Užsisakiau pigiausią skrydį, bet gale sumokėjau beveik dvigubai – štai kur pradingo sutaupyti pinigai
Ekrane šviečia viliojanti kaina: savaitgalio kelionė į kitą Europos miestą kainuoja mažiau nei vakarienė dviem. Žmogus paspaudžia „pirkti“, pasidžiaugia, kad pagaliau pagavo gerą pasiūlymą, ir tik po keliolikos minučių pamato visai kitą sumą. Prie bilieto prisidėjo mokestis už rankinį bagažą, vietos pasirinkimą, draudimą, gal dar ir už atsiskaitymą ar registraciją. Pigiausias skrydis staiga nebeatrodo toks pigus.
Toks jausmas pažįstamas daugeliui: lyg ir niekas neapgavo, nes kiekviena papildoma eilutė buvo parodyta, tačiau pradinis skaičius ir galutinė suma gyvena tarsi skirtinguose pasauliuose. Didžiausias nusivylimas dažnai kyla ne dėl kelių ar keliolikos eurų. Jis kyla tada, kai supranti, kad pasirinkai skrydį pagal kainą, kurios realiai negalėjai išlaikyti.
Mažiausia bilieto kaina paprastai reiškia ne „kelionę be rūpesčių“, o pačią bazinę teisę sėdėti lėktuve konkrečiu maršrutu. Viskas, kas įprastoje kelionėje atrodo savaime suprantama – didesnis krepšys, galimybė sėdėti šalia vaiko, ramybė dėl pasikeitusių planų – gali tapti atskiru pasirinkimu. O pasirinkimai, sudėti vienas po kito, ir suvalgo tą gražiai atrodžiusį sutaupymą.
Maža kaina dažnai telpa tik į mažą kuprinę
Dažniausiai pirmasis netikėtumas laukia prie bagažo. Žmogus pamato mažą bilieto kainą, o tik vėliau įsigilina, kad į ją įeina tik nedidelis asmeninis daiktas, telpantis po sėdyne. Vienam trumpam savaitgaliui to gal ir pakanka, tačiau žiemą, keliaujant su vaikais ar vežantis bent kelias dovanas, vietos staiga pritrūksta.
Tada prasideda skaičiavimas: gal užteks papildomo salono bagažo, o gal vis dėlto reikės registruoto lagamino? Bėda ta, kad šį sprendimą žmonės neretai priima jau paskutinėmis užsakymo minutėmis, skubėdami neperžiūrėję taisyklių. Dar brangiau gali kainuoti bagažas, kurio dydis ar svoris neatitinka įsigyto tarifo ir kurį tenka tvarkyti jau oro uoste.
Čia ypač lengva apsigauti šeimai. Vienas suaugusysis gali keliauti su maža kuprine, bet vaikui reikia papildomų drabužių, užkandžių, kartais – vežimėlio ar kitų daiktų. Senjorui taip pat ne visuomet patogu savaitės kelionę sutalpinti į griežtai riboto dydžio krepšį. Bilietas pigus tol, kol keliautojo poreikiai sutampa su jo ribomis.
Vieta lėktuve tampa ne tik patogumo klausimu
Antrasis punktas, kuriame išnyksta dalis sutaupytų pinigų, yra vietų pasirinkimas. Skrendant vienam ir neilgai, atsitiktinai skirta vieta daugeliui nėra drama. Tačiau pora, šeima ar kartu keliaujantys draugai paprastai nori bent jau nebūti išmėtyti po skirtingas salono eiles.
Tėvams tai ne vien noras sėdėti greta. Mažam vaikui skrydis ir taip gali būti įtemptas, todėl atskira vieta kitame lėktuvo gale nėra patraukli nei šeimai, nei aplinkiniams keleiviams. Žmogus, kuris turi daugiau judėjimo sunkumų, gali norėti vietos arčiau praėjimo, o aukštesni keleiviai kartais svarsto apie papildomą erdvę kojoms. Kiekvienas toks patogumas turi savo kainą.
Ironiška, kad žmogus kartais sumoka už vietas vien dėl nerimo. Jis nežino, ar sistema automatiškai susodins keliaujančius kartu, nenori rizikuoti ir pasirenka mokamą variantą. Tai suprantama, bet prieš spaudžiant patvirtinimą verta paklausti savęs paprastai: ar ši paslauga tikrai būtina, ar ją renkuosi todėl, kad užsakymo lange bijau priimti nepatogų sprendimą?

Draudimas ir kiti priedai atsiranda tada, kai skubame
Užsakymo puslapiai dažnai sukurti taip, kad papildomi pasiūlymai pasirodytų pačiu metu, kai žmogus jau pavargęs lyginti datas ir kainas. Siūlomas draudimas, pirmenybinis įlaipinimas, lankstesnės bilieto sąlygos, automobilio nuoma, apgyvendinimas ar kitokie kelionės priedai. Kai kurie jų gali būti vertingi, tačiau jie neturėtų atsidurti krepšelyje vien todėl, kad paspausti „tęsti“ atrodo greičiau.
Draudimas yra geras pavyzdys. Keliautojui jis gali suteikti reikalingą apsaugą, ypač jei planai brangūs ar neapibrėžti. Tačiau prieš perkant verta pasižiūrėti, ar panaši apsauga jau nėra įtraukta į turimą kelionių draudimą, banko kortelės paketą ar kitą sutartį. Dvigubai apmokėta ramybė ramybės neprideda.
Dar vienas spąstas – kelionės planavimas dalimis. Iš pradžių žmogus paima pigų skrydį, po to atskirai nusiperka bagažą, vietas ir kitas paslaugas, o galiausiai nustemba pamatęs bendrą sumą. Todėl skrydį verta vertinti ne kaip vieną ryškią kainą reklamoje, bet kaip visą kelionės į oro uostą ir iš jo biudžetą.
Pigių skrydžių logika nėra bloga, bet ji reikalauja dėmesio
Mažų kainų skrydžiai nėra savaime apgaulė. Jie daugeliui atvėrė galimybę dažniau aplankyti artimuosius, trumpam ištrūkti į kitą šalį ar leistis į kelionę, kurios anksčiau būtų tekę atsisakyti. Verslo logika čia gana aiški: bazinė paslauga siūloma už mažesnę kainą, o papildomai moka tie, kuriems reikia daugiau.
Problema prasideda tada, kai keliautojas į kainų palyginimą įtraukia tik pradinį skaičių. Skrydis, kuris paieškoje atrodo brangiau, gali būti palankesnis, jei į jo kainą jau įeina didesnis bagažas, patogesnis laikas ar mažiau išlaidų kelionei iki oro uosto. Ryto reisas iš tolimiau esančio oro uosto kartais „sutaupo“ bilietui, bet kainuoja nakvynę, degalus, stovėjimą ar labai ankstyvą taksi.
Protingiausia prieš mokant sustoti kelioms minutėms ir suskaičiuoti galutinį variantą dviem kryptimis. Reikia įvertinti bagažą, vietas, draudimą, nuvykimą iki oro uosto, automobilio palikimą ir tai, ar išvykimo laikas neprivers išleisti daugiau kitur. Jei keliauja keli žmonės, verta skaičiuoti visos grupės, o ne vieno keleivio kainą – tuomet skirtumai tarp pasiūlymų pasimato labai greitai.
Geriausias pigus skrydis nėra tas, kurio kaina pirmoji iššoka ekrane. Jis yra tas, po kurio apmokėjimo nebereikia suirzus sakyti: „Palauk, tai už ką dar sumokėjau?“
Komentarai
Parašyti komentarą
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?



Būkite pirmi ir pradėkite diskusiją.