„Ar tikrai blogiausia žiema per šimtmečius?“ – ką apie artėjančias oro sąlygas sako sinoptikai

Kiekvieną rudenį internete prasideda tas pats spektaklis: vieni gąsdina „šimtmečio žiema“, kiti žada pusnis iki langų, treti aiškina, kad šiemet sniego beveik nebus, tik purvas, lietus ir amžinas pilkas dangus. Žmonės dalijasi prognozėmis, komentaruose ginčijasi dėl praėjusios žiemos, o vairuotojai tyliai galvoja apie padangas, akumuliatorių ir sąskaitas už šildymą.

Tačiau realybė greičiausiai bus ne tokia paprasta. Pagal pateikiamus ilgalaikius vertinimus, artėjanti 2026–2027 metų žiema Europoje gali būti ne viena didelė šalčio banga, o kur kas nemalonesnis mišinys: atlydžiai, staigūs minusai, šlapias sniegas, ledas, lietus ir trumpi, bet aštresni šalčio smūgiai. Lietuvai toks scenarijus labai pažįstamas – kai ryte dar varva nuo stogo, vakare šaligatvis jau virsta čiuožykla.

Kodėl „blogiausios žiemos“ kalbos gali klaidinti

Frazė „blogiausia žiema per šimtmečius“ skamba stipriai, bet ji dažnai labiau tinka antraštei nei realiai prognozei. Bloga žiema nebūtinai reiškia vien -25 laipsnius ir pusnis iki kelių. Kartais daug daugiau problemų sukelia ne nuolatinis šaltis, o chaosas: vieną dieną lietus, kitą dieną šlapias sniegas, trečią – plikledis, o po savaitės vėl atlydys.

Būtent tokios žiemos Europoje žmones išvargina labiausiai. Keliai tampa sunkiai prognozuojami, šaligatviai pavojingi, komunalinės tarnybos nespėja reaguoti į staigius pokyčius, o namuose šildymo sistema dirba netolygiai. Vieną savaitę atrodo, kad žiema baigėsi dar neprasidėjusi, kitą – jau kasamas sniegas nuo įvažiavimo.

Lietuvoje tokie kontrastai ypač nemalonūs, nes daug miestų ir miestelių gyvena tarp dviejų žiemų: vienoje pusėje norėtųsi stabilaus sniego ir normalaus šalčio, kitoje – vis dažniau gauname drėgną, sunkų, purviną sezoną, kuriame sniegas ilgai neišsilaiko, bet problemų pridaro daug.

Laukiama galingos žiemos

Gruodis gali prasidėti apgaulingai ramiai

Pagal pateiktą prognozės kryptį, žiemos pradžia neturėtų iškart trenkti dideliais šalčiais. Gruodžio temperatūra daugelyje regionų gali būti artima įprastai normai, o kai kur – net su švelnesniais periodais. Tai reiškia, kad pirmas įspūdis gali būti apgaulingas: žmonės gali pagalvoti, jog žiema bus lengva, o rimtesnio pasiruošimo dar galima palaukti.

Tačiau pavojus slypi ne gruodžio vidurkyje, o temperatūros šuoliuose. Jei dieną laikosi pliusas, krenta lietus ar šlapdriba, o naktį grįžta minusas, viskas, kas buvo šlapia, sustingsta. Tada net trumpas ėjimas iki automobilio ar parduotuvės gali baigtis nemalonia trauma. Vairuotojams tokios sąlygos dar bjauresnės: kelias gali atrodyti tik šlapias, bet iš tikrųjų būti padengtas plonu ledo sluoksniu.

Lietuvoje tai labai realus žiemos veidas. Ne Holivudo pūga, o pilkas rytas, kai kieme automobilio durelės prišalusios, langai aptraukti ledu, o po kojomis – nematomas plikledis.

Sniego bus, bet jis gali kristi bangomis

Jei kas tikisi senovinės, ramios žiemos su baltu sniegu nuo gruodžio iki kovo, tokia prognozė skamba ne itin užtikrintai. Labiau tikėtinas bangavimo scenarijus: kurį laiką atlydys ir lietus, tada staigesnis atšalimas, tuomet sniegas, po jo – vėl šlapdriba arba tirpsmas.

