Nusipirkau pigų prailgintuvą virtuvei: elektrikas pasakė, kokios klaidos nedaryti

Ilgai atrodė, kad virtuvėje prailgintuvas yra visai nekaltas daiktas: nusipirkai pigesnį, padėjai už spintelės ir pamiršai. Juk jis reikalingas tik tada, kai vienoje vietoje susirenka virdulys, kavos aparatas, trintuvas ar telefonų įkrovikliai. Tačiau būtent taip prasideda klaida, kuri iš pradžių nepastebima, o vėliau gali kainuoti ne tik sugadintą prietaisą.

Virtuvėje elektros laidai dažnai gyvena sudėtingą gyvenimą. Ant stalviršio trūksta rozečių, po kojomis maišosi laidai, šalia garuoja puodas, o vakare norisi vienu metu įjungti viską, kas pagreitintų vakarienę. Elektrikas tokioje situacijoje pirmiausia atkreiptų dėmesį ne į prailgintuvo kainą ar spalvą, bet į vieną įprotį: ar į jį nejungiama per daug galingų prietaisų vienu metu.

Pigus prailgintuvas nebūtinai reiškia, kad jis iš karto pavojingas. Problema atsiranda tada, kai jis pasirenkamas ne pagal tikrąją paskirtį, o pagal principą „kad tik būtų daugiau lizdų“. Virtuvėje tai ypač klastinga, nes čia net mažas prietaisas iš pirmo žvilgsnio gali vartoti daug elektros.

Vienas laidas, o prie jo – pusė virtuvės

Pažįstama scena: į vieną prailgintuvą įkištas virdulys, kavos aparatas ir skrudintuvas, o laisvame lizde dar kraunamas telefonas. Kol veikia tik vienas prietaisas, viskas atrodo normaliai. Bėda prasideda ryte, kai virdulys kaitina vandenį, kavos aparatas ruošia gėrimą, o kažkas dar nusprendžia įjungti sumuštinių keptuvę.

Tokie prietaisai šilumą gamina ne iš oro – tam reikia nemažai galios. Todėl vienu metu apkrautas prailgintuvas ir jo laidas gali pradėti kaisti, ypač jei jis plonas, prastos kokybės, senas ar jau pažeistas. Pavojus slypi ir tame, kad prailgintuvas dažniausiai paslėptas: už spintelės, po stalu, tarp virtuvės reikmenų. Žmogus gali ilgai nematyti, kad plastikas pakeitė spalvą, kištukas įkaito ar atsirado svilėsių kvapas.

Didžiausia klaida – jungti vieną prailgintuvą į kitą, kad lizdų staiga taptų dar daugiau. Toks sprendimas atrodo patogus per šventes, kraustantis ar įsirengiant virtuvę, kai trūksta vienos rozetės. Tačiau papildomi sujungimai reiškia daugiau kontaktų, daugiau silpnų vietų ir didesnę perkrovos riziką. Lizdų skaičius nereiškia, kad prailgintuvas gali saugiai maitinti tiek galingų prietaisų, kiek jų fiziškai telpa.

Virtuvėje pavojus dažnai prasideda nuo smulkmenos

Virtuvė nėra paprastas kambarys su stalu ir rozetėmis. Čia nuolat yra drėgmės, riebalų garų, trupinių, vandens dubenų ir skubėjimo. Ant laido užtiškęs vanduo, prie kriauklės nuslydęs prailgintuvas ar po spintele suspaustas kabelis gali atrodyti kaip menkniekis, kol vieną dieną kontaktas tampa nesaugus.

Ypač rizikinga prailgintuvą laikyti ant grindų ten, kur plaunama, arba užkišti po kilimėliu. Kilimas paslepia laidą, o kartu neleidžia lengvai pastebėti jo pažeidimo ir gali sulaikyti šilumą. Ne mažiau blogai, kai kabelis suspaudžiamas baldų kojele, prispaudžiamas durelėmis ar nuolat tempiamas už paties laido, o ne už kištuko.

Yra ir kita dažna situacija – atrodo, kad problemos nėra, nes automatas elektros skydelyje neišsijungia. Vis dėlto automatinis jungiklis nėra kvietimas bandyti ribas. Jis skirtas apsaugoti instaliaciją esant tam tikroms gedimo ar perkrovos sąlygoms, bet kasdienėje buityje saugiau ne priartėti prie ribos, o jos apskritai nebandyti. Jei prailgintuvas karštas, lizdas kliba, girdėti spragsėjimas ar jaučiamas svilėsių kvapas, naudoti jo nebegalima – jį reikia atjungti ir pakeisti.

