Kodėl lėktuvuose beveik niekada nepamatysite 13-os eilės — priežastis netikėta

Įlipate į lėktuvą, akimis ieškote savo vietos, praeinate 11-ą, 12-ą eilę – ir staiga jau stovite prie 14-os. Iš pradžių gali pasirodyti, kad kažkur suklydo palydovas, bilietų sistema ar jūs patys. Tačiau ne: daugelyje lėktuvų 13-os eilės iš tiesų nėra.

Keisčiausia tai, kad išnyksta ne pati sėdynių vieta. Keleiviai vis tiek sėdi tame pačiame salono plote, lėktuvas dėl to netampa trumpesnis, o vežėjui nereikia atsisakyti pajamų. Tiesiog po 12-os eilės ant bagažo lentynų ar sėdynių numerių atsiranda 14-as skaičius.

Ilgai buvo galima manyti, kad tai tik sena, juokinga prietarų liekana. Vis dėlto aviacija yra sritis, kurioje žmonių savijauta, pasitikėjimas ir net mažiausias nerimas kartais lemia daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Todėl vienas praleistas skaičius tampa savotišku kompromisu tarp racionalumo ir keleivių jausmų.

Skaičius, kurio daliai žmonių nesinori matyti ant bilieto

Skaičius 13 daugelyje Vakarų kultūrų siejamas su nesėkme. Vieniems tai atrodo visiškai nerimta, kiti vengia 13-o aukšto, 13-o kambario viešbutyje ar net penktadienio, sutampančio su trylikta mėnesio diena. Lėktuve šis jausmas gali sustiprėti vien dėl pačios kelionės aplinkos: žmogus sėdi aukštai virš žemės, negali bet kada išlipti ir turi mažiau kontrolės nei automobilyje ar traukinyje.

Todėl keleiviui, kuris ir taip bijo skristi, vieta 13A ar 13F gali tapti visai nereikalingu papildomu dirgikliu. Ne todėl, kad skaičius keičia saugumą, o todėl, kad jis primena apie baimę. Kartais užtenka mažos detalės, kad prieš pakilimą žmogus pradėtų įsitempti, nervingai tikrintų saugos diržą ar dar kartą klaustų, ar tikrai viskas gerai.

Oro bendrovėms toks nerimas paprastai nieko gero neduoda. Jei dalis keleivių vengia vienos eilės, prašo persodinti ar jaučiasi prastai, paprasčiau numerį praleisti. Tai nėra techninis aviacijos reikalavimas ir ne saugumo taisyklė – tai veikiau paslaugos sprendimas, leidžiantis išvengti bereikalingų diskusijų.

Lėktuvas nepraranda nė vienos vietos

Praleista 13-oji eilė kartais sukelia kitą įtarimą: gal lėktuve esama kokios nors ypatingos vietos, kurios bendrovės nenori rodyti? Iš tikrųjų paslapties čia nėra. Fizinė eilė lieka, tik jos numeris pakeičiamas – po 12-osios keleiviai sėdi 14-ojoje.

Toks sprendimas patogus ir pačiai bendrovei. Salono planas išlieka aiškus, vietų skaičius nesikeičia, o rezervavimo sistemoje pakanka naudoti kitą numeraciją. Keleiviui, kuriam skaičiai nesvarbūs, tai tėra trumpa akimirka einant praėjimu. Tam, kuriam 13 kelia blogą nuojautą, tai gali būti priežastis skristi ramiau.

Panašiai elgiasi ir dalis viešbučių, gyvenamųjų pastatų ar kitų paslaugų vietų. Jie nesako, kad skaičius iš tiesų pavojingas, bet pripažįsta paprastą dalyką: žmonės sprendimus priima ne vien pagal logiką. Kartais komfortą lemia ne papildoma pagalvė ar daugiau vietos kojoms, o tai, kad nereikia visos kelionės praleisti galvojant apie nemalonų simbolį.

Kodėl lėktuvuose beveik niekada nepamatysite 13-os eilės — priežastis netikėtaNuotrauka: Pexels / Thomas

Ne visur dingsta būtent 13-as skaičius

Įdomu tai, kad praleidžiami numeriai priklauso nuo šalies ir keleivių kultūrinių įpročių. Ten, kur 13 nelaikomas ypatingai nelaimingu, jis gali ramiai likti salono plane. Užtat kai kuriose Azijos rinkose dažniau vengiama skaičiaus 4, nes jo skambesys kai kuriose kalbose siejamas su mirtimi.

Vadinasi, lėktuvo eilių numeriai nėra vien sausa navigacija. Jie rodo, kam oro vežėjas parduoda bilietus ir į kokius keleivių lūkesčius atsižvelgia. Tarptautiniame reise vienam žmogui 13 bus tik skaičius, kitam – priežastis nepatogiai šyptelėti, o trečias net nepastebės, kad po 12-os iškart prasidėjo 14-a.

Tai taip pat primena, kad prietarai nėra vien senų pasakojimų dalis. Net technologijų ir griežtų procedūrų kupinoje aviacijoje jiems kartais paliekama vietos – ne dėl to, kad pilotai ar inžinieriai jais vadovautųsi, bet dėl keleivių emocinės ramybės.

Ar verta dėl to sukti galvą prieš skrydį?

Jei gavote vietą 14-oje eilėje, nereikia ieškoti paslėpto paaiškinimo. Tai gali būti paprasčiausia 13-osios eilės vieta, tik kitu pavadinimu. Saugumą lemia ne skaičius ant sėdynės, o lėktuvo priežiūra, įgulos darbas, procedūros ir daugybė patikrinimų, kurių keleivis net nemato.

Vis dėlto, jei skrydis kelia nerimą, verta sau padėti labai paprastai: atvykti ne paskutinę minutę, pasirinkti vietą, kurioje jaučiatės patogiau, ir nebandyti prieš kelionę perskaityti visų įmanomų bauginančių istorijų. Kai kuriems ramiau sėdėti prie praėjimo, kitiems – prie lango, o dar kitiems svarbu būti arčiau sparno, kur mažiau jaučiami judesiai.

Oro bendrovėms ši smulkmena irgi yra pamoka. Keleivis vertina ne tik tai, ar jį saugiai nugabens į kitą miestą. Jis prisimena ir tai, ar kelionėje jautėsi suprastas – net jeigu tas supratimas prasideda nuo vieno nepanaudoto skaičiaus.

13-os eilės nebuvimas nėra ženklas, kad danguje galioja kitokios taisyklės. Tai ženklas, kad net skrendant kelių kilometrų aukštyje žmogus atsineša savo įpročius, baimes ir mažus ritualus. Kartais, kad kelionė prasidėtų ramiau, užtenka ne įveikti prietarą, o tiesiog jo neparašyti ant bilieto.