Rugsėjį Saulė smogė stipriau: šiaurės pašvaistė gali nusileisti piečiau, bet Lietuvoje reikės sėkmės

Rugsėjo pradžioje Saulė vėl priminė, kad kosmoso orai kartais gali būti ne mažiau įdomūs nei žemiški. Po kelių Saulės aktyvumo pliūpsnių į kosmosą buvo išmesti įkrautų dalelių debesys, kurie pasiekę Žemės magnetinį lauką gali sukelti geomagnetinius trikdžius ir pašvaisčių suaktyvėjimą. Paprastai tokie reiškiniai labiausiai džiugina šiaurinių regionų gyventojus, tačiau stipresnių audrų metu pašvaistės kartais matomos ir gerokai piečiau.

NOAA Kosmoso orų prognozavimo centras rugsėjo 8–9 dienomis prognozavo G1 lygio geomagnetinės audros sąlygas, susijusias su Saulės vainikinės masės išmetimų pasiekimu ir greitesnio Saulės vėjo poveikiu. Tai silpniausia geomagnetinės audros kategorija, tačiau ji vis tiek gali sustiprinti pašvaisčių matomumą šiauriniuose regionuose.

Kas iš tikrųjų įvyko Saulėje

Šiaurės pašvaistės neatsiranda iš niekur. Jas dažniausiai sukelia Saulės aktyvumas: žybsniai, vainikinės masės išmetimai ir sustiprėjęs Saulės vėjas. Kai Saulė išmeta didelius plazmos debesis, jie kelias dienas keliauja kosmosu. Jei tokia banga pataiko į Žemę tinkamu kampu, ji sudrebina mūsų planetos magnetinį lauką.

Tada įkrautos dalelės nukreipiamos link polių ir sąveikauja su viršutiniais atmosferos sluoksniais. Būtent ten gimsta švytėjimas, kurį žmonės mato kaip žalias, rausvas, violetines ar mėlynas pašvaistės juostas. Žalia spalva dažniausiai siejama su deguonimi, o mėlyni ir violetiniai atspalviai – su azotu.

Rugsėjo pradžios situacija įdomi tuo, kad Žemę galėjo veikti ne vienas, o keli Saulės medžiagos srautai. Tokiais atvejais prognozės tampa sudėtingesnės: kartais audra būna silpnesnė nei laukta, o kartais skirtingos bangos susideda ir efektas tampa stipresnis.

Ar pašvaistę bus galima pamatyti Lietuvoje?

Čia svarbiausia neperžadėti. G1 lygio geomagnetinė audra dažniausiai nėra ta, kuri garantuotų įspūdingą pašvaistę Lietuvoje plika akimi. Tokios audros labiau palankios šiauresnėms teritorijoms: Skandinavijai, Islandijai, Aliaskai, Kanadai, šiaurinėms JAV valstijoms. Lietuvoje pašvaistės tikimybė gerokai padidėja tada, kai audra sustiprėja bent iki G2 ar G3 lygio.

Vis dėlto visiškai atmesti galimybės nereikia. Pastaraisiais metais pašvaistės Lietuvoje buvo stebimos ne kartą, ypač per aktyvesnius Saulės periodus. Kadangi Saulė yra aktyvioje savo 11 metų ciklo fazėje, tokie epizodai tampa dažnesni. Kartais net tada, kai akis danguje mato tik pilkšvą ar vos rausvą švytėjimą, telefono kamera ilgesniu išlaikymu užfiksuoja kur kas daugiau spalvų.

Lietuvoje didžiausia tikimybė būtų šiaurinėje šalies dalyje, atokiau nuo miestų šviesų, žiūrint į šiaurinį horizontą. Geriausios sąlygos – giedras dangus, kuo mažiau Mėnulio šviesos ir kuo tamsesnė vieta.

Kada geriausia žiūrėti į dangų

Pašvaistės nėra kaip fejerverkai, kurie prasideda tiksliai nustatytą valandą. Net jei prognozė palanki, aktyvumas gali sustiprėti trumpam ir vėl nuslopti. Todėl geriausia stebėti dangų vėlai vakare arba naktį, ypač apie vidurnaktį ir po jo, kai aplink mažiausiai dirbtinės šviesos.

Jeigu norite išbandyti laimę, rinkitės vietą už miesto: lauką, ežero pakrantę, aukštesnę atvirą vietą, kur neužstoja medžiai ir namai. Žiūrėti reikia ne į viršų bet kuria kryptimi, o pirmiausia į šiaurę. Kartais pašvaistė prasideda kaip silpnas šviesos lankas prie horizonto, o ne kaip ryškios užuolaidos per visą dangų.

Fotografuojant telefonu verta įjungti naktinį režimą arba ilgesnį išlaikymą, jei įrenginys tai leidžia. Telefoną geriausia padėti stabiliai arba naudoti stovą. Net kelių sekundžių išlaikymas gali parodyti spalvas, kurių akis tuo metu beveik nemato.

Ar geomagnetinė audra pavojinga?

G1 audra laikoma silpna. Tokios audros paprastiems žmonėms paprastai nekelia jokio pavojaus. NOAA nurodo, kad silpnos geomagnetinės audros gali sukelti nedidelių svyravimų elektros tinkluose, paveikti kai kurių palydovų darbą ar radijo ryšį aukštesnėse platumose, tačiau tai nėra ekstremalus kosmoso orų įvykis.

Daugumai žmonių pagrindinis tokios audros efektas yra ne techninis, o vizualinis: galimybė pamatyti dangų, kuris kelioms minutėms atrodo lyg iš kitos planetos. Tačiau reikia suprasti, kad pašvaistės prognozės visada turi daug neapibrėžtumo. Saulės dalelės gali atskrieti šiek tiek kitu laiku, jų magnetinė kryptis gali būti mažiau palanki, o vietoje giedro dangaus gali atsirasti debesys.

Todėl rugsėjo pašvaistės istorija yra tokia: šansas yra, bet garantijos nėra. Jei dangus giedras, verta bent trumpam išeiti į lauką ir pažiūrėti į šiaurę. Blogiausiu atveju tiesiog praleisite kelias ramias minutes po naktiniu dangumi. Geriausiu – pamatysite vieną gražiausių reiškinių, kuriuos gali padovanoti Saulė.