Nusipirkau pigų prailgintuvą virtuvei: elektrikas pasakė, kokios klaidos nedarytiNuotrauka: Pixabay / Engin_Akyurt

Kodėl žmonės vis tiek renkasi pigiausią variantą

Žmogus paprastai neperka prailgintuvo galvodamas apie gaisrą ar gedimą. Jis perka daiktą, kuris turi greitai išspręsti labai paprastą bėdą: rozetė per toli, jų per mažai, o vakarienę reikia pagaminti dabar. Todėl pigiausias variantas atrodo racionalus, ypač kai prailgintuvas iš pažiūros niekuo nesiskiria nuo brangesnio.

Tačiau pigus gaminys kartais turi plonesnį kabelį, silpnesnius kontaktus, mažiau patikimą jungiklį ar tiesiog nėra skirtas didelėms, ilgai veikiančioms apkrovoms. Svarbu ne vien kaina, o aiškiai nurodyti techniniai duomenys, tvarkingas korpusas ir tai, ar prailgintuvas turi įžeminimo kontaktą, kai jo reikia naudojamiems prietaisams. Neaiškios kilmės daiktas be suprantamo ženklinimo virtuvėje nėra gera vieta taupyti.

Kita pusė taip pat suprantama. Ne kiekvienas nuomojamame būste gali iš karto perkelti rozetes ar atnaujinti elektros instaliaciją, o šeima dažnai gyvena taip, kaip leidžia esamas virtuvės išplanavimas. Vis dėlto prailgintuvas turėtų būti laikinas ar papildomas sprendimas, o ne nuolatinis virtuvės elektros centras. Jei jis kasdien maitina kelis galingus prietaisus, tai jau signalas, kad patogiau ir saugiau būtų įrengti papildomą stacionarią rozetę.

Kaip naudoti prailgintuvą be bereikalingos rizikos

Jei prailgintuvas virtuvėje neišvengiamas, pirmiausia verta perskaityti, kokia didžiausia apkrova nurodyta ant jo korpuso ar pakuotės, ir palyginti ją su jungiamais prietaisais. Virdulį, skrudintuvą, gruzdintuvę, elektrinį šildytuvą ar kitą daug galios naudojantį prietaisą geriausia jungti tiesiai į sieninę rozetę. Prailgintuvą palikite mažesnės galios įrenginiams arba naudokite taip, kad galingi prietaisai neveiktų vienu metu.

Laidą laikykite sausai, matomoje ir lengvai pasiekiamoje vietoje, toliau nuo kriauklės, viryklės bei vietų, kur jis gali būti prispaustas. Jei naudojamas ritininis ilgintuvas, jo kabelio nepalikite suvynioto, kai planuojama didesnė apkrova – susukta viela gali labiau kaisti. Ir nereikia laukti akivaizdaus gedimo: įtrūkęs korpusas, pajuodęs lizdas, laisvai besilaikantis kištukas ar įkaitęs jungiklis jau yra pakankama priežastis daiktą pakeisti.

Jeigu virtuvėje nuolat trūksta rozečių, verta ne pirkti dar vieną šakotuvą, o pasikviesti kvalifikuotą elektriką. Jis gali įvertinti, ar esama instaliacija tinkama papildomai apkrovai, ir pasiūlyti saugų sprendimą. Tai ypač aktualu senesniuose butuose, kur viena grandinė kartais aptarnauja daugiau patalpų, nei gyventojas įsivaizduoja. Papildoma tvarkingai įrengta rozetė ilgainiui yra daug ramesnis sprendimas nei laidų raizginys už virtuvės spintelės.

Prailgintuvas virtuvėje neturi būti tas nepastebimas daiktas, apie kurį prisimenama tik tada, kai ima svilti. Keli papildomi lizdai gali būti patogūs, bet elektra nemėgsta sprendimų „laikinai, tik šiandienai“, kurie tęsiasi metų metus. Kartais saugiausias pasirinkimas yra ne dar vienas prailgintuvas, o drąsa pripažinti, kad vienos rozetės virtuvei jau seniai nebeužtenka.