Šias 8 arbatas verta turėti namuose: jos gali padėti tada, kai organizme rusena uždegimas

Arbata daugeliui atrodo paprastas gėrimas: vieni ją geria vakare, kiti vietoje kavos, treti prisimena tik peršalę. Tačiau kai kurios arbatos gali būti daugiau nei šiltas puodelis rankose. Jose yra augalinių junginių, antioksidantų ir polifenolių, kurie gali padėti organizmui kovoti su oksidaciniu stresu ir palaikyti normalią uždegiminių procesų kontrolę.

Svarbu suprasti vieną dalyką: arbata nėra vaistas ir ji neišgydys ligų. Jeigu žmogus kasdien valgo daug cukraus, riebaus greito maisto, mažai miega, nejuda ir nuolat patiria stresą, vien puodelis žaliosios arbatos stebuklo nepadarys. Tačiau kaip dalis normalesnės kasdienybės arbata gali būti labai geras įprotis, ypač jei ja pakeičiate saldžius gėrimus.

Kodėl arbata siejama su uždegimo mažinimu?

Lėtinis uždegimas dažnai minimas kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligas, sąnarių problemas, metabolinius sutrikimus ir bendrą organizmo nuovargį. Tai nėra tas pats, kas ūmus uždegimas po traumos ar infekcijos. Lėtinis uždegimas gali tyliai tęstis ilgą laiką, o žmogus jį dažnai pajunta tik per prastesnę savijautą, energijos trūkumą ar paūmėjusias sveikatos problemas.

Daugelio arbatų vertė slypi polifenoliuose. Tai natūralūs augaliniai junginiai, kurie veikia kaip antioksidantai. Jie padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus ir gali prisidėti prie geresnės ląstelių apsaugos. Paprastai tariant, gera arbata nėra tik „šiltas vanduo su skoniu“ – kai kuriais atvejais tai gana stiprus augalinis gėrimas.

8 arbatos, kurias verta rinktis dažniau

Žalioji arbata dažniausiai minima pirmoji. Joje yra katechinų, ypač EGCG, kuris siejamas su antioksidaciniu poveikiu. Žalioji arbata tinka ryte arba dieną, tačiau jautresniems žmonėms jos nereikėtų gerti vėlai vakare, nes joje yra kofeino.

Ciberžolės arbata arba vadinamasis auksinis pienas vertinamas dėl kurkumino. Tai veiklioji ciberžolės medžiaga, kuri dažnai siejama su priešuždegiminėmis savybėmis. Kad kurkuminas geriau pasisavintų, į gėrimą galima įberti žiupsnelį juodųjų pipirų ir įpilti šiek tiek pieno ar augalinio gėrimo.

Juodoji arbata taip pat nėra vien stipresnis gėrimas prie pusryčių. Joje yra teaflavinų ir kitų junginių, kurie gali būti naudingi kraujagyslėms ir širdies sveikatai. Kadangi juodojoje arbatoje yra kofeino, ją geriausia gerti pirmoje dienos pusėje.

Imbierinė arbata ypač tinka tada, kai norisi sušildančio gėrimo. Imbieras dažnai naudojamas virškinimui, pykinimui ir sunkumo jausmui mažinti. Jis taip pat turi antioksidacinių savybių. Tik svarbu nepersistengti: labai stipri imbiero arbata jautriam skrandžiui gali būti per aštri.

Ulongas yra tarsi tarpinis variantas tarp žaliosios ir juodosios arbatos. Jo skonis švelnesnis nei juodosios, bet sodresnis nei žaliosios. Ulongas turi polifenolių, todėl gali būti geras pasirinkimas tiems, kurie nori įvairovės ir nenori kasdien gerti tos pačios arbatos.

Ramunėlių arbata dažniausiai geriama vakare, ir ne be reikalo. Ji neturi kofeino, švelniai ramina, gali padėti atsipalaiduoti ir yra dažnai pasirenkama jautresniam virškinimui. Tai gera arbata tiems, kurie vakare nori šilto gėrimo, bet nenori gadinti miego.

Baltoji arbata yra viena mažiausiai apdorotų arbatų. Dėl to joje išlieka daug natūralių augalinių junginių. Ji švelnaus skonio, ne tokia karti kaip kai kurios žaliosios arbatos, todėl gali tikti žmonėms, kurie nemėgsta stiprių gėrimų.

Rooibos, dar vadinama raudonąja arbata, iš tikrųjų nėra klasikinė arbata iš arbatmedžio lapų, bet ji labai mėgstama dėl to, kad neturi kofeino. Rooibos tinka vakare, vaikams vyresniame amžiuje, jautresniems kofeinui žmonėms ir tiems, kurie nori švelnaus, natūraliai salstelėjusio skonio.

Skani juodoji arbata

Kaip gerti arbatą, kad ji iš tikrųjų būtų naudinga?

Didžiausia klaida – gerą arbatą paversti desertu puodelyje. Jeigu į kiekvieną puodelį dedate po kelis šaukštelius cukraus, nauda labai greitai sumažėja. Uždegiminiams procesams nepalankus būtent nuolatinis perteklinis cukraus vartojimas, todėl arbatą geriausia gerti be cukraus arba su labai nedideliu jo kiekiu.

Skoniui pagerinti galima įdėti citrinos griežinėlį, apelsino žievelės, obuolio gabalėlį, cinamono ar šiek tiek pieno. Tik medaus nereikėtų dėti į verdantį vandenį – geriau palaukti, kol arbata pravės. O jei tikslas yra mažinti cukraus kiekį mityboje, medų taip pat verta naudoti saikingai.

Dar vienas svarbus dalykas – reguliarumas. Vienas puodelis kartą per savaitę didelio skirtumo nepadarys. Geriau turėti 2–3 mėgstamas arbatas ir jas keisti pagal dienos laiką: ryte žaliąją ar juodąją, dieną ulongą, vakare ramunėlių arba rooibos.

Kam reikėtų būti atsargesniems?

Nors arbatos atrodo nekaltai, kai kuriems žmonėms reikia atsargumo. Žalioji, juodoji ir ulongas turi kofeino, todėl gali netikti vakare, žmonėms su padidėjusiu jautrumu kofeinui, nerimu ar miego problemomis. Ciberžolė ir imbieras kai kuriais atvejais gali netikti vartojant kraują skystinančius vaistus ar turint tam tikrų virškinimo problemų.

Jeigu turite lėtinių ligų, vartojate vaistus, laukiatės ar turite rimtų skrandžio, kepenų, inkstų ar kraujo krešėjimo sutrikimų, dėl stiprių žolelių arbatų verta pasitarti su gydytoju. Arbata gali būti geras įprotis, bet ji neturi pakeisti gydymo.

Geriausias požiūris labai paprastas: rinkitės arbatą kaip sveikesnį kasdienį gėrimą, o ne kaip stebuklingą priemonę. Mažiau cukraus, daugiau judėjimo, normalesnis miegas, paprastesnis maistas ir keli geri arbatos puodeliai per dieną – štai derinys, kuris organizmui duoda kur kas daugiau nei vien gražus pažadas ant pakuotės.