Gudri namų šeimininkė ragina žmones daugiau niekada nekabinti šlapių drabužių ant džiovyklių ar radiatorių savo bute

Ar ir jums taip būna: vakare skalbimo mašina jau baigia suktis, lauke lyja, balkonas šaltas, o kambaryje stovi išskleista džiovyklė? Ant jos keliauja marškinėliai, rankšluosčiai, vaikiškos kojinės, o keli storesni drabužiai dar užkabinami tiesiai ant radiatoriaus. Atrodo, pats paprasčiausias būdas ryte turėti sausų rūbų.

Tačiau po kelių tokių vakarų namuose ima rastis tas keistas, sunkus kvapas. Langai rytais aprasoja, prie palangių kaupiasi vandens lašeliai, o miegamajame, nors radiatoriai šilti, nebesijaučia gaivu. Dažnas dėl to kaltina senus langus ar prastą orą, nors drėgmė į butą labai dažnai atkeliauja kartu su ką tik išskalbtomis kelnėmis ir patalyne.

Gudresnės šeimininkės seniai sako tą patį: šlapi drabužiai bute nėra vien netvarkinga laikina dekoracija. Kai jie nuolat džiovinami ant džiovyklės uždarame kambaryje ar tiesiai ant radiatoriaus, namai gauna daug daugiau drėgmės, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Problema ne vien tai, kad rūbai ilgiau džiūsta – pamažu keičiasi ir pats būsto mikroklimatas.

Šlapi skalbiniai tyliai pakeičia kambario orą

Iš skalbinių vanduo niekur nedingsta. Jis išgaruoja į kambario orą ir nusėda ten, kur vėsiausia: ant langų, išorinių sienų kampų, už didelės spintos, prie mažiau šildomos palangės. Vieną kartą gal nieko baisaus nenutiks, tačiau kasdien džiovinant skalbinius tame pačiame kambaryje drėgmė gali tapti nuolatine namų palydove.

Labiausiai tai pastebima žiemą, kai langai uždaromi, o būstas vėdinamas trumpiau, nes nesinori įleisti šalčio. Žmogus išdžiausto drabužius vakare, uždaro miegamojo duris, kad šiluma neišeitų, ir ryte randa aprasojusį langą. Tuo metu kambaryje miegojusiems atrodo, kad oras buvo tvankus, o ne dėl to, kad prastai išsimiegojo.

Drėgmė ypač mėgsta vietas, kurių kasdien nematome. Už sofos, pristumtos prie išorinės sienos, po plačia palange ar spintos kampe gali atsirasti tamsių dėmelių. Pelėsis neprasideda nuo didelės, akivaizdžios nelaimės – dažniausiai jis prasideda nuo įpročio, kuris atrodo visiškai nekaltas: „Tik šįkart padžiausiu kambaryje.“

Ant radiatoriaus rūbai išdžiūsta greitai, bet namams tai ne į naudą

Radiatorius vilioja todėl, kad rezultatas matomas greitai. Ryte ant jo paliktas megztinis jau beveik sausas, o mažos vaikų kojinės išvis išdžiūsta per kelias valandas. Vis dėlto toks patogumas turi kainą: šiltas radiatorius dar sparčiau išgarina vandenį į orą, todėl drėgmė ne pasišalina iš būsto, o pasklinda po jį.

Be to, uždengtas radiatorius prasčiau atiduoda šilumą kambariui. Šiluma užstringa drabužiuose, o žmogus, pajutęs, kad kambaryje vėsoka, gali dar labiau atsukti šildymą. Paradoksas paprastas: norėdamas greitai išsidžiovinti vieną skalbinį, gyventojas gali prasčiau šildyti visą patalpą ir tuo pačiu didinti drėgmę joje.

