Mokslininkai atskleidžia klimato kaitos poveikį: obuolys, kurį valgys jūsų anūkai, gali būti visiškai kitoks

Šiandien obuolys atrodo toks įprastas produktas, kad sunku įsivaizduoti, jog po kelių dešimtmečių jis gali būti visai kitoks – užaugintas kitoje šalyje, priklausyti kitai veislei, būti kitokio skonio ar kainuoti gerokai daugiau. Tačiau būtent tokį scenarijų vis dažniau nagrinėja klimato ir žemės ūkio tyrėjai.

Klimato kaita veikia ne tik termometrų rodmenis. Ji keičia tai, kur galima auginti tam tikrus augalus, kada jie žydi, kiek vandens jiems reikia ir kokios ligos juos puola. O didžiausias pokytis gali pasirodyti ne rytoj ar po penkerių metų, bet tada, kai dabartiniai vaikai jau turės savo vaikų.

Kai kuriems ūkininkams šie pokyčiai jau nėra tolima teorija. Vienur derlių naikina sausros, kitur – staigūs šalčiai po neįprastai šiltos žiemos, dar kitur problemų kelia karščio bangos. Ir tai paliečia ne tik grūdus. Rizikos zonoje atsiduria obuoliai, kava, vynuogės, pienas ir net kai kurios žuvų rūšys.

Obelys turi vieną problemą, apie kurią pirkėjas parduotuvėje net nesusimąsto

Kad obelys normaliai žydėtų ir duotų stabilų derlių, daugeliui veislių reikia tam tikro kiekio šaltų valandų žiemą. Jei žiemos tampa per šiltos, šis natūralus ciklas gali būti sutrikdytas.

Atrodytų paradoksalu – juk šiltesnis klimatas turėtų reikšti ilgesnį vegetacijos sezoną. Tačiau vaismedžiams vien šilumos neužtenka. Jiems svarbi visa metų laikų seka.

Dar pavojingesnė gali būti kita situacija. Po neįprastai šiltos žiemos medžiai pradeda vegetuoti ir žydėti anksčiau, tačiau tada grįžta kelių dienų šaltis. Pakanka vienos stipresnės šalnos netinkamu metu, kad būtų pažeista didelė dalis būsimo derliaus.

Jeigu tokie svyravimai tam tikrame regione kartosis vis dažniau, augintojams gali tekti atsisakyti įprastų veislių ir rinktis tokias, kurios geriau prisitaiko prie naujų sąlygų.

O tai reiškia, kad po kelių dešimtmečių parduotuvėse galime matyti visai kitokias obuolių veisles nei šiandien.

Problema ta, kad obelų sodo neperkelsi per vieną sezoną

Grūdų lauką kitais metais galima apsėti kita veisle. Su vaismedžiais viskas daug sudėtingiau.

Jeigu paaiškėja, kad regionas tam tikrai obuolių veislei darosi per šiltas ar per sausas, augintojas negali tiesiog kitą pavasarį visko pradėti iš naujo. Naujam sodui reikia laiko.

Pasodintoms obelims gali prireikti kelerių metų, kol jos pradės duoti rimtesnį komercinį derlių. Todėl sprendimus apie tai, ką sodinti šiandien, ūkininkai iš esmės priima galvodami apie klimatą po penkerių, dešimties ar dar daugiau metų.

Būtent dėl to klimato pokyčiai maisto sistemoje dažnai atrodo lėti. Vieną dieną parduotuvėje niekas staiga nepasikeičia. Tačiau po kelių dešimtmečių gali paaiškėti, kad tradicinis obuolių auginimo regionas jau naudoja kitas veisles arba dalis produkcijos atkeliama iš visiškai kitur.

Žali ir raudoni obuoliai

Kava ir vynas gali pasikeisti dar labiau

Obuoliai – tik vienas pavyzdys.

Ypač jautri klimato sąlygoms yra arabikos kava. Jai reikia gana specifinio temperatūros ir drėgmės režimo. Didėjant karščiui ir dažnėjant sausroms, dalis šiandien kavos auginimui tinkamų teritorijų ateityje gali tapti mažiau patrauklios.

