Gruodžio 24-oji gali nemaloniai nustebinti: 2026-ųjų Kalėdoms ryškėja visai ne pasakiškas scenarijus

Jeigu kasmet prieš Kalėdas vis dar laukiate to paties vaizdo – baltas kiemas, tyliai krentantis sniegas, lengvas šaltukas, vaikų pėdsakai pusnyse ir girgždantis kelias po batais – šiemet tokia svajonė gali būti gerokai sudėtingesnė.

Ilgalaikės prognozės Europoje vis garsiau rodo kitą kryptį: ne stabilią baltą žiemą, o šiltesnį, drėgnesnį ir labiau permainingą sezoną. Tai reiškia, kad didžiausias žiemos galvos skausmas gali būti ne sniego pusnys, o lietus, šlapdriba, stipresni vėjai, balos, plikledis ir nuolat peršlampantys batai.

Ir nors niekas šiandien negali tiksliai pasakyti, koks oras Lietuvoje bus būtent gruodžio 24-ąją, bendras Europos signalas jau dabar verčia suklusti. Sezoninės prognozės nėra kasdienio oro spėjimas – jos rodo tik tikimybes ir bendras tendencijas, o ne konkretų Kalėdų vakarienės orą prie jūsų namų durų. „Copernicus“ aiškina, kad tokios prognozės vertina, ar ateinantis sezonas labiau linkęs būti šiltesnis, šaltesnis, drėgnesnis ar sausesnis už įprastą, bet diena po dienos orų už kelių mėnesių tiksliai prognozuoti neįmanoma.

Baltų Kalėdų pažadėti niekas nebegali

Kalėdos Lietuvoje jau seniai nebėra garantuota balta pasaka. Vienais metais sniego būna, kitais – tik pilkas dangus, šlapios gatvės ir purvini kiemai. Tačiau šį sezoną neramina ne vien sniego klausimas. Neramina tai, kad žiema gali būti labai nepastovi.

Vokietijoje, kurios orų pokyčiai dažnai atspindi platesnes Vidurio ir Vakarų Europos atmosferos tendencijas, prognozuojamas šiltesnis ruduo ir ankstyva žiema. Vokietijos nelaimių prevencijos komitetas, remdamasis Vokietijos meteorologijos tarnybos duomenimis, skelbia, kad 2026 metų rudeniui numatoma didelė šiltesnio nei įprasta sezono tikimybė, o lapkričio–sausio laikotarpiui nurodoma 73 proc. tikimybė, kad temperatūra bus aukštesnė už vidurkį.

Iš pirmo žvilgsnio tai skamba net maloniai. Mažiau šalčio, mažiau malkų, mažiau apledėjusių langų rytais, mažiau sniego valymo. Bet šiltesnė žiema turi labai nemalonų šešėlį: kai temperatūra laikosi apie nulį arba šiek tiek virš jo, vietoj gražaus sniego dažnai gauname lietų, šlapdribą, purvą ir pavojingą plikledį.

Tai ta žiema, kai ryte kiemas atrodo kaip balų laukas, vakare viskas pradeda šalti, o kitą rytą šaligatvis virsta stiklu. Tokia žiema nėra švelni. Ji tiesiog kitaip pavojinga.

Didžiausias priešas gali būti ne šaltis, o vanduo

Įprastai žmonės žiemai ruošiasi galvodami apie sniegą: kastuvai, druska, žieminės padangos, šiltesni batai. Bet jeigu sezonas bus drėgnesnis, dėmesys turėtų persikelti kitur – į vandenį.

Lietus žiemą skamba ne taip grėsmingai kaip pūga, bet būtent jis gali pridaryti labai daug bėdų. Užsikimšę lietaus nuotekų šuliniai, permirkę kiemai, vanduo rūsiuose, slidūs šaligatviai, užliejami keliai ir išmirkusi žemė, ant kurios vėliau užtenka nedidelio šalčio, kad viskas pasidengtų ledu.

„Copernicus“ sezoninės prognozės Europai šiuo metu rodo signalus dėl drėgnesnio nei įprasta rudens pietinėse ir vakarinėse žemyno dalyse, nors kartu pabrėžiama, kad Europoje tokių prognozių neapibrėžtumas yra didesnis nei tropiniuose regionuose. Ten pat nurodoma, kad temperatūra daugelyje Europos vietų labiau linkusi būti aukštesnė už įprastą, nors šiaurės ir rytų Europoje šis signalas silpnesnis.

Lietuvai tai nereiškia tiesioginio nuosprendžio: negalima sakyti, kad Kalėdų vakarą tikrai lis arba tikrai nebus sniego. Bet tai reiškia, kad bendras regioninis fonas nėra klasikinis „šalta, sausa, balta“. Daug realesnis gali būti permainingas scenarijus: vieną savaitę lietus, kitą – šlapdriba, tada trumpas pašalimas, plikledis ir vėl atodrėkis.

