Samanas žmonės tempia iš miško kibirais, bet viena klaida gali sugadinti ir augalus, ir derlių

Rudenį sodo prekių parduotuvėse samanų maišeliai kainuoja visai ne kaip „paprasta miško žaluma“. Tuo metu drėgnuose miškuose, prie pelkėtų vietų ar senų griovių jos atrodo augančios ištisais kilimais. Todėl ne vienam kyla mintis: kam pirkti, jei galima parsinešti pačiam? Ypač kai kalbama apie kiminus, dar vadinamus sfagninėmis samanomis, kurios sode gali būti labai naudingos.

Tačiau čia svarbu nepridaryti žalos. Ne kiekviena samana tinka daržui ar vazonams, o rinkti ją reikia atsakingai: ne saugomose teritorijose, ne išraunant visą plotą iki pliko grunto ir ne naikinant gyvą miško paklotę. Jei samanų reikia daug, protingiau dalį nusipirkti. Jei parsinešate nedidelį kiekį savo reikmėms, prieš naudojimą jas būtina apžiūrėti, išvalyti ir tinkamai paruošti.

Ne visos samanos tinka: svarbiausia atskirti kiminus

Sode dažniausiai vertinamos ne bet kokios žalios samanos nuo kelmo ar akmens, o kiminai. Jie gerai sugeria ir išlaiko drėgmę, padeda purenti substratą, o kai kuriems augalams sukuria palankesnę rūgštesnę terpę. Būtent dėl to jie naudojami vazonuose, daigų žemėje, auginių įšaknijimui ir net derliaus laikymui.

Parsineštas samanas pirmiausia reikia perrinkti. Iš jų verta iškratyti žoles, spyglius, šakeles, vabzdžius ir kitus nešvarumus. Jei planuojate naudoti vazonuose ar daigams, nedidelį kiekį galima perpilti verdančiu vandeniu arba gerai nuplikyti kiaurasamtyje. Tai padeda sumažinti riziką, kad į namus ar šiltnamį kartu su samanomis pateks smulkių kenkėjų ar jų kiaušinėlių.

Hortenzijoms ir šilauogėms jos gali labai patikti

Kiminai ypač naudingi augalams, kurie mėgsta rūgštesnę dirvą ir pastovesnę drėgmę. Tokie yra šilauogės, hortenzijos, kai kurie rododendrai. Plonas samanų sluoksnis ant dirvos paviršiaus padeda ilgiau išlaikyti drėgmę, o karštesnėmis dienomis žemė ne taip greitai perdžiūsta.

Vis dėlto persistengti nereikia. Storas ir nuolat šlapias sluoksnis gali trukdyti dirvai kvėpuoti, o kai kuriems augalams tokios sąlygos visai nepatiks. Samanų geriau nenaudoti ten, kur augalai mėgsta kalkingesnę ar sausesnę dirvą. Tai nėra universalus mulčias visam daržui, o priemonė konkretiems augalams.

Auginiams samanos veikia kaip drėgmės pagalvė

Dar vienas naudingas būdas – auginių įšaknijimas. Drėgnos kiminų samanos gali apgaubti auginio apačią ir padėti palaikyti pastovią drėgmę. Tai ypač patogu, kai norite įšaknydinti hortenzijų, rožių, vynuogių ar kitų dekoratyvinių augalų auginius.

Svarbiausia, kad samanos būtų drėgnos, bet ne permirkusios. Jei jos varva vandeniu, auginys gali pradėti pūti. Jei visiškai išdžiūsta, naudos taip pat nebus. Todėl geriausia jas naudoti kaip drėgmę palaikantį sluoksnį, o ne kaip šlapią gumulą, į kurį viskas įspaudžiama ir pamirštama.

Rūsyje jos gali išgelbėti morkas ir svogūnėlius

Sausos samanos praverčia ir laikant derlių. Jomis galima sluoksniuoti morkas, burokėlius, svogūnus, gėlių svogūnėlius ar kitus jautresnius augalus, kuriems svarbu nesiliesti vieniems su kitais ir negauti per daug drėgmės. Samanos sugeria dalį perteklinės drėgmės ir padeda sukurti sausesnį, stabilesnį sluoksnį tarp daržovių.

Tai ypač naudinga rūsiuose, kur oras rudenį ir žiemą būna nevienodas: vieną savaitę drėgniau, kitą sausiau. Samanos nepadarys stebuklo, jei patalpa šlapia ar blogai vėdinama, bet kaip papildoma apsauga gali būti labai praktiškos. Tik svarbu naudoti sausas, švarias samanas ir kartkartėmis patikrinti, ar jos nepradėjo pelyti.

Vazonuose jų reikia nedaug

Kiminus galima įmaišyti į vazonų žemę arba daigų substratą, kai reikia, kad žemė ilgiau išlaikytų drėgmę. Tačiau čia galioja paprasta taisyklė: mažiau yra geriau. Daigams jų neturėtų būti per daug – pakanka nedidelės dalies viso mišinio. Jei samanų įdėsite per daug, substratas gali tapti per drėgnas ir per rūgštus.

Todėl samanos sode tikrai gali būti naudingos, bet jos nėra priežastis niokoti miško paklotę. Geriausias sprendimas – naudoti jas saikingai, tik ten, kur jos turi prasmę, ir nepamiršti, kad gamtoje jos atlieka savo darbą: kaupia drėgmę, saugo dirvožemį ir kuria buveines smulkiems organizmams. Parsineštos protingai, jos gali padėti augalams. Parsineštos be saiko – pridarys daugiau žalos nei naudos.