Senas telefonas dar veikia, bet gali tapti pavojingas: ekspertai ragina patikrinti vieną dalyką

Ar turite stalčiuje seną telefoną, kurį vis atidedate „dėl visa ko“? Gal jis dar įsijungia, priima skambučius, o kartais net praverčia, kai pagrindinio telefono baterija išsikrauna. Tačiau vien tai, kad ekranas šviečia ir telefonas atrodo gyvas, dar nereiškia, jog jį saugu palikti krautis ant komodos, automobilyje ar tarp senų laidų.

Didžiausio dėmesio prašo ne ekranas, ne kamera ir net ne pasenusi programinė įranga. Reikėtų apžiūrėti bateriją. Būtent ji senstant gali tapti ne tik nemaloniu rūpesčiu, kai telefoną tenka krauti kelis kartus per dieną, bet ir realia priežastimi nepalikti įrenginio be priežiūros.

Seni telefonai dažnai gyvena keistą gyvenimą: pusmetį praguli stalčiuje, paskui ištraukiami kelionei, vaikui pažaisti ar kaip atsarginis ryšio aparatas. Tada prijungiamas pirmas pasitaikęs laidas, paliekamas krautis per naktį ir apie jį pamirštama. Problema prasideda ne nuo vieno tokio karto, o nuo metų, karščio, smūgių ir nuolatinio baterijos dėvėjimosi.

Vienas ženklas, kurio nereikėtų nurašyti senam dėkliukui

Paimkite telefoną į ranką ir pažiūrėkite, ar jo korpusas vis dar prigludęs taip, kaip anksčiau. Jei galinis dangtelis, ekranas ar rėmelis atrodo kiek pakilęs, atsivėręs, telefonas nebėra lygus gulėdamas ant stalo, tai gali rodyti išsipūtusią bateriją. Kartais pokytis būna labai menkas, todėl žmogus jį palaiko atsilaisvinusiu dėkliuku ar tiesiog senatvės ženklu.

Baterija neturėtų stumti ekrano, skirti korpuso dalių ar keisti telefono formos. Jei taip nutiko, nereikia bandyti dangtelio prispausti atgal, spausti iškilimo pirštu ar juo labiau pradurti baterijos. Tokie „namų remonto“ sprendimai gali sugadinti elementą ir padidinti perkaitimo ar užsidegimo riziką.

Sunerimti verta ir tada, kai telefonas neįprastai kaista kraunamas, skleidžia aitrų cheminį kvapą, greitai praranda įkrovą arba pats išsijungia net rodydamas, kad baterijos dar pakanka. Kiekvienas šis požymis atskirai nebūtinai reiškia blogiausią scenarijų, bet kartu su pakitusiu korpusu jie yra aiškus signalas nebeapsimesti, kad „dar veikia – vadinasi, viskas gerai“.

Stalčiuje jis atrodo ramus, bet baterija vis tiek sensta

Ličio jonų baterijos dėvisi ir tada, kai telefonu beveik nesinaudojama. Ilgas gulėjimas visiškai išsikrovus, karštis vasarą, šaltis automobilyje, senas ar pažeistas įkrovimo laidas – visa tai nėra geras fonas įrenginiui, kuris jau atitarnavo nemažai metų. Iš pirmo žvilgsnio telefonas gali atrodyti tvarkingas, tačiau jo viduje vykstantys pokyčiai akiai nematomi.

Dažniausiai žmogus susierzina dėl praktinės pusės: telefonas lėtas, kraunasi ilgai, o įkrova dingsta per kelias valandas. Vis dėlto senos baterijos bėda yra ne vien nepatogumas. Kai ji praranda stabilumą, įrenginys gali labiau kaisti, ypač prijungtas prie elektros tinklo arba paliktas saulėtoje vietoje.

