Tokios žiemos nematėme nuo 1972 metų: šiemet sniego gali būti daugiau nei pernai

Iš pradžių ji gali pasirodyti visai nekalta. Šlapias rytas, keli laipsniai šilumos, ant automobilio stiklo tik vanduo, o ne ledas. Žmonės dar vaikščios su rudeninėmis striukėmis, parduotuvėse pirks ne kastuvus, o kalėdines lemputes, ir daug kam atrodys, kad tikros žiemos vėl nebus. Tačiau būtent tokios žiemos dažniausiai ir apgauna labiausiai.

Šių metų šaltasis sezonas, pagal pirmuosius ilgalaikių prognozių scenarijus, gali būti ne ramus ir pilkas, o labai permainingas: su atlydžiais, gausiu šlapiu sniegu, staigiais šalčio įsiveržimais ir laikotarpiais, kai sniego bus daugiau nei pernai. Kai kuriuose europiniuose žiemos vertinimuose minima, kad dėl stipraus El Ninjo poveikio dalyje Europos galimi ryškesni kritulių ir sniego svyravimai, o kai kuriuose regionuose sniego kiekis gali viršyti įprastą normą.

Lietuvai tai nereiškia vieno paprasto sakinio: „bus šalta“. Greičiau priešingai – ši žiema gali būti nervinga. Vieną savaitę termometrai laikysis ties nuliu, sniegas virs šlapdriba, kiemai bus pilni pilko vandens, o po kelių dienų viskas gali užšalti taip, kad ryte automobilio durelės neatsidarys be pastangų. Būtent temperatūros šokinėjimas per nulį gali tapti didžiausia problema.

Gruodis gali prasidėti apgaulingai: dienomis apie nulį, naktimis – ledas po kojomis

Pirmoji žiemos dalis, tikėtina, ne iš karto primins senas, gilias žiemas. Gruodžio pradžioje Lietuvoje dažniau gali laikytis drėgni orai: dienomis temperatūra svyruotų maždaug nuo 0 iki +4 laipsnių, pajūryje kai kuriomis dienomis gali būti ir +5 ar +6. Naktimis, ypač šalies rytuose ir pietryčiuose, temperatūra galėtų kristi iki -3 ar -6 laipsnių.

Iš pirmo žvilgsnio tai neatrodo baisu. Bet būtent toks oras yra klastingas. Dieną lietus ar šlapdriba suminkština sniegą, keliai ir šaligatviai pasidengia vandeniu, o naktį viskas sušąla į slidų sluoksnį. Ryte žmogus išeina į kiemą, pamato, kad sniego nėra daug, ir per vėlai supranta, kad po kojomis ne asfaltas, o stiklas.

Gruodžio antroje pusėje situacija gali keistis. Jei šaltesnės oro masės nusileis į Baltijos regioną, dienomis temperatūra vis dažniau laikytųsi nuo -2 iki -7 laipsnių, o naktimis kai kur kristų iki -10 ar -14. Tokiu metu gali susidaryti ir pirmoji rimtesnė sniego danga. Daugelyje rajonų ji galėtų siekti 5–15 cm, o po stipresnio snygio vietomis susikauptų ir apie 20 cm sniego.

Tai dar nebūtų „didžioji žiema“, bet jau pakankamai, kad prasidėtų įprastos problemos: užpustyti šalutiniai keliai, slidūs kiemai, prastai valomi daugiabučių takai, sunkus šlapias sniegas ant medžių šakų ir elektros laidų. Tokiu oru daugiausia bėdų kyla ne tada, kai šalta, o tada, kai sniegas krenta šlapias, sunkus ir lipnus.

Sausis gali būti tikras išbandymas: vietomis iki -20, o sniego sluoksnis gali augti labai greitai

Didžiausia tikros žiemos tikimybė šiuo metu siejama su sausiu. Tai gali būti mėnuo, kai žmonės pagaliau pasakys: „Štai dabar jau tikrai žiema.“ Pagal galimą scenarijų, sausį Lietuvoje dažniau pasitaikytų šaltesnių periodų, kai dienomis temperatūra laikytųsi nuo -4 iki -10 laipsnių, o naktimis nukristų iki -12 ar -18.

Stipresnių šalčio bangų metu, ypač Rytų Lietuvoje, Dzūkijoje, Aukštaitijoje ir atokesnėse vietovėse, termometrai kai kuriomis naktimis galėtų priartėti prie -20 ar net -22 laipsnių. Tai nebūtinai būtų ilgalaikis šaltis visam mėnesiui, tačiau kelių parų tokio oro pakaktų, kad užšaltų ne tik balos, bet ir prastai izoliuoti vamzdžiai, seni langai, garažuose palikti skysčiai ir automobiliai su silpnais akumuliatoriais.

