariai nukentėjęs plotas gali siekti apie 56 tūkst. hektarų ir daugiau.

Tai nėra mažas plotelis prie vieno kaimo. Tai milžiniškas smūgis žmonėms, kurie visus metus gyvena pagal sėją, purškimą, tręšimą, orus, derlių ir supirkimo kainas. Viena audra gali nubraukti ne tik šio sezono darbą, bet ir planus, paskolas, įsipareigojimus tiekėjams, technikos lizingą, darbuotojų atlyginimus.

Žemės ūkio sektoriuje problema dažnai atrodo tolima tik miestui. Kol lentynoje yra duonos, pieno, kiaušinių ir daržovių, atrodo, kad kaimo bėdos kažkur kitur. Bet kai stichija smogia ūkiams, vėliau jos aidas gali pasiekti ir pirkėjus – per kainas, pasiūlą, sutrikusius tiekimus ar prastesnį derlių.

Elektra tapo atskira drama

Audra smogė ne tik laukams. Elektros tiekimo sutrikimai piko metu buvo palietę daugiau kaip 268 tūkst. ESO klientų. ESO jau paskelbė, kad privatiems klientams, kuriems elektros tiekimas dėl audros padarinių nebus atkurtas per 72 valandas, supaprastinta tvarka bus atlyginami tiesioginiai nuostoliai – iki 220 eurų vienam klientui.

Kompensuojamas gali būti sugedęs maistas, apgyvendinimo išlaidos, generatoriaus nuoma ar įsigijimas ir kuras generatoriui. Tačiau čia svarbu vienas dalykas: reikės dokumentų. Kvitų, nuotraukų, įrodymų, kad nuostoliai tikrai patirti. Prašymus bus galima teikti nuo rugsėjo 1 dienos, o 72 valandų terminas skaičiuojamas nuo elektros dingimo konkrečiame objekte iki realaus tiekimo atkūrimo.

Jei žmogus gavo SMS, kad gedimas pašalintas, bet namuose elektros vis dar nėra, ESO prašo apie tai pranešti. Tokia žinutė pati savaime neturi „nukirpti“ kompensacijos laikotarpio, jei konkrečiame objekte elektros realiai nebuvo.

Audra parodė, kiek daug kas laikėsi ant plono siūlo

Premjeras Mindaugas Sinkevičius po audros sakė, kad ši stichija apnuogino įsisenėjusias problemas ir po padarinių šalinimo reikės strateginių sprendimų dėl nepertraukiamo elektros tiekimo saugumo stiprinimo. Pirmadienio vidurdienį, Vyriausybės duomenimis, elektros dar neturėjo apie 120 tūkst. vartotojų, daugiausia Kauno, Utenos, Panevėžio ir Vilniaus apskrityse.

Kitaip tariant, audra ne tik nulaužė medžius. Ji parodė, kad dalis infrastruktūros per didelį smūgį neatlaiko taip, kaip žmonės tikėtųsi. Kai dingsta elektra, kartu griūva daug kas: šaldytuvai, šildymo sistemos, vandens siurbliai, internetas, ryšys, gamyba, ūkiai, parduotuvės, paslaugos.

Skubiųjų pagalbos tarnybų apkrova taip pat buvo milžiniška. Rugpjūčio 22-ąją Bendrasis pagalbos centras sulaukė 24 427 skambučių – beveik penkis kartus daugiau nei įprastą savaitgalio dieną. PAGD taip pat priminė, kad numeriu 112 reikėtų skambinti tada, kai reikalinga skubi pagalba, o ne dėl kiekvieno nuvirtusio medžio, jei jis nekelia tiesioginio pavojaus.

Ką dabar svarbu padaryti gyventojams ir ūkiams

Gyventojams, kurie ilgiau nei 72 valandas buvo be elektros, dabar svarbiausia ne laukti „gal kažkas automatiškai paskaičiuos“. Reikia saugoti kvitus, fotografuoti sugedusį maistą, generatorių, kuro pirkimus, apgyvendinimo išlaidas, fiksuoti elektros dingimo ir atsiradimo laiką. Jei elektra dar neatsirado, apie tai būtina pranešti ESO.

Ūkininkams svarbu fiksuoti žalą laukuose, technikai, sodams, gyvulių ar paukščių ūkiams, rinkti įrodymus ir sekti savivaldybių bei Žemės ūkio ministerijos informaciją. Ekstremalioji situacija čia gali būti ne tik „statusas“, o realus įrankis, padedantis aiškintis dėl terminų, sankcijų, įsipareigojimų ir galimos paramos.

Ši audra jau nebeatrodo kaip vienas blogas savaitgalis. Ji tapo testu, kuris parodė, kas veikia, kas braška, o kas žmonėms kritiniu metu tiesiog nebeatlaiko. Ir dabar svarbiausia ne tik sutvarkyti nulaužtus laidus ar nuvirtusius medžius.

Svarbiausia bus neapsimesti, kad viskas baigėsi tą akimirką, kai namuose vėl užsidegė lemputė.