Šviežios voveraitės keptuvėje dingsta per kelias minutes: lengvas patiekalas, kuriam nereikia sunkios grietinėlės

Kai namuose atsiranda šviežių voveraičių, labai lengva viską sugadinti per dideliu noru „pagerinti“. Įpilti daug grietinėlės, pridėti per stiprių prieskonių, ilgai troškinti, kol grybai praranda savo skonį. O juk voveraičių žavesys kaip tik ir yra paprastume: truputis sviesto, svogūnas, česnakas, krapai, šviežios bulvės – ir ant stalo jau kvepia vasaros pabaiga.

Lietuvoje voveraitės dažniausiai keliauja į keptuvę su bulvėmis. Tai vienas tų patiekalų, kuriam nereikia restoraninio išmanymo. Svarbiausia – grybų neužmušti. Voveraitės turi likti šiek tiek standžios, aromatingos, su tuo lengvu miško skoniu, dėl kurio žmonės ir eina jų ieškoti.

Prieš gaminant jas reikia gerai perrinkti: pašalinti spyglius, lapelius, žemes. Jei voveraitės labai švarios, pakanka nuvalyti šepetėliu ar drėgnu popieriniu rankšluosčiu. Jei purvo daugiau, galima greitai perplauti, bet nereikėtų jų ilgai mirkyti. Po plovimo grybus geriausia paskleisti ant rankšluosčio ir leisti nudžiūti, nes keptuvėje vandens perteklius trukdys gražiai apskrusti. Panašiai patariama ir maisto ruošimo rekomendacijose: po plovimo voveraites reikėtų nusausinti, kad kepant jos netaptų vandeningos.

Lengvos voveraitės su jaunomis bulvėmis

Šis receptas tinka tada, kai norisi sotaus, bet neapsunkinančio patiekalo. Čia nėra kalno grietinėlės, nėra sunkaus padažo. Tik voveraitės, bulvės ir keli paprasti priedai.

Reikės:

• 400 g šviežių voveraičių;
• 700 g jaunų arba mažesnių bulvių;
• 1 vidutinio svogūno;
• 2 skiltelių česnako;
• 30–40 g sviesto;
• 1 šaukšto aliejaus;
• saujos šviežių krapų;
• druskos ir juodųjų pipirų;
• 1–2 šaukštų grietinės arba graikiško jogurto, jei norisi kremiškumo;
• kelių lašų citrinos sulčių pagal skonį.

Pirmiausia išvirkite bulves pasūdytame vandenyje. Jei jos mažos ir jaunos, lupti nebūtina – pakanka gerai nuplauti. Išvirus nupilkite vandenį ir leiskite bulvėms kelias minutes nugaruoti. Tada jas lengvai patraiškykite šakute ar stiklinės dugnu, kad paviršius sutrūkinėtų. Taip jos vėliau keptuvėje gražiau apskrus.

Kol bulvės verda, pasiruoškite voveraites. Didesnes perpjaukite, mažesnes palikite sveikas. Įkaitinkite keptuvę, įpilkite šaukštą aliejaus ir sudėkite grybus. Iš pradžių nekraukite jų per storu sluoksniu – jei keptuvė maža, geriau kepti dalimis.

Svarbi taisyklė: nepilkite vandens. Voveraitės pačios išskiria drėgmės, todėl jas reikia kepti taip, kad skystis išgaruotų, o grybai pradėtų lengvai skrusti. LRT publikuotuose patarimuose taip pat pabrėžiama, kad vandens pilti nereikia, nes jo pakanka pačiose voveraitėse.

Kai grybai pradeda sausėti ir kepti, įdėkite sviesto, smulkintą svogūną ir česnaką. Kepkite ant vidutinės kaitros, kol svogūnas suminkštės, o virtuvėje pasklis tas kvapas, dėl kurio prie keptuvės pradeda rinktis visi namai. Tada suberkite patraiškytas bulves ir dar kelias minutes pakepkite kartu su grybais.

Pabaigoje pagardinkite druska, pipirais, smulkintais krapais ir, jei norisi, įmaišykite šaukštą grietinės arba graikiško jogurto. Tik nedėkite per daug – čia grietinė turi ne užgožti, o tik švelniai sujungti skonį. Jei mėgstate gaivesnį poskonį, įlašinkite kelis lašus citrinos sulčių.

Su kuo patiekti

Šis patiekalas skaniausias iškart, kol bulvės dar šiltos, o voveraitės kvepia sviestu. Prie jo labai tinka agurkų ir pomidorų salotos, raugintas agurkas arba šviežias kefyras. Jei norisi dar paprasčiau – užtenka juodos duonos riekės.

Voveraitėms nereikia daug triukšmo. Jų skonis atsiskleidžia tada, kai leidžiame joms būti pagrindinėmis. Todėl kuo mažiau perteklinių priedų, tuo geriau.

Ir štai visas patiekalas: be ilgo stovėjimo prie puodų, be sunkios grietinėlės, be įmantrybių. Tik keptuvė, šviežios voveraitės, bulvės, krapai ir tas trumpas metų laikas, kai miško skonis atsiduria tiesiai lėkštėje.