Nesodinkite jų arti savo namų, nes kitaip puls širšės. Tai jų mėgstamiausi medžiai

Sodindami medį prie terasos ar namo langų dažniausiai galvojame apie pavėsį, gražų vaizdą ir tai, kaip jis atrodys po penkerių ar dešimties metų. Tačiau yra dar vienas dalykas, apie kurį retai pagalvojame – kai kurie medžiai ir krūmai tam tikru metų laiku gali tapti tikra širšių ir vapsvų maitinimosi vieta. Ypač tai pastebima vasaros pabaigoje ir rudenį, kai šiems vabzdžiams tampa svarbūs saldūs augalų syvai, prinokę vaisiai ir kiti lengvai pasiekiami cukraus šaltiniai.

Tai nereiškia, kad pasodinę vieną obelį prie namo būtinai po stogu rasite širšių lizdą. Lizdo vietą vabzdžiai renkasi pagal visai kitus kriterijus – jiems patinka ramios, sausos ir apsaugotos ertmės. Tačiau medis, prie kurio nuolat yra maisto, gali lemti tai, kad širšes prie terasos, langų ar durų matysite gerokai dažniau. Todėl planuojant sodą verta žinoti, kurie augalai joms patraukliausi ir kaip sumažinti problemų riziką.

Vaismedžiai vasaros pabaigoje gali tapti tikru širšių stalu

Jeigu reikėtų išskirti vieną augalų grupę, prie kurios vasaros pabaigoje širšių galima pamatyti dažniausiai, tai būtų vaismedžiai. Obelys, kriaušės ir ypač slyvos pradeda kelti problemų tuomet, kai prinokę vaisiai krenta ant žemės, įskyla arba juos pažeidžia paukščiai. Saldžios sultys ir prasidėjusi fermentacija vilioja ne tik širšes, bet ir paprastas vapsvas bei kitus vabzdžius.

Todėl vienas svarbiausių dalykų visai nesusijęs su medžio kirtimu ar persodinimu. Jeigu vaismedis jau auga prie namo, tiesiog nepalikite po juo pūti nukritusių obuolių, kriaušių ar slyvų. Šiltomis rugsėjo dienomis ant vieno pažeisto vaisiaus gali susirinkti keli vabzdžiai, o po kelių dienų jų toje pačioje vietoje jau gali būti gerokai daugiau. Ypač nemalonu, jei medis auga prie lauko stalo, vaikų žaidimų vietos ar tako, kuriuo nuolat vaikštoma basomis.

Dar viena dažnai nepastebima problema – pernokę vaisiai, likę pačiame medyje. Jie gali įtrūkti ir pradėti skleisti saldų kvapą, todėl jeigu derlius jau sunokęs, geriau jį surinkti laiku.

Beržai ir kiti sultingi medžiai taip pat gali sudominti širšes

Širšės minta ne vien vaisiais. Joms svarbus ir cukringas augalų skystis. Kartais galima pastebėti vabzdžius prie pažeistų medžių šakų ar vietų, kur teka sula. Todėl medžiai su pažeista žieve ar šviežiais ūgliais gali tapti papildomu maisto šaltiniu.

Širšės taip pat nugraužia medienos pluoštą, kurį naudoja savo popieriaus struktūrą primenantiems lizdams statyti. Tačiau būtų klaidinga manyti, kad jos būtinai rinksis konkretų medį vien todėl, kad jo žievė minkštesnė. Medienos lizdui jos gali prisirinkti daugybėje vietų, o maisto šaltinis ir tinkama vieta lizdui nebūtinai būna vienas šalia kito.

Todėl beržo, uosio ar kito medžio visiškai atsisakyti vien dėl širšių nėra būtina. Kur kas svarbiau pagalvoti, kur jis bus pasodintas. Jeigu turite didelį sklypą, medžius, prie kurių vasarą pastebite daug vabzdžių, praktiškiau auginti toliau nuo terasos, pagrindinių durų ir dažnai atidaromų langų.

Vienas dalykas prie namų vilioja širšes dar labiau nei pats medis

Dažnai žmonės ieško „širšių medžio“, nors tikroji problema būna visai šalia. Atvira šiukšliadėžė, saldaus gėrimo likučiai lauke, komposto krūva su vaisiais, neišplautos sulčių ar alaus skardinės ir ant stalo paliktas maistas vabzdžiams gali būti gerokai patrauklesni už bet kurį augalą.

Rugsėjį tai ypač aktualu. Širšių kolonija tuo metu jau būna išaugusi, o darbininkės aktyviai ieško daug energijos suteikiančio maisto. Todėl jos vis dažniau pasirodo prie žmonių stalų, nukritusių vaisių ir saldžių gėrimų.

Jeigu prie namo staiga pradėjo skraidyti gerokai daugiau širšių nei anksčiau, verta ne tik apžiūrėti medžius. Patikrinkite palėpę, pastoges, sienų plyšius, ūkinius pastatus ir kitas apsaugotas ertmes. Nuolatinis intensyvus skraidymas ta pačia kryptimi gali reikšti, kad kažkur netoliese yra lizdas.

Levandos ir mėtos nėra stebuklinga apsauga

Internete dažnai patariama prie namo prisodinti levandų, mėtų ar melisų ir žadama, kad širšės ten nebeskris. Toks patarimas skamba patraukliai, tačiau vien augalų kvapo patikimai apsaugai neužtenka. Net jei tam tikri kvapai vabzdžiams nėra patys maloniausi, šalia esančio saldaus maisto šaltinio jie nebūtinai atsisakys.

Kur kas veiksmingesnės paprastos priemonės: tinkleliai ant langų, uždengiamos šiukšliadėžės, laiku surenkami vaisiai ir užtaisytos ertmės, į kurias vabzdžiai galėtų patekti. Pavasarį taip pat verta apžiūrėti palėpes, pavėsines ir ūkinius pastatus, nes tuo metu peržiemojusios motinėlės pradeda ieškoti vietos naujam lizdui.

Jeigu lizdas jau atsirado prie gyvenamosios zonos, savarankiškai jo ardyti nereikėtų. Ypač vasaros pabaigoje kolonijoje gali būti daug vabzdžių, kurie gindami lizdą tampa agresyvūs.

Medžių atsisakyti nereikia – svarbiausia jų vieta

Obelys, kriaušės, slyvos ar beržai nėra „blogi“ medžiai ir vien jų buvimas nereiškia, kad sklypą užplūs širšės. Tačiau jeigu dar tik planuojate sodą, vaismedžio sodinimas vos už kelių žingsnių nuo terasos nebūtinai bus pats patogiausias sprendimas. Kai rudenį pradės kristi prinokę vaisiai, prie stalo galite turėti gerokai daugiau sparnuotų svečių, nei tikėjotės.

Todėl praktiškiausia vaismedžiams palikti atokesnę sklypo dalį, o nukritusį derlių reguliariai surinkti. Dar svarbiau nepalikti prie namų atvirų saldaus maisto šaltinių ir stebėti, ar širšės nuolat neskrenda į vieną sienos, stogo ar pastogės vietą.

Kartais problema yra ne medis, kurį pasodinome, o tai, ką visą vasarą paliekame po juo. Vienas pūvantis obuolys širšėms gali būti daug įdomesnis už visą gražiai sutvarkytą gėlyną.