Lietuviai kasdien išmeta pinigus patys to nematydami: per metus taip dingsta ir 1000 eurų

Rudenį žmonės dažnai tvarkosi namus: peržiūri spintas, išmeta nereikalingus daiktus, susitvarko stalčius, sandėliukus ir garažus. Tačiau panašios tvarkos dažnai reikia ir piniginei. Ne todėl, kad žmogus būtinai blogai elgiasi su pinigais, o todėl, kad daugelis išlaidų atsiranda nepastebimai ir tyliai lieka mėnesiams ar net metams.

Kartais atrodo, kad pinigai tiesiog „ištirpsta“. Atlyginimas įkrenta, sąskaitos apmokamos, maistas nupirktas, o mėnesio gale vėl kyla tas pats klausimas: kur viskas dingo? Dažniausiai atsakymas slepiasi ne viename dideliame pirkiniuose, o smulkiose kasdienėse išlaidose, kurias lengva pamiršti.

Finansų specialistai primena, kad peržiūrėjus savo įpročius dalis žmonių per metus gali sutaupyti net apie 1000 eurų. Tam nebūtina gyventi vien ryžiais, atsisakyti visų malonumų ar skaičiuoti kiekvieno cento su įtampa. Dažnai pakanka aiškiai pamatyti, už ką mokate, ir atsisakyti to, kas jau seniai nebeteikia jokios realios naudos.

Pirmiausia patikrinkite, kur dingsta pinigai

Pirmas žingsnis labai paprastas: reikia peržiūrėti paskutinių kelių mėnesių banko išrašus. Ne mintyse, ne „maždaug žinau“, o realiai atsiversti programėlę ir pasižiūrėti. Ten dažnai pasimato dalykai, kurių žmogus net nebejaučia.

Pavyzdžiui, viena vaizdo platforma, kita muzikos programėlė, debesies saugykla, sporto klubo narystė, papildomos programėlės, mokami žaidimai, pristatymo paslaugos, kurios naudojamos tik iš įpročio. Atskirai tai gali atrodyti smulkmenos: 3 eurai, 6 eurai, 9 eurai, 12 eurų. Tačiau per mėnesį tokios smulkmenos gali sudaryti keliasdešimt eurų, o per metus – kelis šimtus.

Ypač verta atkreipti dėmesį į prenumeratas. Jos patogios, nes nereikia nieko daryti, bet būtent dėl to jos ir pavojingos piniginei. Žmogus kartą užsisako paslaugą, kelias savaites ja naudojasi, vėliau pamiršta, o pinigai toliau nuskaitomi automatiškai.

Geriausia taisyklė paprasta: jei paslauga per pastarąjį mėnesį beveik nenaudota, ją verta atšaukti. Jei jos prireiks vėliau, visada bus galima užsisakyti iš naujo. Dažnai žmonės nustemba, kiek pinigų atsilaisvina vien sutvarkius prenumeratas.

Smulkūs pirkiniai per metus virsta rimta suma

Didžiausias pinigų priešas dažnai nėra didelis pirkinys, kurį žmogus apgalvoja kelias dienas. Daug pavojingesni yra maži, greiti ir beveik nepastebimi pirkiniai: kava išsinešti, užkandis degalinėje, maistas į namus, taksi, kai galima nueiti pėsčiomis, dar viena spontaniška smulkmena prekybos centre.

Jeigu kasdien papildomai išleidžiama po 3–5 eurus, per mėnesį susidaro apie 90–150 eurų. Per metus tai jau gali viršyti 1000 eurų. Ir tai nėra teorija – taip pinigai dažniausiai dingsta realiame gyvenime.

Tai nereiškia, kad reikia visko atsisakyti. Kava su draugu, patogus pavėžėjimas ar užsakytas maistas po sunkios dienos nėra blogis. Problema prasideda tada, kai tai tampa automatiniu įpročiu. Tada žmogus nebe renkasi, o tiesiog leidžia pinigus iš inercijos.

Verta sau užduoti labai paprastą klausimą: ar aš tai perku todėl, kad tikrai noriu, ar todėl, kad pripratau? Šis klausimas gali sutaupyti daugiau, nei atrodo.

Kaip taupyti pinigus?

Nusistatykite ribą, kad nereikėtų savęs graužti

Daug žmonių nemėgsta biudžeto, nes jis skamba kaip draudimų sąrašas. Tačiau geras biudžetas neturi būti bausmė. Jis turėtų veikti kaip aiškios ribos, kurios leidžia gyventi ramiau.

Pavyzdžiui, gavus atlyginimą pirmiausia galima atsidėti pinigus būtinoms išlaidoms: būstui, komunaliniams, maistui, kurui, paskoloms ar kitiems įsipareigojimams. Tada atskirai nusistatyti sumą malonumams: kavai, pramogoms, drabužiams, maistui mieste ar kitiems nebūtiniems pirkiniams.

