Apvyniojo telefoną paprasta virtuvine folija ir pabandė paskambinti: rezultatas nustebino net skeptikus

Atrodo kaip vienas iš tų interneto triukų, kuriuos pamatai, nusišypsai ir pamiršti. Telefonas, keli aliuminio folijos sluoksniai ir klausimas: ar tikrai toks paprastas daiktas gali „išjungti“ ryšį? Tačiau eksperimentas parodė, kad šį kartą už keistos idėjos slypi visiškai reali fizika. Pakankamai sandariai folija apvyniotas išmanusis telefonas nustojo priimti ne tik „WhatsApp“ skambučius, bet ir įprastus mobiliojo ryšio skambučius bei žinutes.

Ir čia įdomiausia ne pati folija. Įdomiausia tai, kad tas pats principas naudojamas rimtose apsaugos sistemose, specialiuose dėkluose ir net kriminalistinėje technikoje. Kitaip tariant, virtuvės stalčiuje gulintis aliuminio ritinys tam tikromis sąlygomis iš tiesų gali paversti telefoną beveik nematomu radijo signalams.

Du folijos sluoksniai – ir telefonas tarsi dingo iš tinklo

Eksperimento metu „Android“ telefonas buvo sandariai apvyniotas dviem aliuminio folijos sluoksniais. Pirmiausia į jį bandyta paskambinti per „WhatsApp“. Skambutis nepasiekė įrenginio. Tuomet buvo išbandytas įprastas mobiliojo ryšio skambutis ir SMS – rezultatas buvo toks pats.

Taip atsitiko todėl, kad mobilusis ryšys, „Wi-Fi“, „Bluetooth“ ir GPS veikia naudodami elektromagnetines radijo bangas. Telefonas nuolat siunčia ir priima signalus, o aliuminis yra elektrai laidus metalas, kuris dalį šių bangų atspindi ir smarkiai susilpnina.

Kai laidžia medžiaga telefoną apgaubiame pakankamai sandariai, susidaro primityvus vadinamojo Faradėjaus narvo efektas. Signalas iš išorės sunkiai pasiekia telefono antenas, o telefono siunčiamam signalui taip pat tampa sunkiau ištrūkti į išorę.

Svarbus žodis čia yra „sandariai“. Jeigu folijoje lieka dideli plyšiai arba telefonas apvyniojamas tik iš vienos pusės, rezultatas gali būti visai kitoks. Stiprų mobiliojo ryšio ar „Wi-Fi“ signalą telefonas kartais gali sugauti net ir esant daliniam ekranavimui.

Bet ar tai reiškia, kad telefonas tampa visiškai „nematomas“?

Ne visai. Virtuvinė folija nėra profesionali signalų blokavimo įranga, todėl rezultatas priklausys nuo apvyniojimo, folijos sluoksnių, naudojamų dažnių ir aplink esančio signalo stiprumo.

Be to, vien ryšio blokavimas nereiškia, kad telefonas staiga tampa apsaugotas nuo visų grėsmių. Jei įrenginyje jau yra įdiegta kenkėjiška programa, folija jos nepašalins. Jei telefone jau išsaugoti pavogti prisijungimo duomenys ar kenkėjiška programėlė laukia interneto ryšio, nuėmus foliją problema niekur nedings.

Todėl mintis „apvyniosiu telefoną folija ir įsilaužėliai manęs nepasieks“ skamba gerokai geriau, nei veikia realybėje. Taip, kol radijo ryšys tikrai užblokuotas, nuotolinė komunikacija su telefonu gali būti nutraukta. Tačiau tai yra laikina izoliacija, o ne kibernetinio saugumo priemonė.

Kasdieniam naudojimui daug svarbiau reguliariai atnaujinti telefoną, naudoti stiprų ekrano užraktą, dviejų veiksnių autentifikavimą, nespausti įtartinų nuorodų ir programas diegti tik iš patikimų šaltinių.

Tas pats principas naudojamas ten, kur telefono duomenys gali būti labai svarbūs

Faradėjaus ekranavimo principas nėra interneto mitas. Specialūs signalus blokuojantys dėklai naudojami, kai telefoną reikia fiziškai izoliuoti nuo mobiliojo ryšio, „Wi-Fi“, „Bluetooth“ ar kitų belaidžių signalų.

Vienas iš pavyzdžių – skaitmeninė kriminalistika. Paimtas telefonas gali būti dedamas į specialų ekranuojantį maišelį ar dėžę, kad jo nuotoliniu būdu nepavyktų užrakinti, ištrinti duomenų ar pakeisti informacijos, kol specialistai įrenginį tiria.

Profesionalūs dėklai, žinoma, nėra tiesiog virtuvinė folija. Jie gaminami iš kelių laidžių sluoksnių, gali naudoti varį, aliuminį, nikelį ar kitus metalus ir yra sukonstruoti taip, kad nepaliktų vietų signalui prasiskverbti.

Tačiau fizikos principas tas pats – aplink įrenginį sukuriamas laidus barjeras, kuris slopina elektromagnetines bangas.

Panašus „triukas“ slepiasi ir jūsų virtuvėje

Faradėjaus ekranavimo principą tikriausiai naudojate dažniau, nei manote. Geras pavyzdys – mikrobangų krosnelė. Jos durelėse esantis metalinis tinklelis nėra dekoracija. Jis skirtas tam, kad mikrobangų energija liktų krosnelės viduje.

Panašiu principu veikia ir kai kurie RFID apsauginiai kortelių dėklai. Jie stengiasi sumažinti galimybę iš išorės nuskaityti bekontaktės kortelės signalą.

Skiriasi naudojami dažniai, medžiagos ir konstrukcija, tačiau idėja iš esmės panaši: tarp radijo signalo ir saugomo objekto pastatomas elektrai laidus sluoksnis.

Todėl eksperimentas su telefonu atrodo keistai tik tol, kol nežinai, kokia fizika už jo slypi.

Vieną dalyką prieš eksperimentuojant geriau žinoti

Telefono ilgam vynioti į foliją kasdieniam naudojimui tikrai nėra prasmės. Pirmiausia jis nebegalės normaliai prisijungti prie mobiliojo ryšio, „Wi-Fi“ ar „Bluetooth“. Antra, pats telefonas gali bandyti ieškoti tinklo ir didinti siuntimo galią, todėl baterija gali sekti greičiau.

Taip pat nereikėtų telefoną apvynioti folija tuo metu, kai jis stipriai kaista ar kraunamas. Aliuminis gerai praleidžia šilumą, tačiau sandariai uždengtas įrenginys gali prasčiau ją išsklaidyti, todėl bereikalingai didėja temperatūra.

Jeigu tikslas yra tiesiog kuriam laikui nutraukti belaidžius ryšius, daug paprasčiau naudoti skrydžio režimą ir atskirai išjungti „Wi-Fi“ bei „Bluetooth“. O jeigu reikia tikro fizinio signalų blokavimo, tam egzistuoja specialūs Faradėjaus dėklai.

Tačiau pats eksperimentas išlieka puikiu priminimu, kad telefonas nėra kažkokia magiška dėžutė, kuri ryšį gauna „iš oro“.

Jį nuolat supa nematomos radijo bangos. Ir kartais užtenka vos kelių sluoksnių paprastos virtuvinės folijos, kad tas nematomas ryšys staiga nutrūktų – telefonas lieka rankoje, ekranas šviečia, programėlės vietoje, tačiau išoriniam pasauliui jis akimirkai tampa beveik nebylus.