Sniego požiūriu sausis gali būti dar įdomesnis. Jei drėgni ciklonai susidurs su šaltesniu oru, per vieną stipresnį snygį gali iškristi 10–20 cm sniego. Kai kur, ypač jei snigs kelias paras su pertraukomis, bendras naujo sniego kiekis galėtų siekti ir 25 cm. Pučiant stipriam vėjui pusnys prie laukų, sodybų, garažų ir mažiau valomų kelių gali būti dar didesnės – vietomis 30–40 cm ar daugiau.

Čia ir atsiranda tas nemalonus žiemos veidas. Oficialiai sniego sluoksnis gali būti „tik“ 15 cm, bet prie namo vartų vėjas supūs tokią pusnį, kad ryte be kastuvo neišvažiuosite. Mieste tai reikš užverstus automobilius, siauresnes gatves ir kiemus, kuriuose vietos liks tik vienai mašinai pravažiuoti. Kaime tai gali reikšti visai kitą kasdienybę – kelias dienas priklausysite nuo to, kaip greitai bus nuvalytas kelias.

Kokios žiemos sulauksime?

Kur sniego gali būti daugiausia: pajūris, Vilnius ir Rytų Lietuva gyvens skirtingomis žiemomis

Lietuvoje žiema niekada nebūna vienoda visiems. Klaipėdoje gali lyti, kai Utenoje jau pustys. Vilniuje gali būti šlapdriba, o Varėnos rajone tuo metu sniegas laikysis kelias savaites. Šiemet tas skirtumas gali būti dar ryškesnis.

Pajūryje žiema greičiausiai bus drėgnesnė ir nepastovesnė. Klaipėdos krašte dažniau galima tikėtis temperatūros nuo -2 iki +4 laipsnių, daug šlapdribos, lietaus ir šlapio sniego. Sniego danga čia gali susidaryti, bet dažnai tirpti. Per atskirus snygio epizodus gali iškristi 5–15 cm sniego, tačiau dėl atlydžių jis greičiau virs vandeniu ir pliurze.

Vidurio Lietuvoje, Kauno, Kėdainių, Panevėžio kryptimi, sniego sluoksnis gali būti stabilesnis. Čia per šaltesnius laikotarpius ant žemės galėtų laikytis 10–25 cm sniego, o po kelių snygių iš eilės kai kur ir daugiau. Didžiausia problema šiame regione gali būti ne vien sniegas, o jo virtimas ledu: dieną aptirpsta, naktį sušąla, ryte keliai tampa pavojingi.

Rytų ir Pietryčių Lietuvoje žiema gali atrodyti rimčiausiai. Vilniaus, Utenos, Ignalinos, Švenčionių, Varėnos pusėje, jei šaltesni orai užsitęs, sniego danga gali laikytis ilgiau, o kai kur pasiekti 20–35 cm. Atokesnėse vietovėse, ypač prie miškų ir laukų, po pustymo pusnys gali būti dar didesnės. Būtent šiuose regionuose tikėtinos ir žemiausios naktinės temperatūros – stipresnių šalčio bangų metu iki -18 ar -22 laipsnių.

Kiek sniego gali iškristi per visą žiemą

Svarbu atskirti du dalykus: kiek sniego guli ant žemės vienu metu ir kiek jo iškrenta per visą sezoną. Vienu metu ant žemės gali būti 15 cm, bet jei sniegas kelis kartus ištirpsta ir vėl iškrenta, bendras žiemos sniego kiekis bus gerokai didesnis.

Pagal sniegingesnį scenarijų, per visą žiemą daugelyje Lietuvos vietų bendras iškritusio sniego kiekis galėtų siekti apie 50–90 cm. Rytų ir Pietryčių Lietuvoje, jei sausis ir vasaris bus palankesni sniegui, šis kiekis vietomis galėtų priartėti prie 100–120 cm per visą sezoną. Pajūryje skaičiai gali būti mažesni, nes dalis kritulių kris lietaus ar šlapdribos pavidalu, o sniegas dažniau tirps.

Tai nereiškia, kad vieną rytą atsibusime po metro storio sniego sluoksniu. Greičiau tai reikštų žiemą, kai sniegas nuolat grįžta: iškrenta, aptirpsta, sušąla, vėl pasninga. Tokia žiema išvargina labiau nei graži, sausa ir stabili šalčio savaitė, nes žmonės turi nuolat prisitaikyti.

Vieną dieną reikia guminių batų, kitą – šiltų žieminių. Vieną rytą automobilį tenka gramdyti nuo ledo, kitą – atkasinėti nuo šlapio sniego. Vieną vakarą keliuose vanduo, kitą rytą – plikledis. Ir būtent dėl to ši žiema gali būti pavojinga ne rekordais, o savo nepastovumu.