Tai nebūtinai reiškia, kad kava išnyks. Greičiau keisis jos geografija ir veislės. Kai kur ūkininkams gali tekti pereiti prie karščiui atsparesnių kavamedžių arba perkelti plantacijas aukščiau į kalnus.

Panaši istorija vyksta ir su vynuogėmis. Temperatūra tiesiogiai veikia, kiek cukraus ir rūgšties sukaupia vynuogės. Šiltesnėmis sąlygomis jos gali sunokti greičiau, turėti daugiau cukraus ir mažiau rūgšties. Tai savo ruožtu keičia ir galutinį vyno skonį bei alkoholio kiekį.

Kai kuriuose regionuose prisideda dar viena problema – miškų ir laukų gaisrai. Dūmai gali paveikti vynuoges dar prieš derliaus nuėmimą, o nemalonūs dūminiai atspalviai vėliau gali atsirasti ir vyne.

Taigi tas pats vyno regionas po kelių dešimtmečių gali gaminti visai kitokio charakterio gėrimą nei šiandien.

Pokyčiai palies net pieną

Karštis veikia ne vien augalus. Jį labai jaučia ir gyvuliai.

Kai karvės patiria ilgalaikį karščio stresą, jos mažiau ėda, daugiau energijos skiria kūno temperatūrai reguliuoti, todėl gali sumažėti pieno primilžis.

Tyrimai rodo, kad karštis gali paveikti ne tik pieno kiekį, bet ir jo sudėtį – riebalų bei baltymų kiekį. O tai svarbu ne vien tiems, kurie perka pieną.

Nuo pieno sudėties tiesiogiai priklauso sūrių, jogurtų ir kitų pieno produktų gamyba. Todėl net nedideli pokyčiai ūkiuose galiausiai gali pasiekti prekybos centrų lentynas.

Jei karštų dienų skaičius didės, ūkiams teks investuoti į geresnį vėdinimą, pavėsį, aušinimą ir vandens tiekimą. Visa tai taip pat kainuoja.

Net žuvys gali „persikraustyti“

Dar vienas pokytis vyksta ten, kur jo beveik nematome – jūrose ir vandenynuose.

Šylant vandeniui, kai kurios žuvų rūšys traukiasi į vėsesnius regionus. Tai reiškia, kad vietose, kur tam tikra žuvis buvo gaudoma dešimtmečius ar net šimtmečius, jos gali likti gerokai mažiau.

Kartu keičiasi ir jūros vandens cheminė sudėtis. Vandenynų rūgštėjimas gali paveikti moliuskus, koralus ir kitas ekosistemas, nuo kurių priklauso daugybė žuvų rūšių.

Pakrančių bendruomenėms tai gali reikšti ne vien kitokį meniu. Kai kur žvejyba yra svarbi vietos ekonomikos ir kultūros dalis, todėl žuvų migracija gali pakeisti ištisų regionų gyvenimą.

Mūsų anūkų maisto krepšelis gali atrodyti kitaip

Visa tai nereiškia, kad ateityje nebeturėsime obuolių, kavos ar pieno. Žemės ūkis nuolat prisitaiko – kuriamos naujos veislės, keičiami laistymo metodai, ieškoma karščiui ir sausrai atsparesnių augalų.

Žmonija jau ne kartą smarkiai pakeitė maisto gamybą. Naujos grūdų veislės, trąšos, drėkinimo sistemos ir modernios technologijos XX amžiuje leido smarkiai padidinti derlių.

Tačiau šį kartą ūkininkams gali tekti prisitaikyti prie greitai besikeičiančių sąlygų.

Todėl pats paprasčiausias šiandienos obuolys yra geras pavyzdys, kaip didžiuliai klimato procesai galiausiai nusileidžia iki mūsų virtuvės stalo.

Po kelių dešimtmečių mūsų anūkai greičiausiai vis dar valgys obuolius. Tačiau visai įmanoma, kad jų mėgstama veislė bus išvesta specialiai šiltesniam klimatui, užauginta regione, kuriame šiandien beveik nėra didelių obelų sodų, ir skoniu skirsis nuo obuolio, kurį šį rudenį parsinešame iš parduotuvės ar nuskiname savo sode.