Tokia žiema žmones išvargina labiau nei paprastas šaltis. Prie -8 gali apsirengti ir priprasti. Prie nuolatinio vandens, purvo ir ledo priprasti daug sunkiau.

Ar Kalėdos bus baltos?

Lietuvoje kol kas aišku tik viena: prognozės dar ne nuosprendis

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba šiuo metu pateikia artimesnio laikotarpio ilgalaikę prognozę: rugsėjį Lietuvoje numatoma iki 1 °C aukštesnė temperatūra už standartinę klimato normą, o kritulių kiekis – iki 25 proc. didesnis už normą. Prognozė atnaujinta 2026 m. rugpjūčio 25 d.

Tai dar nėra Kalėdų prognozė. Bet tokie rudens signalai yra svarbūs, nes drėgnas ir šiltesnis ruduo gali pakeisti dirvožemio, upių, kiemų ir miestų nuotekų sistemų būklę prieš žiemą. Jei žemė ilgai būna permirkusi, o vėliau prasideda temperatūros šokinėjimas apie nulį, problemos atsiranda labai greitai.

Vairuotojams tai reiškia pavojingesnius rytus. Pėstiesiems – slidesnius šaligatvius. Gyvenantiems žemesnėse vietose – didesnį dėmesį vandens nutekėjimui. Nuosavų namų savininkams – latakus, rūsį, kiemo nuolydžius ir kanalizaciją reikėtų tikrinti ne tada, kai vanduo jau stovi prie durų, o dabar.

Būtent čia ir yra nauja žiemos taisyklė: ruoštis reikia ne tik šalčiui, bet ir drėgmei.

Gruodžio 24-oji gali būti didžiausias psichologinis smūgis

Kalėdos žmonėms yra ne tik data kalendoriuje. Tai vaizdas galvoje. Sniegas, eglutė, žvakės, šiluma, jaukumas. Todėl kai gruodžio 24-ąją už lango vietoj sniego būna lietus, pliusinė temperatūra, purvas ir vėjas, žmonės jaučia ne tik orų nusivylimą. Atrodo, kad kažkas atėmė patį šventės foną.

Bet būtent toks scenarijus pastaraisiais metais Europoje tampa vis labiau pažįstamas: žiema ateina ne kaip vienas aiškus sezonas, o kaip maišatis. Truputis rudens, truputis pavasario, kelios žiemos dienos ir daug pilko tarpo tarp jų.

Jeigu šiemet tendencijos išsipildys, Kalėdų laikotarpiu kai kur Europoje vietoj stabilaus šalčio gali dominuoti drėgmė, vėjas ir nepastovi temperatūra. Lietuvoje konkretaus atsakymo dar nėra, bet pasiruošti tokiam variantui tikrai verta.

Tai reiškia paprastus dalykus. Nelaukite pirmo sniego žieminėms padangoms. Nepalikite latakų pilnų lapų. Nepamirškite, kad šlapias kelias naktį gali tapti ledu. Pasirūpinkite ne tik šiltais batais, bet ir tokiais, kurie neslysta. Jei gyvenate name, patikrinkite rūsį, vandens nutekėjimą, stogą, lietvamzdžius. Jei turite sodybą, geriau ją apžiūrėti iki šalčių, o ne po pirmos didesnės liūties.

Šiltesnė žiema nėra gera žinia visiems

Dalis žmonių išgirdę apie šiltesnę žiemą apsidžiaugia. Mažesnės šildymo sąskaitos, mažiau sniego kasimo, lengvesnė kasdienybė. Bet tokia logika veikia tik tada, jei šiluma ateina be ekstremalių kritulių, stipraus vėjo ir nuolatinių temperatūros šuolių.

Jei vietoj šalčio ateina lietus, stiprūs ciklonai ir plikledis, problemos tik pakeičia formą. Vieni nebekasa sniego, bet semia vandenį iš rūsio. Kiti nešąla stotelėje, bet slysta ant šaligatvio. Treti džiaugiasi, kad nėra pusnų, bet keikia kelius, kuriuose balos per naktį virsta ledu.

Štai kodėl ilgalaikės prognozės šiemet tokios įdomios. Jos neleidžia paprastai pasakyti: bus gera arba bloga žiema. Greičiau – bus žiema, kuriai neužteks vien seno pasiruošimo.

Sniego kastuvas dar gali prireikti. Bet kartu gali prireikti ir guminių batų, gero lietpalčio, veikiančio gartraukio rūsyje, išvalytų latakų, tvarkingų padangų ir įpročio dažniau tikrinti orus.

Prognozė dar nėra nuosprendis. Tačiau ji yra perspėjimas: 2026-ųjų pabaigos žiema Europoje gali būti ne tokia, kokią norėtume matyti kalėdiniuose atvirukuose.

Ir jeigu gruodžio 24-ąją už lango vietoj sniego barbenimo išgirsite lietų, tai nebūtinai bus keista išimtis. Tai gali būti nauja žiemos realybė, prie kurios teks pratintis greičiau, nei norėtųsi.