Prekybos centruose prasidėjo tylus kainų žaidimas: pirkėjai permoka net nepastebėdami

Į parduotuvę daugelis einame su gana aiškiu planu: nusipirkti duonos, pieno, mėsos, daržovių, kažką vakarienei ir gal vieną kitą smulkmeną namams. Tačiau prie kasos dažnai nutinka tas pats: suma ekrane būna didesnė, nei tikėjomės. Ir keisčiausia tai, kad ne visada aišku, kur tie pinigai „ištirpo“.

Prekybos centruose kainų žaidimas dažnai vyksta tyliai. Niekas garsiai nesako, kad mokėsite daugiau. Kainos tiesiog išdėstomos taip, kad akis pirmiausia pamatytų nuolaidą, geltoną etiketę, didelį šriftą ar pažįstamą prekės ženklą. O tikroji kaina kartais pasislepia ten, kur pirkėjas žiūri rečiausiai: kilogramo, litro, vieneto kainoje, pakuotės svoryje ar akcijos sąlygose.

Didžiausia klaida – žiūrėti tik į galutinę kainą

Pirkėjas dažniausiai lygina labai paprastai: šis sūris kainuoja 2,49 euro, o tas – 3,19 euro, vadinasi, pirmasis pigesnis. Tačiau čia ir prasideda spąstai. Vienoje pakuotėje gali būti 150 gramų, kitoje – 250 gramų, o trečioje – 200 gramų. Iš pirmo žvilgsnio pigesnis produktas realiai gali būti brangesnis, jei žiūrėtume į kilogramo kainą.

Tas pats galioja kavos pakuotėms, skalbikliams, kruopoms, sviestui, dešroms, jogurtams ir beveik viskam, kas parduodama skirtingais kiekiais. Pakuotė atrodo panaši, lentynoje stovi šalia, spalvos panašios, bet kiekis skiriasi. Pirkėjas paima „pigiau“, o iš tikrųjų sumoka daugiau už mažesnį kiekį.

Todėl viena paprasčiausių taisyklių parduotuvėje yra tokia: jei produktas perkamas ne po vieną vienetą, o pagal svorį ar tūrį, visada verta žiūrėti į kainą už kilogramą, litrą ar vienetą. Būtent ten dažnai matosi tikras skirtumas.

Geltona etiketė dar nereiškia gero pasiūlymo

Daug žmonių parduotuvėje automatiškai reaguoja į ryškias etiketes. Geltona, raudona, oranžinė spalva smegenims siunčia aiškų signalą: čia akcija, čia reikia imti. Tačiau akcijos etiketė dar nereiškia, kad produktas tikrai pigiausias lentynoje.

Kartais prekė su nuolaida vis tiek būna brangesnė už kitą labai panašų produktą be jokios akcijos. Pavyzdžiui, žinomas prekės ženklas su 20 proc. nuolaida gali kainuoti daugiau nei parduotuvės privatus prekės ženklas be nuolaidos. Pirkėjas jaučiasi sutaupęs, nors realiai pasirinko brangesnį variantą.

Dar vienas triukas – nuolaida didesnei pakuotei, kuri atrodo patraukliai tik tol, kol nepalygini vieneto kainos. Ypač dažnai tai pasitaiko su skalbimo kapsulėmis, kava, gyvūnų maistu, užkandžiais, padažais. Ant pakuotės parašyta „šeimos dydis“ ar „ekonomiška pakuotė“, bet tai nėra garantija, kad ji tikrai ekonomiška.

„2 už 1“ ne visada taupymas

Akcijos „pirk 2“, „antra prekė pigiau“, „3 už specialią kainą“ veikia labai stipriai, nes žmogui atrodo, kad jis praranda progą, jei nepasinaudoja. Tačiau toks pasiūlymas naudingas tik tada, jei tą produktą tikrai sunaudosite.

Jeigu perkate du jogurtus vietoj vieno ir vienas po kelių dienų keliauja į šiukšliadėžę, jokio taupymo nėra. Jeigu prisiperkate sausainių, užkandžių ar padažų vien dėl akcijos, nors jų nebuvo jūsų sąraše, parduotuvė laimėjo. Jūs ne sutaupėte, o nupirkote daugiau, nei planavote.

