Degalų kainos pasiekė „kosmosą“. Dyzelinas jau kainuoja 2,30 eur už litrą, o benzinas jau perkopė 2,00 eur ribą. Žiemą pajusime tai ir maisto kainose

Prie degalinės švieslentės dabar daug kas stabteli ne tik dėl to, kad reikia užsipilti kuro. Skaičiai tapo tokie, į kuriuos sunku nereaguoti: dyzelinas kai kur jau artėja prie 2,30 euro už litrą, benzinas perkopė 2 eurų ribą, o pilnas bakas vėl tampa pirkiniu, kurį tenka planuoti kaip rimtesnę išlaidą. Dar prieš kurį laiką tokios kainos atrodė kaip blogas prisiminimas iš brangiausio laikotarpio, bet dabar vairuotojai vėl mato labai panašų vaizdą.

Tačiau didžiausia problema yra ne tik tai, kad brangiau kainuoja kelionė į darbą, į mokyklą ar pas tėvus savaitgalį. Degalai yra viena iš tų kainų, kuri tyliai įlenda beveik į viską. Kai brangsta dyzelinas, brangsta ne tik sunkvežimio bakas. Brangsta prekių atvežimas į parduotuvę, žemės ūkio darbai, sandėliavimas, tiekimas, kurjeriai, remontai, paslaugos ir galiausiai tai, ką žmogus kasdien deda į savo pirkinių krepšelį.

Kodėl dyzelino kaina skaudesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio

Benzino kaina pirmiausia skaudžiai paliečia paprastus vairuotojus. Žmogus važiuoja į darbą, veža vaikus, tvarko reikalus, savaitgalį išvažiuoja pas gimines ar į sodybą. Jeigu anksčiau 50 litrų bakas kainavo apie 75–80 eurų, dabar suma gali priartėti prie 100 eurų ar net ją perlipti. Tai nėra smulkmena, ypač šeimoms, kurios gyvena ne didmiesčio centre ir be automobilio tiesiog neišsiverčia.

Tačiau dyzelinas yra dar jautresnė vieta visai ekonomikai. Juo važiuoja daug sunkiojo transporto, traktoriai, žemės ūkio technika, dalis komercinių automobilių, krovininiai mikroautobusai. Tai reiškia, kad kiekvienas brangesnis litras tampa ne tik vairuotojo, bet ir verslo sąnaudomis. O verslas labai retai tas sąnaudas tiesiog praryja pats. Anksčiau ar vėliau jos persikelia į kainas.

Todėl kai degalinėje pamatome brangų dyzeliną, tai iš tikrųjų yra ankstyvas signalas. Šiandien jis matomas prie kolonėlės, o po kelių savaičių ar mėnesių gali pasirodyti lentynoje prie pieno, daržovių, mėsos, duonos ar kruopų.

Maisto kainos kyla ne iš karto, bet smūgis ateina vėliau

Parduotuvėje kainos paprastai nepasikeičia tą pačią dieną, kai pabrangsta kuras. Todėl daliai žmonių atrodo, kad degalai ir maistas nėra tiesiogiai susiję. Bet realybėje ryšys labai paprastas: kiekvienas produktas iki lentynos turi atkeliauti. Jį reikia užauginti, surinkti, supakuoti, atšaldyti, atvežti į sandėlį, paskirstyti, išvežioti į parduotuves.

Jeigu kalbame apie pieno produktus, mėsą, žuvį, šaldytą maistą, ten prisideda dar ir šaldymo sąnaudos. Jeigu kalbame apie daržoves ar grūdus, kuro kaina paliečia ir laukus, ir techniką, ir transportą. Net jei pats ūkininkas dar nepakeitė kainos, vežėjai, perdirbėjai ir prekybininkai jau skaičiuoja savo dalį.

Žiemą ši grandinė gali tapti dar jautresnė. Šaltuoju sezonu daugiau kainuoja šildymas, sandėlių palaikymas, logistika, kai kur sudėtingesnis transportavimas. Be to, dalis šviežių produktų keliauja iš toliau, o ilgesnis kelias reiškia daugiau kuro. Todėl brangūs degalai žiemą gali pasijusti ne kaip vienas staigus šuolis, o kaip lėtas, erzinantis kainų kilimas daugelyje skirtingų prekių grupių.

