Ricinos aliejus nuo vidurių užkietėjimo: kada jis padeda, o kada gali pakenkti

Ryte išgerta stiklinė vandens, puodelis kavos, pusryčiai – o organizmas vis tiek tyli jau antrą ar trečią dieną. Tada prisimenamas senas namų vaistinėlės būdas: ricinos aliejus. Vieni jį vadina greita pagalba, kiti prisimena jo skonį taip, kad vien nuo minties susiraukia.

Vidurių užkietėjimas nėra vien nepatogumas, apie kurį nesinori kalbėti. Jis gali sugadinti darbo dieną, atimti apetitą, sukelti sunkumo jausmą ir tą nemalonų dirglumą, kai net paprastas pasilenkimas atrodo kaip pastanga. Norisi sprendimo čia pat, todėl ricinos aliejus ir atrodo viliojantis – jis žinomas kaip stipriai žarnyną veikianti priemonė.

Tačiau būtent žodis „stipriai“ čia svarbiausias. Ricinos aliejus kai kuriais atvejais gali trumpam padėti, bet tai nėra nekaltas kasdienis ritualas ir tikrai ne priemonė bet kokiam pilvo negalavimui. Kartais noras kuo greičiau palengvėti gali baigtis dar sunkesne savijauta.

Kai reikia ne dar vienos arbatos, o trumpalaikės pagalbos

Ricinos aliejus veikia kaip stimuliuojantis laisvinamasis preparatas. Jo veiklioji medžiaga skatina žarnyno judesius, todėl turinys greičiau slenka į priekį. Būtent dėl to jis gali būti naudingas esant retkarčiais pasitaikančiam, trumpalaikiam vidurių užkietėjimui, kai žmogus aiškiai supranta galimą priežastį: mažai gėrė, kelias dienas nejudėjo, pakeitė įprastą ritmą kelionėje ar po ligos.

Jo poveikis gali būti gana staigus ir intensyvus. Tai nėra aliejus, kurį verta išgerti prieš išeinant į darbą, ilgą kelionę ar susitikimą, tikintis, kad „gal nieko nenutiks“. Žmogus pyksta ne vien dėl dažnesnio lankymosi tualete – jį išvargina spazmai, skubos jausmas ir negalėjimas ramiai planuoti kelių valandų į priekį.

Trumpalaikė pagalba nėra tas pats, kas priežasties sprendimas. Jei žarnynas sulėtėjo todėl, kad racione nuolat trūksta skaidulų, vandens ir judėjimo, ricinos aliejus tik priverčia organizmą sureaguoti vieną kartą. Kitą savaitę problema gali grįžti, o žmogus vėl ieškos vis stipresnio būdo jai išspręsti.

Viena įprasta rytinė situacija gali pasisukti ne taip, kaip tikėtasi

Dažnas scenarijus prasideda visai nekaltai: po kelių dienų be normalaus tuštinimosi žmogus randa namuose ricinos aliejaus, išgeria jo daugiau, nei reikėtų, ir laukia palengvėjimo. Iš pradžių atrodo, kad pagaliau bus tvarka. Vėliau prasideda stiprus žarnyno aktyvumas, pilvo raižymas, vandeningos išmatos, silpnumas.

Ypač sunku tokia diena šeimai su mažais vaikais, žmogui, kuris turi būti darbe, ar senjorui, kuriam ir taip nelengva greitai pasiekti tualetą. Skysčių netenkama greitai, o kartu gali sutrikti ir organizmo mineralų pusiausvyra. Sveikam suaugusiajam vienkartinis epizodas nebūtinai sukels rimtų pasekmių, tačiau vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir nusilpusiems asmenims rizika yra didesnė.

