Ką daryti, kad vynuogių nepultų vapsvos? Jas galima apsaugoti labai paprastai, tačiau reikės įdėti darbo

Rugpjūtį ar rugsėjį vynmedis pagaliau atrodo taip, kaip laukta visą vasarą: kekės prisipildžiusios, uogos saldėja, o prie jų vis dažniau girdėti įkyrus zvimbimas. Iš pradžių vapsva nutupia tik ant vienos jau įtrūkusios uogos. Po kelių dienų toje pačioje kekėje atsiranda daugiau pažeistų vaisių, sulčių, o kartu – ir visas būrys nepageidaujamų svečių.

Labiausiai apmaudu tai, kad vapsvos dažniausiai pasirodo tada, kai iki derliaus skynimo lieka visai nedaug. Žmogus nenori purkšti to, ką netrukus valgys šeima, bet ir stebėti, kaip sunokusias vynuoges ardo vabzdžiai, nesinori. Gera žinia ta, kad veiksmingiausia apsauga šiuo metu dažniausiai nėra sudėtinga chemija – tai paprastas fizinis barjeras, kuriam reikia kantrybės.

Vapsvas vilioja ne pats vynmedis, o saldžios, lengvai pasiekiamos sultys. Jos dažnai pradeda nuo įskilusios, paukščių pakirstos ar ligos pažeistos uogos, o vėliau pragraužia ir sveikesnių vaisių odelę. Todėl kova dėl derliaus prasideda ne tą dieną, kai virš vynmedžio jau sukasi visas spiečius, bet šiek tiek anksčiau.

Vienos prakiurusios uogos užtenka visai kekei

Vynuogės sunoksta ne vienu metu, todėl prie vynmedžio dažnai užsukama tik pasigrožėti, o ne atidžiai apžiūrėti kiekvieną kekę. Tačiau būtent tokia apžiūra gali išgelbėti nemažą dalį derliaus. Jei kekėje matyti suskilusių, pradėjusių rūgti, parudavusių ar paukščių paliestų uogų, jas verta kuo greičiau atsargiai pašalinti.

Pažeista uoga vapsvai yra tarsi atidarytas saldumynų indelis. Ji randa sultis, o netrukus kvapas pritraukia daugiau vabzdžių. Kai jų daug, skinti vynuoges tampa ne tik nemalonu, bet ir nesaugu – ypač vaikams ar žmonėms, kurie jautriai reaguoja į įgėlimus.

Prie problemos prisideda ir nukritę vaisiai po vynmedžiu, netoliese paliktos pernokusios slyvos, obuoliai ar atviri komposto likučiai. Tvarkinga aplinka vapsvų visiškai neišnykdys, tačiau sumažins vietų, kur jos randa lengvo maisto. Sode kartais svarbiausia ne vien apsaugoti tai, ką norime išsaugoti, bet ir nepalikti šalia papildomo masalo.

Paprastiausias sprendimas – uždengti kiekvieną kekę

Patikimiausiai vynuoges saugo smulkaus tinklelio maišeliai, užmaunami ant atskirų kekių. Jie praleidžia orą ir šviesą, bet neleidžia vapsvoms pasiekti uogų. Tinka specialūs apsauginiai maišeliai vaisiams, smulkus organzos audinys ar kitas lengvas, laidus tinklelis, svarbu, kad akutės būtų pakankamai mažos.

Maišelį reikėtų uždėti tada, kai uogos jau formuojasi ir pradeda keisti spalvą, tačiau dar nėra masiškai puolamos. Jį švelniai apgaubkite aplink kekę ir suriškite prie kotelio taip, kad neliktų plataus tarpo vabzdžiams, bet kotelis nebūtų suspaustas. Maišelis neturi stipriai remtis į uogas: palikite vietos, kad kekė galėtų toliau bręsti ir vėdintis.

Darbo čia iš tiesų bus, ypač jei vynmedis senas ir apkibęs daugybe kekių. Vis dėlto namų sode nebūtina gelbėti kiekvienos uogos. Dažnai protingiau apsaugoti geriausiai sunokstančias, gražiausias kekes, o likusias palikti ankstesniam skynimui. Tai mažiau vargina nei mėginti vėliau atkovoti jau vapsvų užimtą derlių.

Ką daryti, kad vynuogių nepultų vapsvos? Jas galima apsaugoti labai paprastai, tačiau reikės įdėti darboNuotrauka: Unsplash / Marina Yalanska

Didelis tinklas tinka ne visada

Kai vynmedis auga prie sienos, pavėsinėje ar yra nedidelis, kartais norisi uždengti visą augalą vienu tinklu. Toks būdas gali veikti, bet svarbu rinktis tinklą atsakingai ir jį gerai pritvirtinti. Per stambias akis vapsvos lengvai pralįs, o netvarkingai užmestas tinklas gali tapti spąstais paukščiams ar net pačiam žmogui, kai reikia pasiekti kekes.

Atskiri maišeliai turi dar vieną pranašumą: juos lengva nuimti nuo prinokusios kekės ir iškart nusiskinti vynuoges. Užklotas visas vynmedis dažnai apsunkina apžiūrą, genėjimą, laistymą ir patį skynimą. Be to, po tankia danga, jei ji prastai praleidžia orą, gali ilgiau laikytis drėgmė, o tai sunokusioms uogoms nėra naudinga.

Jeigu naudojate tinklą, reguliariai patikrinkite, ar jis nepažeistas ir ar po juo nepateko vapsvų. Kartais žmogus uždengia vynmedį jau tada, kai vabzdžiai maitinasi tarp uogų, ir netyčia jiems sukuria ramią, nuo išorės apsaugotą vietą. Prieš dengiant verta kelias minutes apžiūrėti kekes ir pašalinti labiausiai pažeistas uogas.

Spąstai gali padėti, bet derliaus vieni neišgelbės

Saldūs vapsvų spąstai, pakabinti kiek toliau nuo vynmedžio, gali sumažinti aplink jį besisukančių vabzdžių skaičių. Tačiau jų nereikėtų kabinti tiesiai tarp kekių, nes stiprus saldus kvapas gali pritraukti dar daugiau vapsvų į tą pačią vietą. Spąstai labiau tinka kaip papildoma priemonė, o ne kaip pagrindinė apsauga.

Ypač atsargiai reikėtų elgtis su įvairiais purškalais. Ant nokstančių vynuogių jų naudoti nesinori dėl labai paprastos priežasties: tai vaisiai, kuriuos netrukus skinsite ir valgysite. Be to, purškimas nepašalina svarbiausios bėdos – vapsvoms vis tiek lieka saldžios, suskilusios uogos ir lengvas kelias prie jų.

Senjorui, kuriam sunku ilgai stovėti pakeltomis rankomis, kiekvienos kekės dengimas gali būti varginantis. Šeimai su vaikais svarbiau nepalikti prie vynmedžio atvirų sulčių ir neleisti mažiesiems skinti uogų ten, kur jau sukasi vapsvos. O tam, kas augina daug vynuogių, verta iš anksto nuspręsti, kurios kekės skirtos saugojimui, nes bandymas paskutinę minutę uždengti viską dažniausiai baigiasi nuovargiu.

Vapsvų nuo sodo visiškai neišprašysime – jos gyvena savo ritmu ir ieško maisto. Tačiau sunokusi vynuogių kekė neturi būti nemokamas vaišių stalas. Laiku pašalintos pažeistos uogos, švari aplinka ir kantriai užmauti tinklelio maišeliai dažnai reiškia skirtumą tarp kelių saldžių kekių šeimai ir derliaus, kurį pirmosios paragauja vapsvos.