Parduotuvėje tai matysis ne vien ant duonos ar pieno

Dažniausiai žmonės pirmiausia stebi pieną, sviestą, kiaušinius, duoną ir mėsą, nes tai kasdieniai produktai. Bet degalų brangimas gali paliesti ir tas prekes, apie kurias retai pagalvojame. Pavyzdžiui, buitinę chemiją, gyvūnų maistą, konservus, vandenį buteliuose, tualetinį popierių, higienos priemones. Visoms šioms prekėms reikia gamybos, pakavimo, sandėliavimo ir transporto.

Ypač jautrios tampa sunkios arba didelės pakuotės. Vanduo, skalbikliai, aliejus, miltai, cukrus, gyvūnų kraikas, konservų dėžės – visa tai užima vietos ir sveria. Kuo sunkesnė prekė, tuo labiau jos galutinėje kainoje jaučiasi logistika.

Gali nutikti ir kitas dalykas: ne visos prekės pabrangs akivaizdžiai. Kai kurie gamintojai gali palikti panašią kainą, bet sumažinti pakuotės kiekį. Žmogus matys tą patį produktą, panašią etiketę ir gal net tą pačią kainą, tačiau viduje bus mažiau. Taip pirkėjas permoka ne iš karto pastebėdamas kainą, o gaudamas mažesnį kiekį už tą pačią sumą.

Ką dabar gali padaryti paprastas pirkėjas

Pirmas dalykas – nepanikuoti ir nepulti pirkti visko iš eilės. Tokiais laikotarpiais parduotuvės labai gerai išnaudoja žmonių nerimą: akcijos, didelės pakuotės, „imkite dabar“ pasiūlymai atrodo viliojančiai, bet ne visada padeda sutaupyti. Geriausia strategija yra ne kaupti bet ką, o protingai susidėlioti dažniausiai naudojamus produktus.

Verta stebėti ilgai negendančias prekes: kruopas, makaronus, miltus, aliejų, konservus, kavą, arbatą, šaldytas daržoves. Jei matote tikrai gerą kainą ir žinote, kad produktą sunaudosite, tada toks pirkimas turi prasmę. Bet greitai gendančių produktų pirkti vien dėl akcijos nereikėtų – išmestas maistas yra brangiausias maistas.

Antras svarbus įprotis – žiūrėti ne į pakuotės kainą, o į kilogramo, litro ar vieneto kainą. Būtent ten dažnai pasimato, ar prekė tikrai pigi. Kai kainos juda, gamintojai ir prekybininkai mėgsta žaisti pakuotėmis, todėl senas įprotis pirkti „iš akies“ gali kainuoti vis daugiau.

Trečia, verta planuoti keliones automobiliu. Jei degalai kainuoja tiek daug, kiekvienas nereikalingas važiavimas tampa pinigais. Sujungti kelis reikalus į vieną išvyką, rečiau važinėti tuščiai, patikrinti padangų slėgį, nevėžinti nereikalingo svorio bagažinėje – visa tai skamba smulkiai, bet per mėnesį susideda.

Ši kaina yra ne tik vairuotojų problema

Kai degalai brangsta iki tokių ribų, tai tampa ne vien automobilių tema. Tai tampa visų namų ūkių tema. Net žmogus, kuris pats nevairuoja, vis tiek perka prekes, kurios buvo atvežtos transportu. Jis naudojasi paslaugomis, kurioms reikia judėjimo, įrangos, pristatymo, darbuotojų kelionių. Todėl degalų kaina galiausiai atsiranda ten, kur jos niekas nelaukia – pirkinių krepšelyje.

Žiemą tai gali būti ypač juntama, nes tuo pačiu metu žmonės moka daugiau už šildymą, elektrą, sezoninius pirkinius, vaikų drabužius, automobilio priežiūrą. Jeigu prie viso to dar prisideda brangesnis maistas, spaudimas šeimos biudžetui tampa labai realus.

Degalinės švieslentė šiandien rodo ne tik kuro kainą. Ji rodo, kokios gali būti artimiausių mėnesių nuotaikos parduotuvėse. Ir nors paprastas pirkėjas negali pakeisti pasaulinių naftos kainų ar transporto sąnaudų, jis gali bent jau nepasiduoti aklam pirkimui: lyginti kainas, tikrinti pakuotes, planuoti keliones ir atsargiau vertinti kiekvieną „labai gerą“ pasiūlymą.