Kairį delną staiga ima niežėti: pinigų ženklas turi kelias skirtingas reikšmes

Telefonas rankoje, mintys jau prie vakaro darbų, o kairį delną staiga ima niežėti taip atkakliai, kad sunku nekreipti dėmesio. Pirma mintis daugeliui lietuvių būna ne apie sausą odą. „Gal pinigai ateina?“ – šis senas pasakymas iškyla beveik savaime, net tiems, kurie save laiko visiškai neprietaringais.

Tačiau užtenka paklausti kelių žmonių, ir prasideda painiava. Vieni įsitikinę, kad niežtintis kairys delnas žada netikėtą įplauką, kiti – kad kaip tik teks su kažkuo atsisveikinti: sumokėti sąskaitą, grąžinti skolą ar padengti neplanuotas išlaidas. Tas pats pojūtis, o prasmės – skirtingos. Gal todėl šis ženklas ir taip ilgai neišnyksta iš kasdienių pokalbių.

Tokie prietarai dažniausiai iškyla ne ramų sekmadienio rytą, o tada, kai žmogus laukia atlyginimo, svarsto dėl pirkinių ar nerimauja, ar užteks iki mėnesio pabaigos. Delno niežulys tampa mažu kabliuku vilčiai: gal šiandien bus bent viena gera žinia. Ir nors tai nėra patikima finansinė prognozė, pats paprotys pasako nemažai apie mūsų santykį su pinigais ir netikėtumais.

Vienam – gaunamos pajamos, kitam – tuštėjanti piniginė

Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių kairysis delnas dažnai siejamas su gavimu. Pagal šį aiškinimą, jis gali niežėti prieš grąžinamą skolą, dovaną, premiją, rastą monetą ar tiesiog malonią finansinę staigmeną. Tai nebūtinai turi būti didelė suma – kartais žmogus prisimena ženklą ir tada, kai kas nors pavaišina kava ar pasiūlo nuolaidą, kurios nesitikėjo.

Vis dėlto egzistuoja ir visai priešingas pasakojimas. Kai kur kairė ranka laikoma ta, kuria atiduodama, todėl niežulys esą įspėja apie išlaidas. Toks aiškinimas atrodo ypač įtikinamas tą dieną, kai sugenda automobilis, ateina didesnė šildymo sąskaita arba vaikas grįžta iš mokyklos su žinute apie reikalingą išvyką ir papildomus pirkinius.

Skirtumas atsiranda ne todėl, kad viena versija būtų „teisinga“, o kita – ne. Liaudies ženklai keliauja iš šeimos į šeimą, iš vieno krašto į kitą ir keičiasi kartu su žmonių įpročiais. Vienuose namuose vaikai girdėdavo, kad kairė ranka ima, o dešinė duoda, kituose – viskas būdavo pasakojama atvirkščiai. Galiausiai kiekvienas prisimena tą variantą, kuris kadaise sutapo su tikru įvykiu.

Maža istorija, kuri dažnai kartojasi

Žmogus ryte pajunta niežėjimą delne ir pusiau juokais pasako kolegoms, kad turbūt gaus pinigų. Iki pietų bankas praneša apie grąžintą permoką, o vakare dar ir artimas žmogus atiduoda seniai pamirštą nedidelę skolą. Tokia diena greitai tampa pasakojimu, kurį norisi kartoti: „Juk sakiau, kad delnas ne šiaip sau niežėjo.“

Tačiau būna ir kitokia tęsinio versija. Tas pats žmogus užsuka į parduotuvę tik duonos ir pieno, bet grįžta su pilnu krepšiu, nes prireikė buities smulkmenų, vaikui užkandžių, o namuose baigėsi dar keli svarbūs dalykai. Vakare jis prisimena ryto niežulį jau su ironija – pinigai tikrai pajudėjo, tik ne į jo pusę.

Tokios istorijos gyvos todėl, kad smegenys mėgsta susieti du netoliese nutikusius dalykus. Kai po keisto pojūčio įvyksta kažkas su pinigais, sutapimą prisimename ryškiai. O dienos, kai delnas niežėjo ir nieko nenutiko, paprastai iškrenta iš atminties be jokio pėdsako.

Kairį delną staiga ima niežėti: pinigų ženklas turi kelias skirtingas reikšmesNuotrauka: Unsplash / Alicia Christin Gerald

Kodėl šis prietaras vis dar limpa prie kasdienybės

Pinigai žmogui retai būna vien skaičiai banko programėlėje. Jie reiškia ramybę, galimybę pasirūpinti šeima, pasirinkimo laisvę arba, priešingai, įtampą prieš mokėjimus. Todėl net paprastas kūno pojūtis lengvai įgyja simbolinę prasmę, ypač kai gyvenime daug neapibrėžtumo.

Senjorui toks ženklas gali priminti iš tėvų ar senelių girdėtą taisyklę. Jaunai šeimai tai kartais tampa lengvu juoku prie pusryčių stalo, kai laukia dar vienas brangus mėnuo. Dirbančiam žmogui, kuris skaičiuoja dienas iki atlyginimo, tai gali būti maža optimizmo kibirkštis, nors jis puikiai supranta, kad tikrieji sprendimai dėl biudžeto nuo delno nepriklauso.

Įdomu tai, kad prietarai dažnai atlieka ne pranašavimo, o pokalbio funkciją. Jie leidžia pasakyti apie nerimą dėl pinigų ne taip tiesiai. Vietoj „bijau, kad neužteks“ lengviau mestelėti: „Niežti kairį delną, matyt, kažko sulauksiu.“ Už tokio juoko kartais slepiasi labai žemiškas noras, kad reikalai bent trumpam pakryptų palankiau.

Delną galima prisiminti, bet sąskaitų už jį neapmokėsite

Liaudiškuose pasakojimuose galima rasti ir savotiškų „taisyklių“: delno nekasyti, patrinti jį į kišenę ar suspausti kumštį, kad pinigai neiškeliautų. Tai smagi tradicijos dalis, jeigu ji lieka žaidimu. Problema prasideda tada, kai ženklas tampa priežastimi išleisti daugiau, skolintis ar atidėlioti sprendimą, nes esą netrukus turėtų pasisekti.

Jeigu niežulys pasikartoja, pirmiausia verta pažvelgti į paprastus dalykus: gal oda išsausėjo, sudirgo nuo valiklių, šalčio, dažnesnio rankų plovimo ar naujos kosmetikos. Jei pojūtis ilgai nepraeina, stiprėja, atsiranda bėrimas, paraudimas ar kiti nemalonūs simptomai, prietarą geriau atidėti į šalį ir pasirūpinti sveikata.

Su pinigais veikia dar paprastesnė taisyklė: gera žinia maloni, bet ramybę suteikia ne ženklas, o aiškumas. Vienas žvilgsnis į planuojamas išlaidas, sąskaitas ir turimą rezervą dažnai padaro daugiau nei bet koks delno kasymas. O jei netikėta įplauka vis dėlto ateina, ji bus dar malonesnė, kai nereikės jos iškart išleisti neplanuotam pirkiniui.

Kairio delno niežulys gali likti mielu prietaru, perduodamu per šeimos pokalbius ir kasdienius juokus. Tačiau jo tikroji vertė galbūt ne pažade apie pinigus, o trumpame sustojime: jis primena, kaip stipriai visi laukiame truputį daugiau saugumo, lengvumo ir gerų netikėtumų.