Tokios akcijos ypač pavojingos greitai gendantiems produktams. Mėsa, pieno produktai, salotos, desertai, paruoštas maistas – viskas atrodo naudinga, kol namuose neprasideda lenktynės su galiojimo data. Todėl prieš imant antrą pakuotę verta savęs paklausti labai paprastai: ar būčiau tai pirkęs, jei nebūtų akcijos?

Mažesnė pakuotė už tą pačią kainą – tyliausias brangimas

Vienas tyliausių kainų didėjimo būdų yra ne kainos pakėlimas, o kiekio sumažinimas. Pirkėjas mato tą pačią dėžutę, tą patį dizainą, tą patį prekės ženklą, bet viduje produkto mažiau. Kaina gal net nepasikeitė, todėl atrodo, kad nieko neįvyko. Tačiau už tą pačią sumą gaunate mažiau.

Tai gali būti 90 gramų šokoladas vietoj 100 gramų, 180 gramų sviesto pakaitalas vietoj 200 gramų, mažesnis traškučių pakelis, plonesnė dešros pakuotė, mažiau kapsulių dėžutėje. Vienas toks pokytis neatrodo baisus, bet per mėnesį jų susideda daug.

Todėl verta kartais pasižiūrėti ne tik į kainą, bet ir į pakuotės svorį. Jeigu mėgstamas produktas staiga „nepabrango“, bet kažkodėl baigiasi greičiau, gali būti, kad pasikeitė ne jūsų apetitas, o pakuotės dydis.

Brangiausios prekės dažnai laukia akių lygyje

Lentynos taip pat nėra sudėliotos atsitiktinai. Akių lygyje dažnai atsiduria tie produktai, kuriuos parduotuvei naudingiausia parduoti. Pigiausi variantai neretai būna žemiau arba aukščiau, kur žmogus ne visada pasižiūri. Tai ypač pastebima prie kruopų, makaronų, padažų, konservų, higienos priemonių.

Jeigu skubate, paimate tai, kas arčiausiai akių ir rankos. Jeigu norite sutaupyti, verta trumpam nuleisti žvilgsnį į apatines lentynas. Ten dažnai slepiasi paprastesni, mažiau reklamuojami, bet gerokai pigesni produktai.

Tas pats galioja ir prekių išdėstymui prie kasų. Šokoladukai, kramtomoji guma, gėrimai, smulkūs žaislai, baterijos – tai impulsyvūs pirkiniai. Jie nėra jūsų sąraše, bet atsiranda krepšelyje, kol laukiate eilėje.

Kaip nepermokėti: veikia keli paprasti įpročiai

Pirmiausia verta į parduotuvę eiti su sąrašu. Tai skamba nuobodžiai, bet būtent sąrašas padeda atskirti tikrą poreikį nuo akimirkos pagundos. Jeigu prekės nėra sąraše, paklauskite savęs, ar jos tikrai reikia šiandien.

Antra, lyginkite kainą už kilogramą, litrą ar vienetą. Tai greičiausias būdas pamatyti, kuris produktas iš tikrųjų pigesnis. Trečia, akcijas vertinkite ne pagal etiketės spalvą, o pagal realią naudą: ar sunaudosite, ar galiojimo laikas tinkamas, ar nėra pigesnės alternatyvos šalia.

Ketvirta, nepirkite didelės pakuotės vien todėl, kad ji atrodo ekonomiška. Didelė pakuotė apsimoka tik tada, kai produktas negenda greitai ir tikrai bus sunaudotas. Penkta, prie kasos patikrinkite čekį. Klaidos, neteisingai pritaikytos nuolaidos ar kita kaina nei lentynoje nėra retenybė, o keli eurai čia ir keli eurai ten per mėnesį tampa visai rimta suma.

Prekybos centruose pirkėjas dažnai pralaimi ne todėl, kad nemoka skaičiuoti. Jis pralaimi todėl, kad viskas sukurta taip, jog skaičiuoti būtų nepatogu. Ryškios etiketės, akcijos, panašios pakuotės ir skubėjimas daro savo. Bet kai pradedi žiūrėti ne į didžiausią skaičių etiketėje, o į tikrą kainą ir realų poreikį, tas tylus kainų žaidimas tampa daug aiškesnis.