Skirtingoms šeimoms šis įprotis kelia nevienodų rūpesčių. Tėvams su mažais vaikais skalbinių būna daug ir jų reikia nuolat, todėl džiovyklė kambaryje gali stovėti beveik be pertraukos. Senjorui, gyvenančiam mažesniame bute, gali būti sunku dažnai plačiai vėdinti dėl šalčio ar skersvėjo baimės. Nuomojamame būste gyvenantis žmogus kartais apskritai neturi nei balkono, nei atskiros skalbinių patalpos, todėl renkasi tai, kas po ranka.

Gudri namų šeimininkė ragina žmones daugiau niekada nekabinti šlapių drabužių ant džiovyklių ar radiatorių savo buteNuotrauka: Pixabay / wal_172619

Problema nėra pats stovas – problema atsiranda, kai drėgmė nebeturi kur išeiti

Nereikia apsimesti, kad kiekvienas, džiovinantis rūbus bute, daro kažką neatsakingo. Lietuvos oras ne visada leidžia skalbinius išnešti į lauką, o ne kiekvienuose namuose telpa ar finansiškai apsimoka elektrinė džiovyklė. Kartais po darbo ir vaikų reikalų žmogui reikia tiesiog išsisukti iš situacijos, o ne ieškoti tobulo sprendimo.

Tačiau verta pakeisti vieną esminį dalyką: nestatyti džiovyklės ten, kur šeima miega ar daug laiko praleidžia, jei yra kita galimybė. Geriau rinktis vonios kambarį su veikiančia ventiliacija, atskirą ūkinę patalpą ar virtuvę, kur galima trumpam plačiai atverti langą. Jei skalbiniai džiovinami kambaryje, langą verta kelis kartus trumpai ir intensyviai praverti, o ne palikti vos plyšelį visam vakarui.

Taip pat padeda skalbimo mašinoje pasirinkti stipresnį gręžimą, žinoma, jei audinys tai leidžia. Kuo mažiau vandens lieka drabužiuose, tuo mažiau jo vėliau turi sugerti namų oras. Storesnius rankšluosčius, patalynę ir džinsus geriau džiauti rečiau, mažesniais kiekiais, paliekant tarp daiktų oro tarpų – sukabinti vienas ant kito jie ne tik lėčiau džiūsta, bet ir ilgiau laiko drėgmę kambaryje.

Švarūs drabužiai neturėtų kainuoti gaivaus oro namuose

Verslas ir būsto šeimininkai taip pat turi savo pusę. Ne kiekviename daugiabučio bute įrengta pakankamai gera ventiliacija, o vonios ištraukimo anga kartais tėra skylė, kuri beveik netraukia oro. Gyventojui vien pasakyti „dažniau vėdinkite“ neužtenka, jei patalpoje drėgmė laikosi dėl prastos oro cirkuliacijos ar šaltų sienų.

Vis dėlto pirmą žingsnį galima žengti ir be didelio remonto. Pastebėjus nuolat aprasojančius langus, drėgną palangę ar pelėsio kvapą, verta ne užpurkšti problemą stipresniu kvapu, o peržiūrėti kasdienius įpročius: kur džiovinami skalbiniai, ar neuždengiami radiatoriai, ar išvalyta ventiliacijos anga, ar baldai neįsprausti tiesiai prie šaltos sienos. Kartais namų oras pagerėja ne nuo brangaus prietaiso, o nuo kelių pakeistų vakarinių veiksmų.

Jeigu vis dėlto tenka džiovinti bute, džiovyklę laikykite kuo toliau nuo radiatoriaus ir neužpildykite jos iki paskutinio skersinio. Pasirūpinkite oro judėjimu, išdžiovusius daiktus iškart nurinkite, o kambarius po skalbimo gerai išvėdinkite. Tai nėra perdėtas pedantiškumas – tai paprastas būdas neleisti, kad viena skalbimo diena paliktų savo pėdsaką namuose visai savaitei.

Šlapi drabužiai ant radiatoriaus atrodo kaip greitas išsigelbėjimas, tačiau namų jaukumas prasideda ne nuo šiltos kojinės ryte. Jis prasideda nuo oro, kuriuo lengva kvėpuoti, ir nuo sienų, kurioms nereikia kasdien kovoti su mūsų skubėjimu.