Tada kiekvienas pirkinys nebekelia kaltės jausmo, nes jis jau įtrauktas į planą. Svarbu tik neperžengti ribos. Jeigu mėnesio pramogų suma baigėsi, vadinasi, kito pirkinio verta palaukti.

Tokios ribos ypač padeda tiems, kurie pinigus leidžia emocijų vedami. Kai žmogus pavargęs, susinervinęs ar nori save „apdovanoti“, pirkti tampa labai lengva. Bet jei yra aiški riba, sprendimą priimti paprasčiau.

Tikslas padeda lengviau atsisakyti nereikalingų išlaidų

Taupyti vien dėl taupymo daugeliui sunku. Visai kas kita, kai žmogus žino, kam taupo. Vienam tai gali būti finansinė pagalvė, kitam – atostogos, automobilio remontas, vaikų būreliai, naujas telefonas ar tiesiog noras mėnesio gale jaustis ramiau.

Tikslas pinigams suteikia kryptį. Tada atsisakyti nereikalingos prenumeratos ar spontaniško pirkimo tampa lengviau, nes žmogus mato, kad tie pinigai keliauja ne į tuštumą, o į jam svarbų dalyką.

Geras tikslas turėtų būti konkretus. Ne „noriu sutaupyti“, o „noriu per 6 mėnesius atsidėti 600 eurų“. Tada aišku, kad kas mėnesį reikia atsidėti po 100 eurų. Kai suma suskaidyta į mažesnes dalis, ji nebeatrodo tokia neįmanoma.

Nepamirškite paskolų, lizingų ir kitų įsipareigojimų

Tvarkant finansus verta peržiūrėti ne tik kasdienes išlaidas, bet ir didesnius įsipareigojimus. Paskolos, lizingai, kredito kortelės, pirkimai išsimokėtinai – visa tai gali tyliai spausti biudžetą, ypač jei sąlygos buvo sudarytos seniai.

Kartais verta pasidomėti, ar galima gauti geresnes sąlygas, sumažinti mėnesio įmoką, perskaičiuoti terminą ar refinansuoti brangesnį įsipareigojimą. Net nedidelis palūkanų skirtumas per ilgesnį laiką gali reikšti nemažą sumą.

Žinoma, prieš keičiant sutartis reikia neskubėti ir įsivertinti visas sąlygas: ar nėra papildomų mokesčių, ar tikrai sumažėja bendra kaina, ar nebus tik ištemptas mokėjimas į ilgesnį laiką. Bet vien pasitikrinti verta, nes kai kurie žmonės metų metus moka daugiau vien todėl, kad niekada neperžiūrėjo savo įsipareigojimų.

Susikurkite sistemą, kuri veikia be didelių pastangų

Didžiausia klaida – vieną vakarą labai įkvėptai susitvarkyti finansus, o po mėnesio vėl viską pamiršti. Kaip ir namuose, tvarka piniginėje laikosi tik tada, kai yra paprasta sistema.

Vienas būdas – automatinis taupymas. Pavyzdžiui, kiekvieną mėnesį atlyginimo dieną nedidelė suma automatiškai pervedama į taupymo sąskaitą. Net jei tai tik 20 ar 50 eurų, per metus susidaro matomas rezultatas.

Kitas būdas – kartą per mėnesį skirti 30 minučių išlaidoms peržiūrėti. Ne tam, kad save bartumėte, o tam, kad suprastumėte, kas vyksta. Kur išleidote daugiau nei planavote? Kas buvo būtina? Ko kitą mėnesį galima atsisakyti?

Svarbiausia, kad sistema būtų paprasta. Jei finansų tvarkymas atrodo kaip sudėtingas darbas su lentelėmis ir formulėmis, daug žmonių greitai nuleidžia rankas. Geriau pradėti nuo mažų dalykų: atšaukti nereikalingą prenumeratą, nusistatyti savaitės išlaidų ribą, atsidėti nedidelę sumą ir mėnesio gale pasižiūrėti rezultatą.

Nuo ko pradėti šiandien?

Jei norite pradėti be streso, šiandien užtenka padaryti tris dalykus. Pirmiausia peržiūrėkite visas prenumeratas ir atšaukite bent vieną, kurios realiai nenaudojate. Tada pasižiūrėkite, kiek per mėnesį išleidžiate kavai, užkandžiams, maistui į namus ar taksi. Galiausiai nusistatykite vieną konkretų tikslą, kam norite sutaupyti.

Finansų tvarkymas neturi būti kažkas sudėtingo ar skirto tik tiems, kurie uždirba daug. Priešingai – kuo paprastesnis žmogaus biudžetas, tuo svarbiau žinoti, kur dingsta pinigai. Kartais 1000 eurų per metus neatsiranda iš didesnio atlyginimo. Jie atsiranda tada, kai žmogus pagaliau pamato, už ką moka be reikalo.