Ekspertai įvardijo įprotį, kuris tyliai kenkia telefono baterijai

„Palik, per naktį pasikraus“, – ši frazė namuose nuskamba taip dažnai, kad retas net susimąsto. Telefonas padedamas prie lovos, prijungiamas prie laido ir iki ryto guli šalia pagalvės ar ant naktinio staliuko. Ryte ekrane – 100 procentų, todėl atrodo, kad viskas padaryta teisingai.

Tačiau baterijai svarbus ne vien tas skaičius ekrane. Vienas tyliai ją alinantis įprotis yra ilgai laikyti telefoną prijungtą prie įkroviklio tada, kai jis jau pilnas, ypač jei įrenginys tuo metu kaista. Tai nereiškia, kad vienas toks vakaras sugadins telefoną, bet kasnakt kartojamas ritualas per ilgesnį laiką gali prisidėti prie greitesnio baterijos dėvėjimosi.

Žmogus dažniausiai pastebi ne patį procesą, o jo pasekmę: telefonas, kuris anksčiau iki vakaro ramiai išgyvendavo vienu įkrovimu, po metų ar dvejų ima prašytis laido jau popiet. Tuomet kaltinamos programėlės, ryšys, ekrano ryškumas, nors dalis atsakymo gali slypėti tame pačiame įkrovimo laide prie lovos.

Problema prasideda ne nuo laido, o nuo karščio

Šiuolaikiniai telefonai turi įkrovimo valdymo sistemas, todėl jie nebesiunčia energijos į bateriją visiškai nekontroliuojamai vien todėl, kad laidas įkištas į lizdą. Vis dėlto baterijai nėra idealu ilgai būti ties pilna įkrova, o didžiausias jos priešas dažnai būna šiluma. Jei įrenginys kraunamas po pagalve, ant minkštos lovos, storame dėkle ar šiltoje saulėtoje vietoje, jis prasčiau atvėsta.

Prie to prisideda ir mūsų vakaro įpročiai. Telefonas kraunasi, o žmogus dar naršo socialiniuose tinkluose, žiūri vaizdo įrašus, kalbasi vaizdo skambučiu ar palieka veikti daugybę programėlių. Įrenginys vienu metu gauna energijos ir pats intensyviai dirba, tad sušilimas tampa visai natūralus.

Dažniausiai nieko dramatiško neįvyksta: telefonas tiesiog pamažu praranda ankstesnę ištvermę. Baterija yra dėvima detalė, todėl jos talpa laikui bėgant ir taip mažėja. Tačiau nuolatinis karštis bei ilgos valandos ties maksimalia įkrova šį procesą gali paspartinti, o vartotojui tai kainuoja ne tik daugiau nervų, bet galiausiai ir remontą ar naują įrenginį.

Ekspertai įvardijo įprotį, kuris tyliai kenkia telefono baterijaiNuotrauka: Pexels / Lum3n

Kodėl šis įprotis taip lengvai prilimpa

Vakarinis krovimas atrodo patogiausias sprendimas. Dirbančiam žmogui nereikia dieną galvoti apie procentus, šeimai telefonas ryte būtinas dėl skambučių, kelio į darbą, mokyklos žinučių ar banko programėlės. Niekas nenori išeiti iš namų su 42 procentais ir visą dieną mintyse skaičiuoti, ar užteks iki vakaro.

Senjorui telefonas dažnai yra ryšys su artimaisiais ir saugumo jausmas, todėl noras kas rytą matyti pilną bateriją visiškai suprantamas. Tėvai taip pat nori, kad vaiko telefonas būtų įkrautas, ypač jei šis grįžta vienas ar po pamokų vyksta į būrelius. O keliaujantys, vairuotojai ir daug skambučių turintys darbuotojai kartais tiesiog neturi prabangos laukti, kol baterija pasieks „idealesnį“ lygį.

Dėl to neverta iš vieno naktį kraunančio telefono daryti katastrofos. Patogumas irgi turi vertę, o baterija nėra daiktas, kurį reikia saugoti iki absurdiškumo. Esmė paprastesnė: jei telefonas kasnakt kelias valandas guli karštas, suspaustas pataluose ir visiškai pilnas, tai jau ne patogus įprotis, o bereikalinga apkrova.

Kaip krauti ramiau ir neprarasti patogumo

Pirmas praktiškas žingsnis – kraunamą telefoną laikyti ant kieto, atviro paviršiaus, o ne lovoje ar po pagalve. Jei įrenginys akivaizdžiai kaista, verta nuimti storą dėklą ir patikrinti, ar laidas bei įkroviklis nėra pažeisti. Karštas telefonas nėra ženklas, kurį reikėtų ignoruoti vien dėl to, kad jis vis dar veikia.

Jeigu telefono nustatymuose yra adaptyvaus ar optimizuoto įkrovimo funkcija, ją verta įjungti. Tokios funkcijos gali padėti telefonui ne visą naktį laikytis ties maksimaliu įkrovos lygiu, o galutinį įkrovimą priderinti prie įprasto žmogaus kėlimosi laiko. Tai ypač patogu tiems, kurie nenori keisti vakaro rutinos, bet nori bateriją tausoti be papildomų rūpesčių.

Kai yra galimybė, telefoną galima prijungti anksčiau vakare ir atjungti prieš miegą, nelaukiant būtinai 100 procentų. Taip pat nereikia nuolat laukti, kol baterija visiškai išseks – gilesnis iškrovimas nėra joks naudingas „pravalymas“, kaip kartais vis dar manoma. Svarbiausia ne vaikytis tobulo procento, o vengti dviejų dalykų: ilgalaikio perkaitimo ir nuolatinio baterijos laikymo kraštutinumų režime.

Telefonas neturi tapti dar vienu namų daiktu, apie kurį nerimaujame kiekvieną vakarą. Tačiau verta prisiminti: bateriją dažniausiai trumpina ne vienas pamirštas laidas, o daugybė mažų, patogių kompromisų, kurių nė nepastebime. Kartais užtenka perkelti telefoną nuo pagalvės ant stalo, kad ryto 100 procentų nekainuotų rytdienos kantrybės.