Į „McDonald’s“ atėjo kaip paauglys prie kasos – po 50 metų jis valdo šešis restoranus

Kai 16-metis Terry Eagle’as pirmą kartą užsivilko „McDonald’s“ uniformą, jis tikrai negalvojo apie verslo imperiją. Tai buvo paprastas darbas ne visai darbo dienai Londono priemiestyje: pasitikti klientus, priimti užsakymus, dirbti prie kasos ir išmokti neišsigąsti, kai eilė prie prekystalio ima ilgėti. Tuo metu „McDonald’s“ Jungtinėje Karalystėje dar buvo naujiena – pirmasis restoranas šalyje buvo atidarytas vos prieš kelerius metus.

Šiandien jam 65-eri, o ta paauglystėje prasidėjusi pamaina virto 50 metų kelione. Terry Eagle’as dabar valdo šešis „McDonald’s“ restoranus Pietų Londone ir yra vienas iš tų žmonių, kurių istorija skamba beveik neįtikėtinai: pradėjo nuo paprasčiausio darbo salėje, o po kelių dešimtmečių pats tapo restoranų savininku.

Pirmasis darbas, kuris turėjo būti laikinas

1976 metais Terry įsidarbino „McDonald’s“ restorane Ketforde. Jis buvo paauglys, ieškojęs darbo, kaip ir daugelis jaunų žmonių: šiek tiek pinigų, pirmoji patirtis, galimybė išmokti bendrauti su klientais. Tokie darbai dažnai laikomi laikinais – padirbsi vasarą, pasiliksi kelis mėnesius, o paskui eisi toliau.

Tačiau Terry atveju viskas pasisuko kitaip. Jis ne tik liko, bet ir labai greitai pradėjo kilti. Po kelerių metų, būdamas vos 19-os, jis jau buvo paaukštintas į vadovo pareigas. Tokiam amžiui tai nebuvo smulkmena: reikėjo atsakyti už komandą, greitį, tvarką, klientus ir kasdienį restorano ritmą, kuriame klaidos iškart tampa matomos.

Būtent tada paaiškėjo, kad jam tai nėra tik darbas prie kasos. Jis matė sistemą iš vidaus, suprato žmones, mokėsi vadovauti ir pamažu augino ambiciją, kuri vėliau pakeitė visą jo gyvenimą.

Nuo darbuotojo iki savininko

Didysis lūžis įvyko tada, kai Terry nusprendė siekti franšizės. Tai reiškė visai kitą atsakomybės lygį. Viena yra dirbti restorane, net ir vadovo pareigose, o visai kas kita – pačiam valdyti verslą, kuriame nuo tavo sprendimų priklauso darbuotojai, klientai, išlaidos, kokybė ir reputacija.

Pirmąjį savo „McDonald’s“ restoraną jis atidarė Londono Camberwell rajone. Tai buvo žingsnis, kurį daugelis būtų laikę per dideliu, per rizikingu arba tiesiog nepasiekiamu žmogui, pradėjusiam nuo eilinių pareigų. Tačiau Terry istorija ir įdomi tuo, kad ji neatsirado per naktį. Čia nebuvo loterijos bilieto, staigaus paveldėjimo ar vienos genialios idėjos. Buvo pusė amžiaus darbo toje pačioje sistemoje, kurioje jis augo kartu su verslu.

Dabar jo rankose – šeši restoranai Pietų Londone. Ir nors skaičius skamba įspūdingai, pats Terry savo istoriją apibūdina ne vien per pinigus. Jis pabrėžia, kad verslas jam visada buvo susijęs su žmonėmis: darbuotojais, klientais, jaunimu, kuriam reikia pirmos galimybės, ir bendruomene, kurioje restoranai veikia kasdien.

Jis investavo ne tik į restoranus

Per ilgus darbo metus Terry Eagle’as tapo žinomas ne tik kaip verslininkas. Jis aktyviai palaikė neįgaliųjų įdarbinimą, bendradarbiavo su vietos policija ir prisidėjo prie iniciatyvų, skirtų mažinti nusikalstamumą bendruomenėje. Už šią veiklą jis yra sulaukęs Metropoliteno policijos pagyrimo ir kelių parlamento apdovanojimų.

Jis taip pat bendradarbiavo su organizacija „Spiral“, padedančia jauniems žmonėms įsidarbinti ir rasti pirmą rimtesnį kelią į darbo rinką. Be to, Terry prisidėjo prie „Ronald McDonald House UK“ veiklos ir padėjo surinkti daugiau nei 200 tūkst. JAV dolerių labdarai. Ši organizacija remia šeimas, kurių vaikai gydomi ligoninėse, todėl tokia parama nėra tik graži eilutė biografijoje – ji tiesiogiai paliečia žmones, kuriems tuo metu labai sunku.

Jo komanda šią vasarą surengė jam staigmeną – 50 metų darbo jubiliejaus šventę restorane Brixtone. Tai buvo ne tik proga pažymėti karjerą, bet ir parodyti, kad žmogus, kuris pradėjo nuo paprastos pamainos prie kasos, per tiek metų sugebėjo tapti autoritetu savo komandai.

Kodėl ši istorija taip kabina

Terry Eagle’o istorija įdomi ne todėl, kad visi dabar turėtų bėgti dirbti į greitojo maisto restoraną tikėdamiesi po 50 metų valdyti jų tinklą. Ji kabina dėl kito dalyko: labai dažnai pirmas darbas atrodo nereikšmingas. Atrodo, kad tai tik laikinas etapas, kol „prasidės tikras gyvenimas“. Bet kartais būtent tokioje vietoje žmogus išmoksta punktualumo, atsakomybės, darbo su klientais, vadovavimo ir kantrybės.

Ne kiekviena istorija baigiasi šešiais restoranais. Tačiau Terry atvejis primena, kad karjera nebūtinai prasideda nuo įspūdingo titulo. Kartais ji prasideda nuo uniformos, kasos aparato, pirmo vadovo, ilgos eilės klientų ir noro padaryti darbą geriau nei vakar.

Po 50 metų jis pats sako, kad pradėdamas net neįsivaizdavo, kokia kelionė jo laukia. Ir tai turbūt yra stipriausia šios istorijos dalis: kartais žmogus ateina tik užsidirbti kelių svarų, o išeina su gyvenimu, kurio pats nebūtų išdrįsęs suplanuoti.