Kai kuriose Europos vietose kritulių kiekis gali būti didesnis nei įprasta, todėl tam tikrais laikotarpiais sniego gali būti daug. Tačiau Lietuvai svarbiausias klausimas bus ne tik „ar snigs“, o „koks tas sniegas bus“. Sausas purus sniegas ir šlapias sunkus sniegas yra du visiškai skirtingi dalykai. Pirmasis atrodo gražiai, antrasis laužo šakas, apsunkina elektros linijas, užkemša įvažiavimus ir virsta purvina mase vos temperatūrai pakilus.

Todėl ši žiema gali erzinti ne vien šalčiu. Ji gali erzinti tuo, kad vieną dieną teks kasti sniegą, kitą dieną bristi per pliurzę, o trečią saugotis ledo. Tokia permaininga žiema žmonėms dažnai atrodo sunkesnė nei stabili šalta žiema, nes prie jos neįmanoma normaliai priprasti.

Vairuotojams tokia žiema gali būti viena pavojingiausių

Didžiausia klaida bus manyti, kad jei kelias juodas, vadinasi, jis saugus. Permainingos žiemos metu pavojingiausias būna ne gilus sniegas, o plikledis, šlapias asfaltas su užšalusia plėvele ir provėžos, kurios vakare sustingsta į kietą ledą. Ypač pavojingi tiltai, viadukai, užmiesčio keliai, miško ruožai ir vietos, kur kelias lėčiau įšyla.

Padangas keisti reikėtų ne tada, kai pirmas sniegas jau po ratais, o iš anksto. Taip pat verta patikrinti akumuliatorių, valytuvus, langų skystį, padangų slėgį ir žibintus. Tokios smulkmenos atrodo nuobodžiai, kol vieną rytą automobilis neužsiveda arba purvinas kelias tampa beveik nematomas per prastus valytuvus.

Elektrinių ir hibridinių automobilių savininkai taip pat turėtų nusiteikti, kad šaltesniais laikotarpiais realus nuvažiuojamas atstumas gali sumažėti. Tai nėra tragedija, bet žiemą planuoti keliones reikia blaiviau, ypač jei laukia ilgesnis važiavimas už miesto.

Bus daug sniego

Namams smogs ne tik šaltis, bet ir drėgmė

Permaininga žiema reiškia daugiau drėgmės. O drėgmė namuose greitai parodo silpnas vietas: rasojančius langus, pelėsio kvapą kampuose, šaltas sienas, prastą vėdinimą, nesandarias duris ir vietas, pro kurias išeina šiluma. Kai lauke tai pliusas, tai minusas, patalpose dažnai sunkiau palaikyti normalų mikroklimatą.

Lietuviams verta pasiruošti paprastai: patikrinti langų tarpines, durų sandarumą, išsivalyti ventiliacijos groteles, neužstatyti radiatorių baldais ir nelaukti sausio, kol problema taps akivaizdi. Jei langai kas rytą bėga vandeniu, tai ne tik „žiemos reiškinys“. Tai ženklas, kad namuose per daug drėgmės arba per mažai oro judėjimo.

Šildymo sąskaitos taip pat gali būti nemalonios ne vien dėl šalčio. Kai oras permainingas, žmonės dažnai šildo netolygiai: tai prisuka, tai atsuka, tai vėdina per ilgai, tai uždaro viską iki galo. Dėl to komforto mažai, o išlaidų gali būti daug.

Kokia išvada lietuviams

Kol kas iš tokio scenarijaus nereikėtų daryti paprastos išvados, kad laukia „blogiausia žiema per šimtmečius“. Daug tiksliau būtų sakyti kitaip: žiema gali būti nervinga, permaininga ir labai nepatogi kasdieniam gyvenimui. Ne vien sniegas bus problema, o nuolatinis perėjimas nuo lietaus prie ledo, nuo atlydžio prie šalčio, nuo pliurzės prie slidžių kelių.

Tokiai žiemai pasiruošti reikia ne panikuojant, o praktiškai. Vairuotojams – nelaukti pirmos avarijų dienos ir pasirūpinti automobiliu iš anksto. Namų savininkams – susitvarkyti sandarumą, drėgmę ir šildymo smulkmenas. Pėstiesiems – rinktis batus, kurie neatrodo tik gražiai, bet ir laiko ant ledo.

Jei prognozuojamas scenarijus pasitvirtins, tai bus ne žiema iš vieno paveikslėlio. Tai bus žiema, kuri vieną savaitę apsimes pavasariu, o kitą primins, kad gyvename Šiaurės Europoje. Ir būtent dėl to ji gali būti daug bjauresnė, nei atrodo pagal vieną skaičių termometre.