Nusipirkau pigų ilgintuvą ir tik namuose perskaičiau, kiek vatų jis iš tikrųjų atlaiko

Ar esate grįžę iš parduotuvės su, atrodytų, paprastu pirkiniu, o namuose ant mažos etiketės perskaitę tai, ko prie lentynos net nepastebėjote? Ilgintuvas kainavo nedaug, kištukinių lizdų – keli, laidas atrodo tvarkingas. Tačiau įdėjus jį prie televizoriaus spintelės ar virtuvės stalviršio staiga kyla klausimas: ar čia tikrai galima jungti viską, ko reikia?

Ant pakuotės ar paties ilgintuvo dažnai smulkiomis raidėmis nurodoma maksimali apkrova vatais ir srovė amperais. Vienas skaičius gali pakeisti visą planą: vietoj virdulio, oro gruzdintuvės ir kavos aparato vienoje vietoje tenka rinktis, ką jungti pirmiausia. Ir tai nėra perdėtas atsargumas – pigus ilgintuvas pats savaime nebūtinai blogas, bet jo galimybės gali būti gerokai kuklesnės, nei sufleruoja keli patogiai sudėti lizdai.

Keli lizdai dar nereiškia, kad galima jungti viską

Dažniausia klaida prasideda labai nekaltai. Į vieną ilgintuvą įjungiamas telefonų įkroviklis, maršrutizatorius, televizorius, galbūt lempa – ir viskas veikia be priekaištų. Tada atsiranda papildomas poreikis: greitai užvirti vandens, pasijungti šildytuvą, išsiurbti kambarį ar paruošti vakarienę su elektriniu prietaisu.

Bėda ta, kad ilgintuvas vertina ne lizdų skaičių, o bendrą visų vienu metu veikiančių prietaisų apkrovą. Jei ant jo nurodyta maža maksimali galia, vienas daug elektros naudojantis prietaisas gali priartėti prie ribos arba ją viršyti. Tokiu atveju neužtenka argumento, kad „juk įkišau tik vieną kištuką“.

Galia vatais parodo, kiek elektros apkrovos ilgintuvas gali saugiai atlaikyti. Buitiniame tinkle orientyrui galima naudoti paprastą taisyklę: galia gaunama įtampą padauginus iš srovės stiprio. Lietuvoje tinklo įtampa yra apie 230 V, todėl ant ilgintuvo nurodyti amperai nėra bereikšmė techninė smulkmena – jie tiesiogiai pasako, kokiai bendrai apkrovai jis skirtas.

Virtuvėje ir prie šildytuvo riba pasiekiama greičiausiai

Telefonų įkrovikliai, televizorius ar stalinė lempa paprastai ilgintuvui nėra tas pats, kas virdulys, skrudintuvas, elektrinis šildytuvas ar plaukų džiovintuvas. Pastarieji prietaisai šilumą sukuria naudodami daug energijos, todėl jų apkrova dažnai būna didelė. Būtent čia žmogus namuose ir pajunta skirtumą tarp patogaus laido bei saugaus sprendimo.

Virtuvėje tai ypač klastinga, nes dažnai skubama. Kol verda vanduo, įjungiamas kavos aparatas, šalia veikia kitas prietaisas, o lizdas sienoje toliau pasiekiamas tik per ilgintuvą. Vienas toks rytas gali praeiti ramiai, bet nuolatinis darbas ties riba ar virš jos nėra gera buitinė praktika.

Panaši situacija susidaro šaltuoju metu, kai viename kambaryje trūksta šilumos ir į pagalbą pasitelkiamas kilnojamas šildytuvas. Senjorui gali būti patogu turėti jį šalia fotelio, šeimai – vaikų kambaryje, o nuomojamame būste tai kartais atrodo vienintelis greitas sprendimas. Tačiau didelės galios prietaisus saugiausia jungti tiesiai į tvarkingą sieninį lizdą, o ne į atsitiktinį lengvą ilgintuvą, ypač jei prie jo jau prijungta kitų daiktų.

Nusipirkau pigų ilgintuvą ir tik namuose perskaičiau, kiek vatų jis iš tikrųjų atlaikoNuotrauka: Pexels / Markus Spiske

Problema ne vien pigioje prekėje

Nusivylimas suprantamas: žmogus mato kelis lizdus ir tikisi, kad jie skirti kasdieniams namų poreikiams. Parduotuvėje retas ima skaičiuoti prietaisų galią, ypač kai pirkimas vyksta po darbo, tarp kitų smulkių reikalų. Kaina tampa paprasčiausiu orientyru, o informacija ant pakuotės – detalė, kurią perskaitome jau išvynioję laidą namuose.

Tačiau ir gamintojų bei prekybininkų pusę galima suprasti: rinkoje reikia skirtingų ilgintuvų. Vieni skirti mažai elektronikai, kiti – didesnei apkrovai, darbui garaže ar virtuvėje. Problema atsiranda tada, kai svarbiausias skaičius pateikiamas taip, kad pirkėjas jį pamato tik jau priėmęs sprendimą.

Dar sudėtingiau, kai prie vieno ilgintuvo prijungiamas kitas. Taip lizdų staiga daugėja, bet leistina pirmojo ilgintuvo apkrova nuo to nepadidėja. Laidai pasislepia po kilimu, už spintelės ar tarp baldų, jungtys kaista nepastebimai, o žmogus mato tik tai, kad prietaisai vis dar įsijungia.

Ką verta padaryti dar prieš įjungiant pirmą prietaisą

Pirmiausia verta pažiūrėti ne tik į kainą ar lizdų skaičių, bet ir į žymėjimą ant korpuso bei pakuotės: maksimalią galią vatais, srovę amperais, ar yra įžeminimas, ar ilgintuvas turi perkrovos apsaugą. Jei planuojama jungti galingesnį prietaisą, jo paties etiketėje ar instrukcijoje taip pat būna nurodyta galia. Svarbu skaičiuoti ne vieną daiktą, o visus, kurie gali veikti tuo pačiu metu.

Jeigu abejojate, geriau pasirinkti paprastesnį kelią: galingą prietaisą jungti į sieninį lizdą ir neapkrauti ilgintuvo keliomis užduotimis vienu metu. Nereikėtų naudoti pažeisto, neįprastai šylančio, traškančio ar apdegusio ilgintuvo. Laidas neturėtų būti suspaustas baldais, uždengtas kilimu ar paliktas ten, kur jį lengva užkliudyti.

Jei namuose nuolat trūksta lizdų, tai jau ženklas, kad problema gali būti ne ilgintuvo pasirinkime. Kartais verta pergalvoti prietaisų vietą, o jei reikia – pasitarti su kvalifikuotu elektriku dėl papildomų lizdų. Vienas gerai parinktas sprendimas dažnai kainuoja mažiau nervų nei nuolatinis bandymas išspausti daugiau iš plono laido.

Pigus ilgintuvas netampa pavojingas vien dėl kainos, kaip ir brangesnis automatiškai neišsprendžia visų rūpesčių. Svarbiausia – nepainioti patogumo su pajėgumu: keli lizdai ant vienos juostos nėra kvietimas prie jų prijungti visą virtuvę. Kartais tas mažas užrašas apie vatus, perskaitytas jau namuose, yra ne nemalonus siurprizas, o laiku pastebėtas priminimas, kad namų saugumas prasideda nuo labai paprastų sprendimų.