Todėl ypač prastas įprotis – krauti tokį telefoną po pagalve, ant sofos, lovoje ar tarp drabužių. Minkšti audiniai sulaiko šilumą, o žmogus dažnai nė nepastebi, kad įrenginys kaista labiau nei turėtų. Senas atsarginis telefonas nėra mažiau vertas atsargumo vien todėl, kad jį į rankas paimate retai.

Senas telefonas dar veikia, bet gali tapti pavojingas: ekspertai ragina patikrinti vieną dalykąNuotrauka: Pexels / Eleonora Vokueva

Kodėl vieni numoja ranka, o kiti net nenori jo laikyti namuose

Šeimai senas telefonas dažnai atrodo naudingas: juo galima paskambinti seneliui, duoti vaikui kelionėje, laikyti automobilyje nenumatytiems atvejams. Dėl to gaila jį išmesti, ypač jei naujas aparatas kainuoja, o senasis formaliai atlieka pagrindinę funkciją. Tačiau būtent tokie „dar pravers“ daiktai dažniausiai ir lieka be jokios priežiūros.

Senjorui gali būti sunku atsisveikinti su telefonu, prie kurio priprato: aiškūs mygtukai, pažįstamas meniu, visi kontaktai jau sudėti. Tėvai tuo metu dažnai mato kitą pusę – telefonas neatrodo naujas, todėl jį duoti vaikui atrodo saugesnė ir pigesnė išeitis. Tačiau vaikui nereikėtų atiduoti įrenginio su pažeistu korpusu, kaistančia baterija ar neaiškiu įkrovikliu.

Yra ir darbuotojų bei taisyklų pusė. Ne kiekvieną seną telefoną apsimoka remontuoti, nes keitimo kaina gali priartėti prie kito naudoto įrenginio vertės. Vis dėlto baterijos problema nėra tas gedimas, kurį verta ignoruoti vien dėl taupymo: kartais protingiausias sprendimas yra saugiai pakeisti bateriją, o kartais – neberizikuoti ir telefoną atiduoti tvarkyti kaip elektronikos atlieką.

Jei telefonas įtartinas, svarbiausia nebandyti jo „dar truputį“ pakrauti

Pastebėjus išsipūtimą ar kitus nerimą keliančius ženklus, telefoną geriausia nustoti krauti ir nebenaudoti. Jei įmanoma, jį reikėtų laikyti atokiau nuo šilumos šaltinių, tiesioginių saulės spindulių, popieriaus, tekstilės ir kitų lengvai užsidegančių daiktų. Jo nereikėtų ardyti namuose, spausti korpuso ar nešti kišenėje vien todėl, kad reikia persikelti nuotraukas.

Nuotraukas, kontaktus ir kitus svarbius duomenis verta išsisaugoti anksčiau, kol telefonas dar veikia normaliai. Tačiau jei jis aiškiai išsipūtęs, stipriai kaista ar atrodo pažeistas, duomenų gelbėjimas neturėtų virsti kelių valandų krovimu ant virtuvės stalo. Tokiu atveju saugiau kreiptis į įrenginių priežiūros specialistus arba iškart pasirūpinti tinkamu atidavimu elektronikos atliekoms.

Netvarkingų telefonų nereikėtų mesti į buitinių šiukšlių konteinerį. Baterijose esančios medžiagos reikalauja atskiro tvarkymo, o suspaustos ar pažeistos atliekos gali kelti problemų jau surinkimo ir rūšiavimo metu. Kartais atsisveikinimas su senu telefonu yra ne bereikalingas išmetimas, o paprasčiausias būdas apsaugoti namus ir aplinką.

Senas telefonas gali būti visai geras atsarginis daiktas, jei jis laikomas protingai ir jo baterija sveika. Bet jeigu korpusas pradėjo skilti, ekranas kilti, o telefonas kaista lyg paliktas saulėje, neverta laukti, kol jis „visai suges“. Ar tikrai tas aparatas stalčiuje vertas rizikos vien todėl, kad dar kartais parodo įkrovimo ženklą?