Nemaloniausia tai, kad pilvo skausmą žmonės kartais palaiko paprastu užkietėjimu, nors jo priežastis gali būti visai kita. Jei jaučiamas stiprus ar didėjantis skausmas, pilvas smarkiai pučiasi, pykina, vemiama, nepasišalina dujos ar išmatose matomas kraujas, savarankiškai žarnyno „žadinti“ nereikėtų. Tokiose situacijose būtina kreiptis į medikus, o ne bandyti problemą užmaskuoti stipriu laisvinamuoju preparatu.

Ricinos aliejus nuo vidurių užkietėjimo: kada jis padeda, o kada gali pakenktiNuotrauka: Pixabay / Couleur

Kada ricinos aliejaus geriau visai neliesti

Ricinos aliejus netinka ilgalaikiam vartojimui. Nuolat stimuliuojamas žarnynas gali priprasti prie išorinės pagalbos, o žmogus ima bijoti, kad be jos apskritai nepavyks nueiti į tualetą. Be to, pasikartojantis viduriavimas ir skysčių netekimas gali silpninti, kelti galvos svaigimą, o kai kuriems žmonėms apsunkinti jau turimų sveikatos problemų kontrolę.

Nėštumo metu ricinos aliejaus savarankiškai vartoti nereikėtų, nes jis gali skatinti ne tik žarnyno veiklą. Atsargumas reikalingas ir sergant žarnyno ligomis, turint neaiškios kilmės pilvo skausmų, įtariant žarnyno nepraeinamumą ar esant stipriam uždegimui. Vaikams bei žmonėms, vartojantiems vaistus ar turintiems lėtinių širdies, inkstų ar kitų ligų, sprendimą dėl laisvinamųjų priemonių geriau aptarti su gydytoju ar vaistininku.

Čia svarbi ir kita pusė. Vaistininkas ar gydytojas negali kiekvienam pasiūlyti vieno universalaus sprendimo, nes tas pats simptomas skirtingiems žmonėms reiškia skirtingus dalykus. Vienam tai bus kelionės pasekmė, kitam – vaistų poveikis, trečiam – ženklas, kad reikia išsitirti. Greitas būdas gali būti tinkamas tik tada, kai jis pasirinktas suprantant savo situaciją, o ne iš nevilties.

Žarnynui dažniausiai reikia ne spaudimo, o ritmo

Jeigu užkietėjimas kartojasi, pirmas žingsnis dažnai būna daug paprastesnis už ricinos aliejaus buteliuką. Žarnynui patinka ritmas: reguliarus maistas, pakankamas vandens kiekis, judėjimas ir laikas ramiai nueiti į tualetą. Skubėjimas rytais, pusryčių praleidimas ir įprotis ignoruoti natūralų norą tuštintis ilgainiui organizmą išmoko laukti.

Skaidulų verta dauginti pamažu, kartu geriant daugiau skysčių. Daržovės, vaisiai, ankštiniai produktai, pilno grūdo košės ar duona gali padėti, tačiau staigus didelis jų kiekis žmogui, kuris anksčiau jų valgė mažai, kartais tik sustiprina pūtimą. Todėl kūnui naudingiau ne viena „tobula“ diena, o nedideli pokyčiai, kuriuos pavyksta išlaikyti savaitėmis.

Jei problema užsitęsia, keičiasi įprastas tuštinimosi ritmas, krenta svoris, vargina nuolatinis skausmas ar silpnumas, verta nelaukti. Tai nėra gėdinga tema ir ne charakterio trūkumas. Kuo anksčiau išsiaiškinama priežastis, tuo mažesnė tikimybė, kad žmogus mėnesiais gyvens tarp diskomforto ir vis stipresnių savarankiškai pasirinktų priemonių.

Ricinos aliejus gali būti trumpas kelias iš vienkartinės nemalonios situacijos, bet jis neturėtų tapti kasdieniu planu. Žarnynas nėra užstrigęs mechanizmas, kurį reikia vis stipriau pastumti – dažniau jis tiesiog primena, kad organizmui pritrūko ritmo, dėmesio arba profesionalaus atsakymo į užsitęsusią problemą.