Vasaris dar gali smogti: ankstyvas pavasaris negarantuotas

Dažnai žmonės vasarį jau pradeda laukti pavasario. Saulė aukščiau, dienos ilgesnės, parduotuvėse pasirodo sėklos, o mintyse jau norisi galvoti apie šiltnamį. Tačiau šiemet vasaris gali būti apgaulingas.

Pagal galimą scenarijų, mėnesio pradžioje dar gali pasitaikyti rimtų žiemiškų epizodų. Dienomis temperatūra galėtų svyruoti nuo -5 iki +2 laipsnių, o naktimis po pragiedrėjimų kristi iki -10 ar -16. Jei iš šiaurės ar rytų atkeliautų šaltesnės oro masės, kai kur dar galimi ir stipresni šalčiai.

Sniego vasarį taip pat nereikėtų nurašyti. Net jei dalis mėnesio bus švelnesnė, vienas stipresnis ciklonas gali per parą ar dvi atnešti 10–15 cm naujo sniego. Ypač nemaloni būtų situacija, jei prieš tai būtų paliję, o tada staigiai pašaltų ir pasnigtų. Tokiu atveju po gražiu baltu sluoksniu slėptųsi ledas.

Tai pavojinga ir pėstiesiems, ir vairuotojams. Žmogus mato sniegą, žengia drąsiau, bet apačioje yra kietas ledas. Automobilis atrodo važiuoja per sniegą, bet iš tikrųjų padangos remiasi į slidų pagrindą. Tokios sąlygos dažnai tampa avarijų ir traumų priežastimi.

Ar Lietuvos laukia gili žiema?Nuotrauka: OpenAI

Kodėl ši žiema gali būti brangesnė nei atrodo

Snieginga ir permaininga žiema reiškia ne tik gražesnius vaizdus. Ji gali smogti per piniginę. Pirmiausia – šildymas. Jei šalčio bangos kartosis kelis kartus, sąskaitos gali šoktelėti net ir tada, kai bendra mėnesio vidutinė temperatūra neatrodys rekordinė.

Antra – automobiliai. Silpni akumuliatoriai, prasti valytuvai, vasarinis langų skystis, senos padangos ar užmirštos spynelės per tokią žiemą greitai parodo savo amžių. Jeigu temperatūra naktį krenta iki -15, o dieną vėl kyla prie nulio, automobilis patiria labai nemalonų ciklą: drėgmė, ledas, druska, vėl drėgmė.

Trečia – namai. Prastai izoliuoti langai, nesandarūs garažai, neparuošti latakai, sniego apkrauti stogai, užšąlantys lauko čiaupai – visa tai dažniausiai prisimenama tik tada, kai jau per vėlu. Jei sniegas bus šlapias ir sunkus, didesnė apkrova teks ir medžių šakoms, ir silpnesnėms konstrukcijoms.

Todėl pasiruošimas šiemet neturėtų būti atidėtas iki pirmos pūgos. Kastuvą, smėlį, druską takeliams, langų skystį iki -20 ar -25 laipsnių, akumuliatoriaus patikrą ir šiltesnius batus verta susitvarkyti iš anksto. Kai sniegas jau krenta, parduotuvėse dažnai lieka tai, ko niekas nenorėjo pirkti anksčiau.

Svarbiausia žinia: ne panika, o pasiruošimas

Kol kas nė viena ilgalaikė prognozė negali tiksliai pasakyti, kurią dieną ir kuriame mieste iškris daugiausia sniego. Tačiau bendras signalas aiškus: ši žiema gali būti sniegingesnė už praėjusią, permainingesnė ir vietomis gerokai nemalonesnė kasdieniam gyvenimui.

Labiausiai tikėtinas ne vienas ilgas speigas, o bangos. Atlydis, šlapdriba, snygis, staigus šaltis, plikledis, vėl atšilimas. Toks scenarijus vargina labiau nei paprastas šaltis, nes neleidžia priprasti. Kiekviena savaitė gali būti kitokia, o keliai, kiemai ir šaligatviai – nuolat keistis.

Jeigu sniego šiemet tikrai bus daugiau nei pernai, pirmieji tai pajus ne meteorologai, o paprasti žmonės: vairuotojas, kuris ryte neras savo automobilio po sniego sluoksniu; senjorė, kuriai reikės pereiti slidų kiemą; sodybos šeimininkas, kuris supras, kad kelias iki namų per naktį dingo po pusnimi.

Žiema dar tik ruošiasi parodyti savo veidą. Ir jei dabartiniai ženklai pasitvirtins, šiemet ji gali būti ne ta, kuri tyliai praeina pro šalį, o ta, kurią žmonės prisimena dar ilgai po pavasario.